Nugalėjusi Kasablanką, Atėnus ir Limasolį, Palanga taps pasaulio sambo meistrų sostine

Svajok ir kryptingai dirbk, ir sėkmė bus tavo pusėje – tokia nerašyta taisykle savo gyvenime vadovaujasi žinomas Palangos sporto specialistas Ernestas Doržinkevičius. Dar prieš kelis metus jo subrandinta idėja, šią savaitę virto kūnu: kitąmet Palangoje įvyks pasaulio sambo meistrų čempionatas. Į jį, tikimasi, sugužės apie 300 sportininkų.
Tai paaiškėjo pasaulio sambo federacijos kongrese: tokią teisę Palanga gavo, įveikusi Maroko Kasablanką, Graikijos Atėnus ir Kipro Limasolį.
Ne vienerius metus versle sėkmingai praleidęs Ernestas ruošiasi Palangą paversti ne tik visos šalies, bet ir regiono sambo ir graplingo sportininkų, dziudo ir imtynininkų treniruočių centru.
Mūsų pokalbyje „Palangos tilte“ dalyvavęs Lietuvos Sambo federacijos prezidentas Linas Obcarskas, įsitikinęs: „Geresnių treniruočių sąlygų Lietuvoje kaip Palangoje neberasi – čia yra jūra, paplūdimys, puiki sporto infrastruktūra. Ir puikus treneris, itin veiklus žmogus,“- linktelėjo į E. Doržinkevičiaus pusę.
Buvusio verslininko, dabar viešosios įstaigos „Palangos Sambo Akademija“ įkūrėjo ir vadovo svajonė – Palangoje įrengti universalią imtynių sporto bazę.
„Vietą jau prie „Malūno vilų“ turiu, su žmona nusipirkome pastatą. Statybos leidimą esu gavęs. Jeigu viskas pavyks taip, kaip esu sumanęs, jos pirmajame aukšte turėsime modernią sporto salę – su tinkamu apšvietimu, danga, ventiliacija, pirtele, dušo kabinomis,“ – atskleidė E. Doržinkevičius.
„Pastate bus ir hostelis sportininkams apgyvendinti. Sportininkai nėra pajėgūs mokėti tiek, kiek vasarą prašo kurorto viešbučiai,“ – sakė jis. „Tokioje sporto bazėje vyktų sambo, bokso, dziudo, graplingo sportininkų, laisvųjų, graikų –romėnų imtynes kultivuojančių sportininkų treniruotės, seminarai,“ – pasakojo E. Doržinkevičius.
Jis neslepia, kad kiti su šypsenėle lūpose numoja į jo svajones, bet Ernestas – tvirtas.
„Taip, man kiti sako, kad rizikuoju, nes Palanga – sezoniškas kurortas ir panašiai. Aš atsakau: „Palanga vienintelė turi jūrą, nuostabų paplūdimį, oro uostą ir puikią sporto bei reabilitacijos infrastruktūrą,“ – sakė E. Doržinkevičius.
Jis tikisi, kad ir šalies Sambo, Imtynių, Dziudo ir Bokso federacijos susidomės būsimos sporto bazės teikiamomis paslaugomis.
„Dabar svarbiausia – tokio projekto finansavimas,“ – neslepia jis.
„Palangos Sambo Akademijos“ vadovas džiaugiasi, kad vis daugiau vaikų prisijungia prie Akademijos, o jo vadovaujama viešoji įstaiga yra Lietuvos sambo, dziudo ir graplingo federacijų narė.
„Tapti jų narėmis reikia kalnus nuversti,“ – sake E.Doržinkevičius, kuris yra Lietuvos Sambo federacijos valdybos narys.
Jam atsikėlus į Palangą, imtynių sportas didžiausiame šalies išgyvena renesansą – vasarai baigiantis į Palangą suvažiavo gausus būrys imtynininkų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos. Vieniems imtynininkams tai buvo sambo teisėjų kvalifikacijos kėlimo kursai, kiti dalyvavo tradicinėse vaikų Palangos sambo taurės varžybose. Visus šiuos renginius vainikavo penkias dienas trunkanti imtynių stovykla, kuri Palangoje organizuojama antrus metus iš eilės ir jau tampa tradicine.
O vasarą „Palangos Sambo Akademija“ ir Lietuvos Sambo federacija paplūdimyje surengė tradicinį paplūdimio sambo festivalį „Sportas visiems“, kuriame dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio sportininkai.
2017 metais E. Doržinkevičiaus surengtame dziudo renginyje dalyvavo 550 sportininkų. O gruodžio 1–ąją Universalioje sporto arenoje įvyks tarptautinis vaikų dziudo čempionatas „Palangos dziudo taurė 2018“, kuriame, anot pašnekovo, dalyvaus apie 300–500 dalyvių.
