Nusiraminkite: Palangos pradinė mokykla nebus uždaryta

Jau seniai mieste sklando gandas, jog vėliau ar anksčiau bus uždaryta Palangos pradinė mokykla. Tai labai trikdo šios mokymo įstaigos darbą, mat kai kurie tėvai, prisiklausę tokių kalbų, bijo leisti vaiką į šią mokyklą, manydami, jog netrukus gali tekti ieškoti kitos mokyklos. Tačiau, kaip pastebėjo Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė, tokius gandus ji jau girdinti beveik dešimt metų, tiek, kiek ir užima šias pareigas. O mokykla kaip buvo, taip ir bus ateityje – jaudintis dėl nebūtų dalykų neverta ir gandai neturėtų veikti tėvų sprendimų.

Puikiai susitvarko su užduotimis
„Kalbos tėra kalbos, kol nėra priimti sprendimai, o švietimo bendruomenėje į įvairius pokyčius reaguojama labai jautriai, tad visada planuojama, stengiamės apie bet kokius sprendimus informuoti iš anksto, tam tikrus veiksmus dėlioti palaipsniui, kaip kirviu nenukertant. Tai yra procesai ir jie pakankamai ilgai užtrunka. Švietime jau taip yra, kad nieko negalime daryti staigiai, yra tam tikri bendruomenių susitarimai ir tam reikalingas laikas“, – teigė L. Valužienė. Ji pabrėžė, jog baimintis dėl to, kad Pradinė mokykla bus uždaryta, nereikia, nes tai nenumatyta ir akcentavo, jog Pradinėje mokykloje visas dėmesys skiriamas vaikams, jų pasiekimai rodo, jog mokytojai puikiai paruošia mokinius, vaikai ten yra saugūs.
Jau kurį laiką Pradinėje mokykloje nėra direktoriaus, jo pareigas eina pavaduotoja Nijolė Sabaliauskienė. Kaip paaiškėjo, konkursas šioms pareigoms eiti buvo skelbtas, tačiau norinčių užimti direktoriaus vietą neatsirado. Švietimo skyriaus vedėja pasidžiaugė, jog pavaduotoja labai gerai atlieka jai pavestas užduotis ir problemų nekyla.
Tokia pati padėtis ir su Šventosios lopšeliu-darželiu „Sigutė“. Paskutinei vadovei išėjus užtarnauto poilsio, į jos vietą norinčiųjų neatsiranda, tad šių laikinų pareigų ėmėsi viena iš darželio auklėtojų. „Ir nors jai puikiai sekasi, ji prisipažino nenorinti dirbti administracinio darbo, darbas su vaikais jai – mielesnis. Tai yra pedagogas iš pašaukimo“, – pasakojo L. Valužienė.
Anot jos, Palangos švietimo sistemai priekaištų neturi ne tik vietinė valdžia, ji teigiamai vertinama ir nacionaliniu mastu, kai atliekami tam tikri tyrimai. Jais vadovaujantis, Palangos švietimo sritis patenka tarp sėkmingiausių ir geriausius rezultatus atskleidžiančių. Vadinasi, švietimo bendruomenė kurorte puikiai susitvarko su jai patikėta užduotimi.

Didelis dėmesys švietimui
Vedėja pasidžiaugė, jog kurorte mokyklų pertvarkos tinklas yra neblogai sutvarkytas. Palangoje yra šešios bendrojo ugdymo mokyklos, šeši darželiai, trys neformaliojo ugdymo įstaigos ir viena švietimo pagalbos tarnyba.
„Kuo labiausiai Palanga išsiskiria – tai didžiuliu dėmesiu švietimui, finansine parama. Galime džiaugtis, jog visose mokyklose pradinukams yra pailgintos darbo dienos grupės ir jos visos yra nemokamos. Tėvams ramu, nes vaikai yra užimti, tėvai gali ramiai dirbti savo darbus, nes jie žino, kad vaikai yra prižiūrimi, saugūs iki oficialios jų darbo pabaigos. Vaikai gali paruošti pamokas, lankyti neformaliojo ugdymo būrelius“, – vieną iš išvystytų sričių apibūdino pašnekovė.
Kita stiprioji Palangos savivaldybės pusė, anot Švietimo skyriaus vedėjos, yra ta, jog mokyklos valgyklos yra išlaikomos savivaldybės, dėl to maisto kainos mokyklos valgyklose nėra sąlyginai didelės ir maistas yra skanus.
„Paskutiniai atlikti tyrimai, susiję su mokinių pasiekimais, rodo, jog būtent šie dalykai, tokie kaip vaikų užimtumas, vaikų praleidimas mokykloje visą dieną, estų pavyzdys, kai visi vaikai maitinami už valstybės lėšas, rodo, kad tai tiesiogiai susiję su mokinių pasiekimais. Vis tik tas socialinis ekonominis kontekstas, kai yra patenkinti tam tikri vaiko fiziologiniai poreikiai, tai yra, jis yra pavalgęs, prižiūrėtas, laimingas, saugus, lemia ir mokinio mokslo pasiekimus. Galim tik spėti, jog ir Palangoje mokiniai jaučiasi taip, kaip minėta, nes mūsų mokinių rezultatai yra vieni aukštesnių šalyje, – pasakojo L. Valužienė. – Iš tiesų tokie rezultatai rodo, jog vyksta sistemingas darbas. Galbūt net nuo darželio, išdrįsčiau pasakyti“.
Vedėja pabrėžė, jog savivaldybė daug investavo ir į mokyklų pastatus, pačias erdves, kad būtų patogu, saugu.

