Netikėta tėvo Stanislovo dovana sunkios kelionės atgal į Palangą neapkartino

Vilniaus autobusų stotyje laukiau maršrutinio autobuso, važiuojančio  į  Tėvo Stanislovo išmelstą ir daug kam dvasinių jėgų padovanojusią gyvenamąją vietą – Paberžę. Ši mano suplanuota kelionė turėjo tikslą: pasinerti į šio švento žmogaus kunigystės ir gyvenimo Paberžėje laiką, pabūti Tėvo Stanislovo mirties metinių minėjime, bei sudalyvauti Šv. Mišiose, kurias aukos Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Ričardas Doveika. 

„Čia ne ta Paberžė“

Iš anksto įsigijusi bilietus Palangos autobusų stotyje, leidausi į kelionę. Malonus autobuso vairuotojas, atvežęs mane į Paberžę, sustojo prie pat bažnyčios. Ant kalno stovintys bažnyčios mūrai kažkaip nepriminė man  Tėvo Stanislovo  bažnytėlę, kurios vaizdus esu mačiusi spaudos puslapiuose.   Bažnyčios teritorijoje vyko remonto darbai, todėl klupdama per iškastus griovius, atsitrenkiau ne kur kitur, o tik prie uždarų bažnyčios durų. Šalia maldos namų – tvenkinys, aplink jį gražiai sutvarkyta aplinka.  Iš dviejų pusių kalną supo  senos ir naujos kapinės. Viduryje – nedidelis šiuolaikiškas pastatas. Užėjusi supratau, jog čia laidojimo namai. Bet niekur nė gyvos  dvasios...

Išėjusi į lauką truputį pasimečiau; bažnyčia uždaryta, žmonių nėra, informacijos apie tai ko ieškau – jokios.  Ką daryti? Stoviu ant kalno vienut vienutėlė vaikydama nuo savęs įkyrius  uodus ir galvoju, jog ir Šv. Mišios jau turėtų neužilgo prasidėti...

Aplinkui – vasaros tyla, kurioje kartas nuo karto pasigirsta plentu praūžiančių mašinų gausmas. 

Galų gale, viename šalia laidojimo namų buvusiame namelyje sutinku pusamžį vyrą. Kaip supratau, šiame name buvo gaisrinės postas. Klausiu, ar bažnyčioje šiandien vyks pamaldos? Anot mano užkalbinto vyro, kartais kunigas atvažiuoja, bet dabar vyksta remontas, todėl jis nežinantis . Sakau, jog atvažiavau į Tėvo Stanislovo festivalį, čia turėtų būti daug žmonių, o Šv. Mišiose turi dalyvauti  gerb. kunigas R. Doveika.

Žmogus, pagaliau supratęs ko aš čia ieškau, trumpai drūtai atsakė: „Čia ne ta Paberžė“.  Tėvo Stanislovo Paberžė yra važiuojant  Kėdainių kryptimi, o ši – Vilniaus. „Daug žmonių susiklaidinę  čia atvažiuoja“,– ramino  jis mane.

Seni draugai – geri draugai

Šioje situacijoje mane paguodė viena vienintelė mintis – esu pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Molėtų. Gerai žinau, jog Molėtuose gyvena mano sena draugė Jolanta, kurios nesu mačiusi beveik du dešimtmečius. Skambinu, sakau, padėk, atvažiuok mane pasiimti. 

Kol ji atvažiuos, apžiūriu senas kapines, nueinu dar sykį prie bažnyčios paradinių durų. Perskaitau bažnyčios pavadinimą –   Šv. Jėzaus Širdies gailestingumo  bažnyčia. Įspūdingi bažnyčios mūrai  apsupti nuostabios  panoramos. Nufotografuoju seną Kristaus skulptūrą  kalno viršuje ir einu plentu, kad mano draugė mane pastebėtų ir nepravažiuotų pro šalį. 

Taigi, ilgai netrukus, aš jau skuodžiu kartu su Jolanta senuoju Molėtų keliu į jos namus. Mudvi su Jolanta susipažinome gal prieš tris dešimtmečius Palangos Sveikatos mokykloje. Bendravome šeimomis ne vienerius metus tol, kol aš neišvykau gyventi į kitą šalį. Bet , kaip abi prisipažinome, prabėgę metai šiek tiek pakoregavo mūsų išvaizdą, bet tai kas buvo tikra (nuoširdūs santykiai) – mudviejų nepakeitė. Ponia Jolanta – medikė, labai energinga moteris. Ji per tuos nesimatymo  metus sugebėjo savo butą iškeisti į namą prie ežero,  jį renovuoti taip, kad šiandien ji džiautųsi gyvenimu jame , o išgyventi sunkumai (netikėtai mirus jos vyrui), neleido jai palūžti. Todėl išgirdusi   mano kelionės kuriozišką istoriją, nusijuokė ir pasakė: „Tėvas Stanislovas padarė tau dovaną. Jis atsiuntė tave pas mane, kad tu pailsėtum ir pamatytum kokie gražūs yra Molėtai“. 

Ilgai netrukus visos kelionės dulkės buvo nuplautos, besipliuškenant šiltame ežero vandenyje.

