Nuo gimimo iki vaiko penkerių metų – neišmatuojami toliai

Ugnė RAUDYTĖ, 2010-11-17
Peržiūrėta
2272
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Maždaug prieš mėnesį palangiškė Justina Sabina Pocienė išleido knygą „Ikimokyklinis mokymas: raida, pedagoginės sistemos“. „Visą gyvenimą kaupiau užrašus, knygas, studentų darbus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoginį ugdymą. Jau dešimt metų nebedirbu tiesioginio darbo universitete, todėl mąsčiau, ką man daryti su šiuo „turtu“. Jis man naudos jau nebesuteiks ateityje, todėl buvę bendradarbiai paskatino išleisti knygą – taip ir padariau“, - pasakojo docentės vardą turinti J. S. Pocienė.

 

Mokėsi Maskvoje

Moteris visą gyvenimą paskyrė mokslams apie pedagoginį ugdymą, ypač didelį dėmesį skirdama ikimokykliniam amžiui. „Pats svarbiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis – vaikystė. Tuomet formuojasi pats žmogus, jo suvokimas, vertybės. Vaikas – tai aukščiausia gyvenimo vertybė, į kurią reikia atkreipti didžiausią dėmesį“, - kalbėjo J. S. Pocienė.

Moteris yra kilusi iš Marijampolės rajono, vėliau mokėsi Maskvos valstybiniame Lenino vardo institute, kur įgijo pedagoginį išsilavinimą. „Buvo ypač didelis patyrimas mokytis Maskvoje, nes tuomet buvo uždari visi keliai į užsienio šalis, o ką jau kalbėti apie mokslus užsienyje. Manau, kad tuomet man labai pasisekė. Po mokslų grįžau į Lietuvą ir pradėjau dirbti Klaipėdos universitete. Nuo tada ir pradėjau daugiausia gilintis į ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą“, - dalijosi prisiminimais J. S. Pocienė.

 

Yra prieš auklėjimą rykšte

Moteris pasakojo, kad vieno tyrimo rezultatais buvo parodyta, kad iki penkerių metų amžiaus vaikas įsisavina 50 procentų informacijos, nuo penkerių iki aštuonerių metų vaikas įsisavina dar 30 procentų, o nuo aštuonerių iki septyniolikos vaikai įsisavina tik 20 procentų. „Šie tyrimai rodo, kad vaikelio iki penkerių metų amžius yra pats svarbiausias žmogaus gyvenime, nes tuomet yra įsisavinama daugiausiai informacijos ir tuomet ugdosi pagrindinės žmogaus savybės. Todėl esu priešiškai nusiteikusi vaikų auklėjimui rykšte. Vaiką reikia mylėti ir saugoti, nes jis yra didžiausia vertybė. Vaikystė – tai asmenybės psichinių, dvasinių ir fizinių galių formavimosi laikotarpis“, - kalbėjo moteris.

J. S. Pocienė sakė, kad jai labai patinka literatūros klasiko Levo Tolstojaus mintis. „Jis rašė, jog nuo 5 metų vaiko iki jo (pagyvenusio žmogaus) – vienas žingsnis, o nuo vaiko gimimo iki 5 metų –neišmatuojami toliai. Man ši citata labai patinka, tai parodo tikrąją vaiko svarbą“, - kalbėjo knygos autorė.

Knygoje J. S. Pocienė nurodo, kaip, bėgant laikui, keitėsi visuomenės požiūris į vaiką. „Senovės Graikijoje – Spartoje buvo vykdoma kūdikių selekcija, silpnesni vaikai buvo tiesiog nužudomi. Ilgainiui humanistinių demokratinių idealų, propaguojamų progresyvių visuomenės veikėjų, mokslininkų, filosofų, lėmė sustabarėjusio požiūrio į vaiką kaitą“, - pasakojo apie pasikeitusį požiūrį į vaikus J. S. Pocienė.

 

Analogiškos knygos šalyje nėra

Knygoje J. S. Pocienė rašo, kad pažinimo procese ypač svarbus vaidmuo skiriamas vaizdumui, emociniams vaiko suvokimo aspektams.

„Galiu pasigirti, kad analogiškos knygos Lietuvoje dar nėra“, - šypsojosi moteris. Knygoje pateikiama nemažai autentiškos medžiagos, charakterizuojančios kiekvienos pedagoginės sistemos esmę. Autorė ryžosi įvairiuose studentų darbuose „išbarstytą“ ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sisteminę raidą atskleidžiančią medžiagą susisteminti viename leidinyje. „Knygos įvade padėkojau ir studentams, kurių darbai taip pat man labai padėjo, rašant knygą“, - pasakojo J. S. Pocienė.

