Neringa, Klaipėda ir Palanga sieks tapti kultūriniu tripoliu

Palangos tiltas, 2016-05-19
Peržiūrėta
1930
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Neringa, Klaipėda ir Palanga sieks tapti kultūriniu tripoliu

Trys pajūrio miestai žengia istorinį žingsnį kultūrinio tripolio kūrimo link. Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų bendruomenės kartu parengė paraišką 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti. Šioje paraiškoje sugulę ambicingi tikslai ir projektai leis pasiekti, kad per artimiausius penkerius ar šešerius metus Klaipėdos regionas taptų reikšmingu Lietuvos kultūros centru.

Bendruomenės projektas
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, paraiška Europos kultūros sotinės vardui gauti parengta bendradarbiaujant su daugiau nei 100 Klaipėdos miesto ir regiono kultūros atstovų, įvairių sričių menininkų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų. Dar per 500 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai, organizuojant įvairius grupių susitikimus ir kt. Taip pat asocijuotais programos partneriais jau sutiko tapti Skuodo, Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės, Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas ir Klaipėdos universitetas.
„Nuo pat pirmųjų paraiškos rengimo dienų ji buvo kuriama kaip bendruomenės programa, „nenuleista iš viršaus“, bet parengta būtent pačių bendruomenės narių. O bendram vienijančiam siekiui tapti Europos kultūros sostine susibūrė ne tik Klaipėda, Neringa ir Palanga, bet ir visas Klaipėdos regionas, neabejotinai vienas ambicingiausių ir perspektyviausių Lietuvoje. Jo bendruomenės nariai pasirinko naują, kultūriniu proveržiu paremtą raidos kursą, leisiantį pasiekti, kad per artimiausius penkerius ar šešerius metus Klaipėdos regionas taptų reikšmingu Lietuvos kultūros centru“, – pažymėjo V. Grubliauskas.
„Į Klaipėdos kvietimą prisidėti prie paraiškos Europos kultūros sostinės vardui gauti rengimo Neringos savivaldybės taryba atsiliepė vieningai. Neabejojame, kad toks jėgų suvienijimas taps mūsų stiprybe, padedančia dar garsiau kalbėti apie Klaipėdos regiono neišsemiamą kultūrinį ir turistinį potencialą bei sustiprins pajūrio gyventojų tapatumą. Kartu tikiu, kad Neringos išskirtinis kultūrinis gyvenimas, šio krašto paveldas bei įspūdingas kraštovaizdis taps svariu indėliu mums tampant Europos kultūros sostine“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
„Palanga su entuziazmu palaiko iniciatyvą siekti Europos kultūros sostinės vardo bei dės visas pastangas, kad kultūrinis pajūrio gyvenimas būtų praturtintas aukšto lygio renginiais, vykstančiais kurorte. Dalyvaudami šiame projekte, keliame sau tikslą ne tik kuo gražiau atskleisti kokybinį turinį, bet ir, pasitelkus daugelį metų kurorte puoselėjamas tradicijas, pristatyti Palangos kultūrinį tapatumą. Džiugu ir sveikintina, kad pajūryje vykstantis kultūrinis gyvenimas apima ne vieną, o keletą miestų“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Kylam į vėją“
Kartu paraiškos rengėjai tiki, kad svarbiausias Klaipėdos regiono turtas yra jo žmonės, todėl vienas didžiausių išsikeltų iššūkių – Europos kūrėjų dėka suaktyvinti čia gyvenančią ir kuriančią bendruomenę, paskatinti ją tapti aktyvia kultūros, kuri yra vienas iš pagrindinių gyvenamosios aplinkos kokybę gerinančių veiksnių, kūrėja. Būtent vietos bendruomenės įtraukimas į kūrybines veiklas ir jų refleksiją, atsivėrimas naujoms idėjoms ir iššūkiams, aktyvus bendradarbiavimas ir komunikacija tarpusavyje bei su aplinka turėtų tapti naujos regiono gyvasties esme.
Trijų pajūrio miestų parengta Europos kultūros sotinės programa suskirstyta į 4 esmines kryptis – „Kintantis identitetas“, „Gyvybinga bendruomenė“, „Ateities kultūra“, „Erdvė kurti ir ilsėtis“. Jas sudaro kryptį atitinkančios strategijos bei „Kultūros švyturiai“ – kelrodžiai projektai, orientuoti į išskirtinumą, europinę dimensiją, kokybę, prieinamumą visuomenei bei tęstinumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Projektams numatyta 30 mln. eurų
Preliminariai numatoma, kad Klaipėdos kartu su Neringa ir Palanga parengtos programos biudžetas sieks apie 30 milijonų eurų. Šios lėšos būtų skiriamos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei ES ir kitų fondų. Dalį programos įgyvendinimui reikalingų kaštų numatoma padengti ir privačių rėmėjų lėšomis. Preliminarus programos biudžetas bendrai planuojamas penkeriems metams (nuo 2017 m. iki 2022 m.), o minėtos lėšos būtų skiriamos europinės kultūros programos įgyvendinimui, reklamos kaštams ir kitoms projekto išlaidoms.
2022-aisiais Europos kultūros sostinės vardas bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų. Tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miestą, jo brandą, galimybes, kelią į savo šalį, Europą, pasaulį.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas.