Daugiau pirmų klasių
L. Valužienė išsakė pastebėjimą, jog Palangoje jaučiamas didesnis gimstamumas, kadangi šiemet bus net dvejomis pirmokų klasėmis daugiau nei susirinko praėjusį rugsėjį. „Jau matome pagal dabartinį vaikų skaičių darželyje, jog tikrai susiformuos viena papildoma pirmokų klasė, bet atrodo, kad bus ir daugiau mokinių, kurie užpildys ir dar vieną klasę, – sakė pašnekovė. – Stebėjome ir ankstesniais metais negausų pirmokų didėjimą, tačiau tokio šuolio kaip šiemet jau seniai nebuvo. Po daugiau nei dešimties metų. Tai labai džiugina. Kita tendencija, kurią pastebime, kad vis daugiau į Palangą atsikrausto gyventi jaunų šeimų“.
Mokytis Palangoje, kaip atskleidė vedėja, pageidauja vaikai ir iš kitų savivaldybių. Tai taip pat yra teigiamas kurorto švietimo sistemos įvertinimas.
Šiemet pirmokų, planuojama, bus 193, buvo 173 pirmokai. „Ateinančiais metais, planuojama, mokyklas lankys apie 1790 vaikų, praėjusiais metais buvo apie 1750 vaikų, šiais metais buvo mažiau – 1728 vaikai. Mokinių skaičius – kaip ir stabilus“, – skaičius pateikė Švietimo skyriaus vedėja.
Planuojama, jog bus formuojamos trys pirmokų klasės V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje, trys klasės – „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje, dvi – Pradinėje mokykloje ir viena – Šventosios pagrindinėje mokykloje. „Kviečiame tėvus apsispręsti, kur, kaip jiems atrodo, vaikams būtų geriau, jaukiau. Ir noriu nuraminti, jog nei viena mokykla Palangoje nebus uždaroma, visos toliau sėkmingai dirba“, – paragino L. Valužienė.
Pastebima, jog daugėja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, taip pat esama daugiau vaikų su elgesio sutrikimais. Dėl to, žinoma, tampa kiek sunkiau dirbti mokytojams. Didesnių sutrikimų turintys mokiniai mokosi specialiose klasėse, kurios įkurtos jau daug metų „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje. „Tokių vaikų išties daugėja ir galvojame, kad šiemet bus dar viena papildoma specialioji klasė“, – apie šių dienų tendencijas kalbėjo vedėja.

Apie mokslo metų dienų skaičių
Su Švietimo skyriaus vedėja aptarėme ir neseniai žiniasklaidoje didelio dėmesio sulaukusią diskusiją dėl mokslo metų ilginimo. Švietimo srities specialistė pabrėžė, jog planuojama ilginti ne mokslo metus, nes mokslo metai trunka nuo rugsėjo 1-osios iki rugpjūčio 31-osios, o mokslo metų dienų skaičių.
Pasitarime dėl šio klausimo sprendimo dalyvavusi kurorto specialistė atskleidė, jog Vyriausybė jau nusprendusi tą padaryti, tik dar trūksta aiškumo. „Išsakyta ir mūsų vietinės valdžios nuomonė, jog mokslo metų dienų skaičių reikti didinti palaipsniui, ne nuo ateinančių metų, gal dar nuo kitų metų. Ir vis tik ne birželio mėnesį, tai galėtų būti daroma nuo rugpjūčio mėnesio. Vaikai galėtų į mokyklas sugrįžti po Žolinės, kai jau rudenėja, vaikai pailsėję, o ne tuomet, kai vyksta egzaminai. Svarstoma ir apie mokinių užimtumą ilgesnių mokslo metų metu, galbūt reiktų tartis su muziejais, kad mokiniams būtų suteikta galimybė juose lankytis nemokamai. Kalbant apie kaimiškąsias teritorijas, tokioms išvykoms reiktų numatyti ir papildomų mokinio krepšelio lėšų“, – svarstomas tendencijas apibūdino Švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė, akcentavusi, jog didesnis užimtumas neturėtų reikšti didesnio krūvio. Vien pridėtos dienos, bet likę tie patys mokslo krūviai mokiniams neduos norimo rezultatai. Vedėja pasvarstė, kad jeigu vaikas leis naudingai laiką, o ir krūviai jo pečių nebeslėgs, ir tėvams bus lengviau, tuomet tam neturėtų prieštarauti niekas.
Šiomis dienomis Nacionalinis egzaminų centras jau planuoja savaite vėliau organizuoti egzaminus, siekiant parodyti, jog egzaminai mokslo meto dienų ilginimui gali neturėti įtakos.
„Galbūt ateis toks laikas, kai vaikai eina į mokyklą, mokosi, o paruošę namų darbus lanko neformaliojo ugdymo būrelius ar kitaip leidžia laiką. Namuose tėvams nebereiktų padėti vaikams ruošti namų darbus. Mokosi mokinys, ne tėvai, o ugdymo procesas turi vykti ne namuose, o mokykloje“, – pastebėjimą išsakė Švietimo skyriaus vedėja.