„Tiek daug ir tokių didelių sambo, dziudo ir imtynių renginių Palangoje niekada nebuvo“ – jis pastebi.
Gal pasakyta nekukliai, tačiau lazda neperlenkta – tikrai taip.
„Palangos Sambo Akademijoje“ treniruojasi 40 vaikų, juos treniruoja žinomi treneriai Dmitrijus Čelpanovas ir Kastytis Kenešis. Nuo šių metų Akademija įvedė simbolinį mokestį: 20 eurų iš pradedančiųjų, 30 eurų – iš pažengusiųjų.
„Toks mokestis leis Akademijai tvirčiau jaustis ant kojų, be to, jam atsiradus, labai pasikeitė ir vaikų, ir jų tėvų požiūris į treniruočių lankomumą – jis gerokai pagerėjo,“ – sakė palangiškis.
Kai kitų kurorto vaikų sporto klubų vadovai paverkšlena, kad jiems trūksta lėšų, E. Doržinkevičius nesėdi rankų sudėjęs – aktyviai dalyvauja ir projektinėje veikloje.
„Per metus mažiausiai tris ar keturis projektus parašau ir dažniausiai laimiu. Kitiems treneriams rašymas – tarsi „kosmosas,“ – šyptelėjo pašnekovas.
Birželį Akademija rado naujus namus – viešbutyje „Dailė.“
Savo lėšomis E. Doržinkevičius jo apleistą katilinę pavertė į imtynių sporto salę, įrengė šildymą.
Anot Ernesto, moksleivių sporto klubų pasirinkimas – kaip niekada yra didelis – ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje, tačiau, anot jo, dauguma sporto klubų orientuojasi į masiškumą.
„Dėl to, kad gautų mokinio „krepšelio“ lėšų. O kaip tas vaikas vystysis, nuo ko jam reikia pradėti fiziškai stiprėti, toli gražu ne visiems rūpi,“ – pašnekovas buvo atviras.
Paprašytas įvertini naujo tūkstantmečio vaikų fizinį išsivystymą, emocionalus E. Doržinkevičius griebėsi už galvos: „Sakau atvirai: man – baisoka.“
Jis prisiminė savo vaikystę, kuomet sporto būrelių buvo itin daug, buvo daug masinio sporto renginių, o mokiniui gauti gerą įvertinimą fizinio pamokoje nepakakdavo tik į krepšio pusę kamuolį 10 kartų nusviesti.
„Kalbu vaizdingai, tačiau tiesa šiandien yra tokia: dabar fizinio lavinimo pamokose gauti gerą įvertinimą yra keliami gerokai mažesni reikalavimai, nei mūsų visų nemėgstamo sovietmečio mokyklose,“ – sakė pašnekovas.
„Visi vaikai, kaip sakau, „sulindę“ į mokyklas, nors nešaltas lietuviškas Palangos žiemas galima puikiai išnaudoti grūdinant vaikus,“ – dėstė savo požiūrį E. Doržinkevičius.
„Mūsų savivaldybė daro nemažai vaikus lavindama, fiziškai taip pat – vien baseino atsiradimas yra fantastiškas dalykas, tačiau sporto būrelių įvairovės trūksta. Aš visada sakau, kad vaikas, prieš patekdamas į sporto salę ar ant tatamio, pirmiausia turi išmokti plaukti ar palankyti sportinės gimnastikos būrelį, kuriame jis būtų universaliai paruošiamas fiziniam krūviui,“ – svarstė žinomas kurorto sporto specialistas.
Anot jo, nenormalu, kai dešimties metų ar vyresnis vaikas, be jokio pirminio fizinio pasirengimo, pirmąkart gyvenime užsirašo ar yra tėvų užrašomas į kurį nors sporto būrelį.
„Deja, „tešliukų“ matau labai daug. Vaikų sveikata blogėja kiekvienais metais. Toks jau šios kartos požymis – akys visų įsmeigtos į mobilius telefonus ir kompiuterius. Valstybė, o ir mokyklos kiekvienoje savivaldybėje, turėtų imtis neatidėliotinų priemonių vaikų fiziniam aktyvumui skatinti.“
Jo asmeninis pavyzdys liudija, kad dirbant kryptingai ir daug, galima kalnus nuversti.
Jau kovą E. Doržinkevičius Palangoje pasitiks pasaulio Sambo federacijos narius: jie vertins mūsų kurorto sporto infrastruktūrą, viešbučius – Palangos pasirengimą surengti pasaulio sambo meistrų šventę.