Autorė knygoje dėsto, kad jos leidinys skaitytojui padės orientuotis visuomenės raidos pokyčiuose, išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo kaip reiškinio vystymosi aplinkybes ir etapus, išryškinti idėjas, kurios įvairiais visuomenės raidos tarpsniais buvo pripažįstamas progresyviomis ir išreiškė humanistinius visuomenės lūkesčius bei idealus, taip pat atskleisti jų reikšmę ikimokyklinio ugdymo teorijos ir praktikos tapsmui.

 „Ugdymo raidos vertinimuose atsigręžiama ne tik į visuomenės poreikius, bet svarbiausia – į patį vaiką, humanistinį požiūrį į jo vystymąsi ir ugdymą, sąlygų jo asmenybės, įgymių, interesų bei gebėjimų plėtrai užtikrinimą“, - kalbėjo apie savo parašytą knygą J. S. Pocienė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje gegužės 12 d. (penktadienį) 17 val. Jonas Gediminas Siaurukas pristatys savo knygą „Mes viską apie Jus žinome“.


Palanga jau senai įtvirtino savo tradicinėms šeimoms draugiško miesto įvaizdį, kultūriniais renginiais – taip pat. Vienas tokių – festivalis vaikams „Kurhauzo nykštukas“, kuris šiemet švenčia penkerių metų jubiliejų. Toks vaikas – pyplys, o toks festivalis – jau išaugąs vaikiškas kelnaites!


Ar prisimenate, kada paskutinį kartą rankose laikėte knygą? O ypač tokią, kad perskaitęs, sušukote: „Oho, kokia nuostabi knyga!” Mano šių metų skaitymo atradimas – Gedimino Kulikausko knygos „Lietuvio kodas“ ir „Apelsinų kontrabanda“, kurios mane „nusviedė“ į mano prosenelių ir senelių Lietuvą. G. Kulikauskas, vienas...


Rugpjūčio 23 dieną į Palangos viešąją biblioteką susirinko didelis būrys poezijos gerbėjų,, Takai per kopas‘‘ nariai, palangiškiai, poetės Janinos Vambutienės artimiausi draugai, bendraminčiai, jos vaikai ir anūkai.  


Palangiškiai sutuoktiniai Elena ir Romanas Songailos kartu gyvena jau 60 metų. Penkis dešimtmečius abu atidavė dirbdami pedagoginį darbą. Anot senjorų, praeityje pasilikusi virtinė metų mena ir vargus, ir džiaugsmus, ir tik dabartis,kurioje visko užtenka, – laimė gyventi.


Ir sutapk tu man taip: Meilės dieną arba deivės Mildos šventės dieną, gegužės 13-ąją, lyg stebuklinėje pasakoje „Vilniaus vėjai“ į Palangą atpūtė šiais laikais deficitinį lauknešėlį. Tai – žinomos Lietuvos renginių organizatorės, scenaristės, žurnalistės, subtiliai Laiko dvasią ir vaikų poreikius jaučiančios Rasos Praninskienės knyga „Knygos, vaikai...


Lietuviai turi būti įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą?  1

Vaidas LEKSTUTIS Sambūrio „Būkime vieningi“ koordinatorius, 2013 11 11 | Rubrika: Miestas

Daugelis esate girdėję, o gal ir matę Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.


Ketvirtadienį Palangoje apsilankęs švietimo ir mokslo ministras, Liberalų Sąjūdžio pirmasis pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius spėjo ne tik apsilankyti Senojoje gimnazijoje, Baltijos pagrindinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, susitikti su kurorto miesto švietimo įstaigų vadovais, bet ir susitiko su visuomene, Liberalų Sąjūdžio Palangos skyriaus nariais S....


Maždaug prieš mėnesį palangiškė Justina Sabina Pocienė išleido knygą „Ikimokyklinis mokymas: raida, pedagoginės sistemos“. „Visą gyvenimą kaupiau užrašus, knygas, studentų darbus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoginį ugdymą. Jau dešimt metų nebedirbu tiesioginio darbo universitete, todėl mąsčiau, ką man daryti su šiuo „turtu“. Jis man naudos jau nebesuteiks ateityje, todėl buvę...


Praėjusį ketvirtadienį palangiškius susiburti į Palangos miesto viešąją biblioteką paskatino iš Šilutės atvykęs Lietuvoje žinomas renginių vedėjas, komentatorius, dainų tekstų autorius Marijus Budraitis, pristatęs savo pirmąją poezijos knygą „Naktigonė“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius