Norint gerai žaisti futbolą, reikia ir sveikai maitintis

„Be mitybos nepasieksi maksimumo“, – sako FK „Palanga“ komandos narys Paulius Lapas, kuris pastarosiomis savaitėmis „prilipęs“ prie televizoriaus ekrano, nes vyksta Europos futbolo čempionato kovos. Nuo praėjusių metų Paulius žaidžiantis Palangos kamondoje džiaugiasi, jog turi puikią galimybę aktyviai ir nuolat sportuoti bei tuo pačiu užsiimti, ko visada troško – žaisti futbolą.

Jaučia didelę atsakomybę

„Jaučiu didelę atsakomybę žaisti už Palangą, futbolas tai mano hobis ir didžiausias malonumas – dėl savo sveikatos ir ypač dėl savijautos“, – prisipažįsta Paulius.

Tačiau FK „Palanga“ komandos gynėjas prieš du mėnesius patyrė kelio traumą, o šiuo metu vis dar gydosi, todėl aikštelėje jo dar nematyti. „Turiu vilties, jog dar žaisiu“, – sako Paulius.

Pokalbį Paulius pradeda nuo prisiminimų, jog norą tobulėti futbole jam suteikė jo autoritetas, futbolininkas Linas Vaitkus. „Mane sužavėjo jo geležinė sveikata, užsispyrimas ir sveika gyvensena“, – sako P. Lapas. Paulius pasakoja, jog kiekvienas rytas prasidėdavo nuo paprasto bėgiojimo. Smagiau, kai šalia yra kompanionas. Juo labiau, kad palangiškiai tam turi galimybes – pajūrį, stadioną ir nuostabų parką.

Viskas priklauso nuo mitybos

Paklaustas apie sveiką mitybą, Paulius šyptelėjęs sako: „Šiuo klausimu būsiu geras pašnekovas, nes jau daugiau nei penkerius metus valgau sveiką maistą, o saldumynų skonį jau seniai esu pamiršęs“. 

Paulius pasakoja, jog rytais neleidžia sau valgyti kiaušinienės, kad ir kaip jos norėtų. „Mano pusryčiai prasideda nuo avižinės košės, o skubant i treniruotę, čiumpu bananą ar obuolį. Tokie pusryčiai gerina mano savijauta, jaučiuosi žvalus ir kupinas jėgų“, – prisipažįsta Paulius, pabrėžęs, jog nenaudoja kečupo, o ką jau kalbėti apie saldumynus.

„Šokoladas kartu su pusryčiais, per pietus ar po pietų, ir taip būdavo nuolat, matyt, todėl dabar saldumynai paskutinėje vietoje, o ir savo virškinimą susigadinau tiek jų valgydamas“, – pasakodamas juokiasi Paulius.

Paulius priduria ir tai, jog labai mėgsta varškės apkepą, o kai užsimenama apie žuvį, „praranda pusiausvyrą“. „Ypač plekšnė – dėl jos viską paaukočiau“, – juokauja Paulius.

Jis pasakoja, jog pietums valgo mėsą, o kartu su mėsa visus kitus produktus valgo atskirai. „Be to, negeriu iš čiaupo vandens ir namie turiu aparatą, kuris iš vandens pašalina visas blogas sudėtines dalis, todėl stengiuosi gerti tik šį vandenį, – sako Paulius. – Man yra svarbios tokios smulkios  mitybos detalės, kaip atsigerti vandens prieš valgant ar po valgio valandą negerti“.

„Nežinau kaip kiti mano komandos nariai, bet aš stengiuosi sportuoti ir sveikai maitintis“, – neslėpė pokalbininkas. 

Savarankiška mankšta

„Visą save atiduodu per treniruotes, jog treneris matytų, kad tobulėju, tačiau kaip ir jis pats sako, treniruočių mums neužtenka“, – prabyla Paulius.

Jis pasakoja: „Treniruotės vyksta tris kartus per savaitę, o varžybos visada mūsų laukia kiekvieną savaitgalį, todėl tikrai nemažai mūsų komanda sportuoja“. Žinoma, per likusias dvi laisvas dienas, kai treniruotės nevyksta, kiekvieną rytą Paulius sportuoja savarankiškai. Jis sako, kad pirmiausia mankštą pradeda nuo tempimo pratimų. „Turiu savą mankštelę, – šypteli Paulius. – Tada ir amplitudė didėja bei raumenys stiprėja ir mano savijauta kinta: jaučiuosi žvalesnis, pailsėjęs bei geros nuotaikos“.

Kaip pasakojo sportininkas, po tempimo pratimų bėgioja – lekia į pušyną netoli jūros ar bėga Palangos pajūriu. Be to, po treniruočių, su draugais mėgsta pažaisti tinklinį.

Geriausias vitaminas

Paulius sako, jog vaisiai, jam – geriausias vitaminas. „Stiprinu organizmą valgydamas būtent juos. Аišku, meluočiau, jei sakyčiau, kad negeriu jokių vitaminų – tenka gerti vitaminus nuo mėšlungio ar tiesiog stiprinančius raumenis. Be to, aš sportuoju visą savaitę, todėl krūvis iš tiesų yra begalinis. Tenka vartoti tokius vitaminus, kurie atstato jėgas po didelio krūvio“, – pasakoja P.Lapas.

„Gal ir keista pasirodys, aš sergu astma, tačiau liga netrukdo mano žaidimui ir komplekso tikrai nėra – esu prie to tiesiog pripratęs“, – prisipažįsta pašnekovas.

Prašnekęs apie savo traumą, Paulius šiek tiek nuliūsta, nes jau nebesulaukia, kada galės išbėgti į aikštelę ir vėl paspardyti kamuolį.

„Maitinuosi sveikai ir gan ilgai, sportuoju taip pat nemažai – mąstau, jog mano trauma nelabai sunki – kitam galėjo baigtis liūdniau“, – pokalbį pratęsė Paulius.

Ateities baimė

Paulius pasakoja, jog traumų rimtų nėra turėjęs – tik raiščiai buvo patempti. „Aišku, esu matęs kaip mano komandos nariai ar iš priešininkų komandos žaidėjai susižaloja varžybų metu, tačiau aš niekada nebijau išbėgti į aikštelę varžybų metu. Tiesiog stengiesi galvoti apie gerą žaidimą, niekada net negalvoju, jog man kažkas gali atsitikti, nors žinau, kad visko gali būti. Kai sugis mano koja, nekantraudamas lėksiu į aikštelę. Mano hobis – futbolas, jį žaisdamas jaučiuosi labai gerai, tai mano didžioji aistra“, – atviravo FK „Palanga“ komandos narys.