Molėtai – žvaigždžių  kraštas

Molėtų turizmo ir verslo informacijos centre visų pirma perskaičiau: „ Sveiki atvykę į žvaigždžių pažinimo kraštą – Molėtus. Kai per nakties paklodes lyja žvaigždėmis, o Tu guli ant kalvos pasirėmęs rankomis galvą, supranti, Tu – Molėtuose“. Informacijos centre, su 3D šalmais, nusikeldama beveik tris tūkstančius metų atgal, virtualioje realybėje keliavau per senovės gyvenvietę ant Luokesų ežero, mačiau Livonijos ordino antpuolį prieš nenugalimą Liesėnų pilį; klausiausi pirmą kartą Lietuvos didžiojo kunigaikščio  Jogailos ištarto  Molėtų vardo įspūdingo skambesio,  Barboros Radvilaitės pokalbio su jos broliu. Keliaudama   XX a. žydų prekybos namų vaizdais, nepriklausomybės kovų ( Giedraičių mūšis) keliais  supratau, jog šis kraštas unikalus ne tik savo gamta. Jis unikalus ir savo istorija. Po šios „ekskursijos“ į praeitį ir aš sau pasakiau: aš taip pat esu šio žvaigždžių krašto dalimi, nes mano šalis – Lietuva. Šį šventą vardą kartoja viso pasaulio lietuviai ne tik Dainų švenčių metu. Jis gyvas kiekvieno lietuvio širdyje. Taip buvo, yra ir bus.

Suprantama, trumpo mano vizito Molėtose metu, aš daug ko šiame ežerų krašte neturėjau galimybės pamatyti. Tikiuosi, jog ne kartą dar čia sugrįšiu. Eidama tvarkingais ežero takais, kurie pritaikyti  mažiems ir dideliems, jutau didžiulę pagarbą miesto valdžiai už rūpestį įrengiant rekreacines  zonas ne tik miesto svečiams, bet ir vietiniams gyventojams.  Na, o „Cepelinų gryčia“ (Juočių kaimas Molėtų rajone),turinti Europos kulinarinio paveldo ženklą, paliko atmintį ne tik mano skonio receptoriuose (ypatingai gardūs cepelinai), bet ir pagarbą tiems žmonėms, kurie tęsia šeimos tradicijas. Šios senos gryčios savininko Ramūno Gutausko prosenelė buvo puiki gaspadinė.

Nemalonus kelionės akibrokštas

Mano suplanuota kelionė turėjo galutinį tašką – mano miestą – Palangą.  Molėtų autobusų stotyje teko pralaukti gerą valandą, kol  autobusas atvažiavo mus pasiimti.  Artėjant prie Vilniaus supratau, jog  mano autobusas į Palangą jau bus išvažiavęs. Vilniaus autobusų stoties administratorės paklausiau, ar nėra galimybių gražinti pinigus, nes ne dėl mano kaltės pavėlavau į autobusą. Pareigūnė pareiškė, jog tada aš turėčiau rašyti pareiškimą Biržų autobusų stoties administracijai, nes dėl remontuojamų kelių, jų autobusas vėlavosi. Galvoju, Biržai turėtų man atsakyti, jog jie nekalti, nes transporto ir kelių direkcija ne laiku vykdo kelių tvarkymo darbus. Gal taip ir iki ministro nukeliausiu?..  

Bilietą sekančiam reisui į namus aš įsigijau, o ką daryti žmogui, jei jis iš anksto suplanavęs kelionę pinigų nebeturi?  Vilnietė  atsakė, jog giminės gali internetu atsiųsti (suprask – XXI amžius).

Juokinga, jei nebūtų graudu. Šiandien galiu pasakyti, jog atsidūrus tokioje  nemalonioje situacijoje, reikia nepasimesti. Jei tai būtų Anglijoje, kur daug metų joje gyvenau, žmogus būtų tuoj pat pasodintas į autobusą, keliaujantį jo pasirinktu maršrutu ir dar jo  atsiprašytų už suteiktus nepatogumus. Lietuvoje reikia žinoti, kad  jei suplanavote kelionę iš anksto ir nusipirkote bilietus, tai ta autobusų stoties vežėjų kompanija ir privalo jums padengti kelionės nuostolius. Ačiū  Palangos autobuso stoties vadybininkei, kuri labai gretai išsiaiškinusi su „Vlasavos“ autobusų vežėjų įmonės administracija, taip ir padarė.

Festivalis tęsis

Nemeluosiu – širdies gilumoje jaučiau savotišką pavydą, kai stebėjau televizijos ekrane vaizdus iš XI tarptautinės Paberžės muzikos festivalio, skirto Tėvo Stanislovo atminimui. Suprantama, aš negirdėjau kun. R.Doveikos pamokslo ir nesiklausiau nepakartojamo Nomedos Kazlaus balso tembro. Renginį vedė ir Šv. Mišiose giedojo Liudas Mikalauskas, fortepijonu akomponavo Vincento de Martino iš Italijos. O kokia tūkstantinė minia visa tai regėjo...

Svarbiausia – visi  dalyvavo šio festivalio misijoje: puoselėti didžio Lietuvos dvasininko Tėvo Stanislovo šviesų atminimą ir saugoti per dešimtmečius jo sukauptą paveldą (Paberžės bažnyčios ir 1863 metų sukilimo muziejaus  liturginių rūbų, bažnytinio paveldo ir buitinių daiktų).

„Nieko tokio,“ – raminau save. Gyvenimas pilnas įvairių staigmenų (ir žioplinių klaidų).Trijų mėnesių bėgyje Paberžėje ir toliau vyks dvasiniai – kultūriniai renginiai. Artimiausia planuojama data – rugpjūčio 25 d. Tikiuosi, šį sykį Tėvas Stanislovas padovanos man kelionę į savo buvusios buveinės namus.

Irena Valužė