Palangos m. sav. inf.

Jūsų komentaras:

mero ziniai. 2016-05-23 09:35 (.'''''' / IP: 78.57.226.210)
,,kulturinike""... MIRE ARCHITEKTAS,TAPYTOAS , VIENAS ISCH NEDAUGELIO TIKRU LETUVOS INTELIGENTU VYTAUTAS MONCEVICIUS

NESVAIKIT.... 2016-05-21 17:15 (....... / IP: 78.57.226.210)
PALANGA TEGU SIUKSLIU KONTEINERIUS ISPLAUNASI, O TADA DAR DAUG, DAUG, O TADA MAAZAIS ZINGSNELIAIS LINK KULTUROS, KAI BUS SVARA IR NESMIRDES SIUKSLINES, O DB PAILSEKIT BO PRAKAITO JOKIE ODEKOLONAI NEPERMUS

Taip pat skaitykite

Palanga sieks iki 2030 metų tapti Baltijos regiono lydere

"Palangos tilto" redakcija, 2021 05 13 | Rubrika: Miestas

Pasibaigus Palangos miesto savivaldybės 2011–2020 metų strateginio plėtros plano įgyvendinimo laikotarpiui bei pasikeitus socialinei ir ekonominei aplinkai savivaldybėje, parengtas naujasis Palangos miesto savivaldybės strateginis plėtros planas 2021–2030 metams. Kas jame itin aktualu Palangos gyventojams? To paprašėme atsakyti Ramunės Olšauskaitės-Urbonienės...


Prezidentine vila vadinama „Auska“ netukus gali tapti Palangos nuosavybe. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sako, kad džiūgauti ar aktyviai planuoti darbus, kuo taps šis legendinis pastatas, dar ankstoka, visgi išdrįso pasvarstyti, kaip jis galėtų tapti matomas visuomenei. Iki kitų metų išskirtine vila dar gali mėgautis poilsiautojai, tačiau ateityje...


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Trijų palangiškių, vaikystės draugų suburta reprezentacinė miesto krepšinio komanda „Palangos kuršiai“ savo pirmąjį sezoną Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) pergalių sieks ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir palangiškių širdyse. „Mums svarbu bendruomeniškumas, norime, kad į rungtynes susirinkę žmonės bendrautų...


Trys pajūrio miestai žengia istorinį žingsnį kultūrinio tripolio kūrimo link. Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų bendruomenės kartu parengė paraišką 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti. Šioje paraiškoje sugulę ambicingi tikslai ir projektai leis pasiekti, kad per artimiausius penkerius ar šešerius metus Klaipėdos regionas taptų...


Jau benueinant 2015-iesiems ir pasitinkant naujuosius, 2016-uosius metus, rikiuojame į eilę nuveiktus darbus praeinančiais metais ir turbūt ne vienas užsibrėžiame naujus tikslus naujiesiems. „Palangos tiltas“ domėjosi, kaip miesto labiau ar mažiau žinomiems žmonėms pavyko, o gal nepavyko, įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir kokių naujųsiekių jie turi ateinančiais metais.


Kaip ir kasmet, įsibėgėjant naujiems mokslo metams Senosios gimnazijos mokytojai – buvę abiturientų klasių auklėtojai, – surenka ir pateikia gimnazijos vadovybei duomenis, kur nuo rugsėjo studijuos ar dirbs buvę jų auklėtiniai. Šiais metais kiek per 80 proc. 2014-ųjų metų laidos gimnazistų – 131 iš 163 – sieks aukštojo mokslo Lietuvos ir užsienio...


Kaip ir kasmet, pirmosiomis naujų mokslo metų dienomis Senosios gimnazijos mokytojai – buvę abiturientų klasių auklėtojai, – surenka ir pateikia gimnazijos vadovybei duomenis, kur nuo rugsėjo studijuos ar dirbs buvę jų auklėtiniai. Ir, kaip beveik kasmet, žinios malonios: 85,8 proc. 2013-ųjų metų laidos gimnazistų – 151 iš 176 – sieks aukštojo mokslo...


Palangiškė – pretendentė tapti „Mis Lietuva“

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 16 | Rubrika: Miestas

Palangiškė Agnė Laukaitytė šiemet pateko tarp 12 laimingųjų, dalyvausiančių „Mis Lietuva 2010“ konkurse. Aktyvi, neseniai dvyliktą klasę pabaigusi A.Laukaitytė pretenduos tapti gražiausia Lietuvos mergina. Tai paaiškės rugpjūčio 27 dieną.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius