Neskiepyti vaikai ir toliau bus priimami į darželius

Visi gerai žino animacinį filmuką apie begemotą, kuris bijojo skiepų. Buvo sumanyta, kad nuo 2016 metų rugsėjo norintys lankyti darželį turės visi tapti „begemotukai“ – pateikti pažymą apie privalomus skiepus, tačiau įsakymas visai neseniai atšauktas. Nuomonių dėl vaikų privalomų skiepų – daug ir įvairių. Didžioji dalis tėvų prieš privalomus skiepus nusiteikę priešiškai, kiti – džiūgauja.

Įsakymas atšauktas
Sveikatos apsaugos ministerija po ilgų diskusijų buvo priėmusi sprendimą, pagal kurį nuo 2016 metų sausio 1 dienos į lopšelius ir darželius būtų priimami tik tie vaikai, kurie turi pažymas apie atliktus trijų rūšių skiepus: nuo tymų, raudonukės ir poliomielito. Vienintelė išimtis taikoma tiems vaikams, kurie negali būti skiepijami dėl tam tikrų medicininių aplinkybių. Visai netikėtai buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymas buvo atšauktas kaip prieštaraujantis teisės aktų hierarchijos principui. Tai reiškia, kad tokiu įsakymu būtų ribojamos asmens teisės į privatų gyvenimą.
Dabartinis sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla vis dėlto įsitikinęs, kaip ir dauguma, siūliusių šį įsakymą, kad skiepyti vaikus – būtina, kad Valstybė turi prisiimti atsakomybę už mažuosius piliečius, tačiau prieštarauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimui neįmanoma.

Palikta apsisprendimo laisvė
Apie privalomus skiepus visuomenėje sklando įvairių nuomonių, tad vieni šio įsakymo atšaukimu džiaugiasi, antri piktinasi. Socialiniuose tinkluose nemažai diskusijų, kaip įsakymo atšaukimas „nušvilpė“ darželio vietas, nes privalomų pažymų buvo reikalaujama dar birželį, o ne rugsėjį, kaip būtų privaloma. Palangoje tokių nutikimų nefiksuota, tačiau socialinėse paskyrose diskusijos tarp mamų netyla, kaip ir nuomonių apie skiepus – už ar prieš.
Štai viena dviejų vaikų mama įsakymo atšaukimu negali atsidžiaugti: „Kodėl turėčiau savo vaiką privalomai skiepyti, jei esu kategoriškai prieš skiepus. Domiuosi, daug skaitau ir girdėjau ne vieną atvejį, kai skiepyti vaikai serga daug dažniau nei įprastai“. Vieni tėveliai pateikinėja mirusių nuo vakcinacijos vaikų statistikas, treti – asmenines ar istorijas iš pažįstamų rato.
O štai dar viena nuomonė, pritarianti, kad turi būti palikta skiepijimosi laisvė – atsakas tiems, kurie sako, kad tvarka turi būti: „Prievartai jūs sakote valio? Tvarka turi būti? Tvarka bus tokia, kad Jūsų paskiepytų vaikų imuninė sistema, kuri natūraliai auga, jaunos vaikučio smegenėlės, kurios tik gimimo stadijoje bus užkrėstos užkratu, chemikalais, kurie trikdys, dalinai paralyžiuos natūralų vystymąsi, augimą. Susimastykite ir supraskite, kad čia tik VERSLAS ir LABAI dideli pinigai. Visiems linkiu sveikatos – Jums ir Jūsų vaikučiams“. Paminėti verslas ir pinigai taip pat visuomenėje kelia daug diskusijų, neva privalomi skiepai – medicinos įstaigų noras pasipelnyti. Kiti diskusijų dalyviai nesmerkia tų, kurie skiepijasi, tačiau savo apsisprendimą argumentuoja taip: „Skiepai gal ir veiksmingi buvo prieš šimtą metų, kuomet žmonės gyveno purve ir užkrato tikimybė buvo didesnė. Šiandien gi, ypač mamos su mažais vaikais, turi net perdėtą švaros jausmą. Gyvenimo sąlygos pasikeitė radikaliai, dėl ko ir užkrečiamų ligų pavojus sumažėjo ne be priežasties, ir ne vien dėl vakcinacijos. Liko tik pati baimė, menanti tuos laikus, kai nuo maro išmirė trečdalis Europos“.

Profesionalo nuomonė
Yra natūralios medicinos šalininkų, kurie tikina, kad skiepai daro neatitaisomą žalą vaiko sveikatai. Tačiau profesionalūs gydytojai į tokias kalbas žiūri mažų mažiausiai skeptiškai. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad skiepai ne tik reikalingi, bet ir būtini“, – tvirtą nuomonę išsakė Palangos reabilitacijos centro „Linas“ Vaikų ligų kabineto gydytojas Alfredas Juozas Kerulis. Pasak gydytojo, yra išimčių, kada patys medikai nesiūlo skiepyti vaiko: tai neurologiniai ir panašūs susirgimai, tačiau čia medicininės, pagrįstos mokslu išimtys. Daugiau nei keturiasdešimt metų gydytojo praktikos turintis A. J. Kerulis pasakojo, kad skiepai sugalvoti ne šiaip sau. „Juk jie patvirtinti pasaulio medicinos pasiekimų, medicina žengia į priekį kone kasdien, tad kam žengti žingsnį atgal, kai neskiepyti vaikai sirgdavo ir mirdavo ypač dažnai“, – retoriškai visuomenės klausė gydytojas.
Medikas bandė svarstyti ir pats išsigando nuo savo minčių: „Baisu ir pagalvoti, koks būtų sergamumas, jei visi vaikai be išimčių būtų nebeskiepijami“.

Prievarta negalima, tačiau apie riziką nebegalvojama
Gydytojas „Palangos tiltui“ sakė, kad medikai negali priversti tėvų, kad šie primygtinai skiepytų savo atžalą: „Pasitaiko tokių, kurie jaučiasi žinantys daugiau už mus, tad skiepytis kategoriškai atsisako“. Prievartos negali būti, tačiau priimdami tokį sprendimą, pasak mediko, tėvai labai smarkiai rizikuoja. Neretai darželiuose tėvai piktinasi, kad vieną ugdymo įstaigą lanko ir skiepyti, ir neskiepyti vaikai. Čia gydytojas kategoriškos nuomonės neturi, tačiau stovi paskiepytųjų pusėje. „O dabar sakykit, kuo kaltas tas paskiepytas vaikas, šalia kurio žaidžia neskiepytas? Tikimybė, kad pastarasis jam greičiau atneš infekciją gerokai didesnė“, – tikino vaikų ligų gydytojas.
Per išties ilgą mediko praktiką gydytojas jau ne sykį susidūrė su vaikučiais, kurių tėveliai pasirinko neskiepyti: „Žinoma, kad susiduriu su tokiais vaikais. Jie kur kas dažniau serga, o susirgimų atveju pasitaiko sunkesnės komplikacijos, kurios neretai palieka ir pasekmių visam gyvenimui“. A. J. Kerulis teigia nesuprantantis, kodėl savo noru pasirenkama pakenkti vaikui: „Pažiūrėkit – civilizuotos šalys, tokios kaip Austrija, Šveicarija, Prancūzija, kažkodėl skiepų neatsisako“.

Privalomi skiepai jau vos gimus
Šiandien vis daugėja šeimų, kurios užsiima savišvieta ir atsisako visų arba kai kurių skiepų, o kiti reikalauja jų kuo daugiau.
Gydytojas priminė apie privalomus skiepus iškart po gimimo: „Jau antrąją parą po gimimo skiepijama nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Pastaroji pakartojama sulaukus mėnesio ir pusės metų“. Toliau, pasak mediko, seka skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, raudonukės, tymų: „Šie visi yra privalomi. Vaikai vakcinuojami iki pat mokyklos. Bet yra dar gausybė skiepų, kuriuos rekomenduojame mes, medikai“.
Gydytojas įvardijo vis labiau žmones pakertančią erkinio encefalito ligą, nuo kurios skiepijama, taip pat ir gripą: „Šios ligos formos kuo toliau, tuo labiau išsikreipia, tad susirgimai tampa sunkesni,neretai baigiasi net mirtimis“.

Neaiški skiepų sudėtis?
Sveikuoliai laikosi kitokios nuomonės. Palangiškis Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, visuomenėje ne kartą itin neigiamai pasisakęs apie skiepus, teigia, kad kai kurie medikai net nežino vakcinos sudėties, o priverstinį skiepijimą sieja su sovietmečiu.
„80 proc. ligų galima išvengti sveikai gyvenant. Kasmet kūdikių skiepams išleidžiama 20 mln. eurų. Užtektų milijono, kad kiekviena šeima gautų sveiko gyvenimo vadovėlį“, – aiškino sveiko gyvenimo propaguotojas. Negana to, grasinimą, kad neskiepyti vaikai nebus priimami į ugdymo įstaigas, D. Kepenis įvardijo tiesiog kaip prievartavimą.