Aukšta mokytojų kvalifikacija
Pastaruoju metu vis girdisi nuogąstavimų, jog mokyklose ima trūkti tam tikrų sričių mokytojų, tokių kaip chemikų, fizikų ar biologų, tačiau Palangos miesto Švietimo skyriaus vedėja nuramino, jog mokytojų stokos kol kas kurorte nesijaučia. Bėda ta, kad mokytojai sparčiai artėja prie pensinio amžiaus. „Po dešimties metų mes iš tiesų galime turėti didžiulę problemą dėl mokytojų, nes didžioji dalis mokytojų patenka į 50 ir daugiau amžiaus grupę. Vėlgi reikia šią problemą spręsti valstybiniu mastu, nes dabar labai daug kalbama apie tai, kad neberuošti tik vienos srities mokytojų, kad reiktų bent kelių sričių mokytojų, galinčių mokyti. Viliamės, kad bus padaryti tam tikri žingsniai ir atėjus laikui tokios problemos nebeliks. Šiai dienai turime visų sričių mokytojų, jų pakanka, bet žvelgiant į ateitį norisi, kad būtų priimti tam tikri sprendimai dėl naujų mokytojų rengimo“, – sakė pokalbininkė.
Švietimo skyriaus vedėja akcentavo, jog kurorto mokytojai yra aukščiausios kvalifikacijos. Prieš kurį laiką Švietimo ir mokslo ministerija atliko tyrimą, norint išsiaiškinti, kaip mokytojo kvalifikacija koreliuoja su mokinių rezultatais ir Palangos miesto savivaldybėje rezultatai nudžiugino – mokytojo kvalifikacija ir mokinių rezultatai dera tarpusavyje.

Kuo išskirtiniai
Kaip pastebėta, kurorto švietimo bendruomenė nėra didelė, bet ji bendraujanti, ieškanti išeičių, kai, pavyzdžiui, reikia mokytojams pavaduoti vieniems kitus. Kai kurie mokytojai ir pamokas veda ne vienoje mokykloje, taip nereikia niekur toli važiuoti, ir darbo krūvio pakanka. O ir vadovai visi savo darbą puikiai išmanantys specialistai. „Man pasisekė dirbti su tokia komanda“, – šyptelėjo L. Valužienė.
O kuo kiekviena mokykla išskirtinė, kuo gali pritraukti, vedėja pabrėžė, bendruomenės turi pačios atrasti. „Visada pasidžiaugiu mūsų darželiais, kurie labai greit suprato, kokio tipo įstaigomis nori būti ir nusistatė kryptis. Vengrijoje aš mačiau daug darželių įvairių tipų, naujų metodų. Esu labai dėkinga lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorei Birutai Mazrimienei, kuri išgirdo ir turbūt pirmoji žengė tą žingsnį – atsirado Valdorfo elementus taikanti grupė. Bet iš tiesų kiekvienas mūsų darželis pasirinko savitą kryptį: „Gintarėlis“ – sveiką gyvenseną ir šia kryptimi jie labai tikslingai eina, „Ąžuoliuko“ darželis tapo ekologiškos krypties darželiu, daug padaryta šioje srityje, „Nykštukas“ – meninės, estetinės pakraipos, „Žilvino“ darželyje – etnokultūrinė kryptis, šį darželį lanko ir specialiųjų poreikių vaikai, „Pasaka“ pasidalino tarp sveikos gyvensenos ir pilietinio ugdymo, bet jie visi yra labai saviti su savo tradicijomis“, – apibūdino Švietimo skyriaus vedėja.
Pasak jos, jaučiamas savitumas ir mokyklose, tik tiek, kad jas apriboja ugdymo programos.
„Nesakau, kad mūsų švietimo sistemoje – vien tik viskas gerai, turime tam tikrų problemų, bet jos nėra tokios didžiulės, tam tikroms problemoms išspręsti reikalingas tik laikas“, – šyptelėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė.