Neregėta Palanga: apleisti, neprižiūrėti statiniai tapo asocialių asmenų prieglaudomis

Kas gali savo nekilnojamojo turto kurorte neprižiūrinčius, ar tai netinkamai darančius, savininkus priversti paklusti griežtoms miesto tvarkymo ir švaros taisyklėms? Padidintas iki 4 procentų nekilnojamojo turto mokestis ne visada, pasirodo, veikia, todėl galbūt viešumas paskatins nepaisančiuosius įspėjimų susitvarkyti? Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tikisi, kad iki Kalėdų probleminių pastatų savininkai parodys geranoriškumą ir susitvarkys, kitaip teks varstyti teismų duris.

Palanga – ne tik šviesos ir grožio miestas
Pasivažinėjimas su miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Petru Keiniu ir vyriausiuoju specialistu Robertu Ražausku atskleidė, kad Palanga – ne tik šviesomis ir spalvomis net ir spalio pabaigoje spindintis kurortas, joje ir daug apverktinos būklės pastatų, kurie, jų savininkams savo turto tinkamai neprižiūrint, tapo benamių ir asocialių šeimų laikina pastoge.
„Nors per pastaruosius kelis metus mieste gerokai sumažėjo tokių pastatų dėl iki 4 procentų Tarybos padidinto neprižiūrimiems pastatams nekilnojamojo turto mokesčių, bet kai kurių savininkų ir tai nebaugina. Jeigu po mūsų skyriaus įspėjamųjų raštų jie nesusitvarko, jiems yra surašomas administracinių teisės pažeidimų protokolas, o savininko pavardė yra įrašomą į apleistų pastatų savininkų sąrašą, kuris šiais metais pasipildė septyniais naujais savininkai“, – „Palangos tiltui“ pasakojo P. Keinys.
Tarp naujų adresų – J. Simpsono g. 17, Jūros g. 65A, Vytauto g. 123A, Vytauto g. 67, Vytauto g. 106 bei Užkanavės g. 37.
Anot jo, dauguma tokių asmenų – ne Palangos gyventojai, nekilnojamąjį turtą Palangoje įsigiję dar sovietiniais laikais. Iš viso tokiame skyriaus sąraše yra 14 asmenų.
Su Viešosios tvarkos skyriaus specialistais pirmiausia stabtelėjome Vytauto g. 123A, kur anksčiau buvo įsikūręs atrakcionų parko administracinis pastatas, vėliau perėjęs verslininko Vido Buzo ir UAB „Alovė“ nuosavybėn.
Pastato languose – kiaurymės, prie pastato – krūvos statybinių atliekų ir šiukšlių.
„Nekart su juo kalbėjomės, įspėjome – neveikia, teks žmogų paduoti į teismą, bet jis ginčija nuosavybės teises, o teismai kitąkart neskuba ginti miesto interesų, – sakė vedėjas. – Tokia betvarkė – jau penkerius metus. Kiek ji gali tęstis?“
Vedėjas visgi tikisi, kad miesto verslininkas išsiveš statybinį laužą ir šiukšles.
V. Buzui, anot vedėjo, priklauso ir buvęs tualetas per kelias dešimtis metrų nuo Vytauto g. 123A. Medinės pastato lentos iškleiptos – pro jas atsiveria supilti butelių kalnai, patalynės draiskalai, tvoskia smarvė.
Šalia aplinką tvarkęs ponas Kazimieras, sužinojęs, kad aplink neprižiūrimus pastatus vaikšto fotokameromis nešini asmenys, priėjo ir skundėsi tokia apleistų pastatų kaimynyste.
„Negi miestas neturi galimybių priversti savininkus pasirūpinti savo turtu? Tokie vaizdai vasarą atgrasina ir poilsiautojus, kurie nuomojasi būstą aplink“, – sakė Kazimieras.
Su V. Buzu vakar „Palangos tiltui“ nepavyko susisiekti.

Apleisti pastatai – benamių ir asocialių asmenų prieglaudos
Kitas stabtelėjimas prie Vytauto g. 89, kuris anksčiau priklausė Ūkio bankui. Visas pastatas aptvertas tik plonyte „stop“ juostele, nors Viešosios tvarkos skyrius nori, kad pastatas būtų aptvertas tvora. Bet bankrutavus Ūkio bankui, tarsi ir nėra iš ko reikalauti, kad tai būtų padaryta.
Pastebėjome, kad kai kur atplėštos fanera uždengtos ertmės – vaiduoklis pastatas tapo benamių ir asocialių asmenų „viešbučiu“.
Mums lankantis, jo vidinėje pusėje trys vyriokai siurbčiojo alų – vienas net iš Latvijos atkakęs, šalia – pridergta. Tokios kaimynystės geriau vengti.
Dar vienas probleminis pastatas įsikūręs adresu Vytauto g. 106. Savininkei išvykus į užsienį, jo pirmas aukštas išnuomotas. Namas apšiuręs, ant lango – faneros plokštė, kyšo namo sijos.
Pasirodžius mūsų ekipažui, iš namo suskubo vorele išspūdinti jo gyventojai, tarp jų – ir nepilnametė Kretingos gyventoja.
„Gyvename iš savivaldybės išmokų, pas žmogų darbuojamės“, – sakė kalbinama moteriškė.
Bet Mėtų skersgatvyje P. Keinys pasidžiaugė, kad savininkas, su kuriuo buvo ilgai „kariauta“, pagaliau ėmė tvarkytis – namas yra atstatomas.
Prie „Pušyno“, Žvejų g. 5 neprižiūrimame sklype – nuo vasaros nenupjauta žolė, suverstos lapų krūvos, stovi surūdijęs konteineris.
Su sklypo savininke Lijana Tamulioniene, gyvenančia Vilniuje, „Palangos tiltui“ taip pat nepavyko susisiekti.
Birutės g. 18 – dar vienas probleminis pastatas, nors šalia – J. Basanavičiaus gatvė, kaimynystėje statomas naujas pastatas. „Estetinis vaizdas, sutikite, blogas. Savininkui yra išsiųsti raginimai susitvarkyti, bet iki šiol nesulaukiame dėmesio“, – sakė P. Keinys.
Kęstučio g. 15 priklauso kauniečiui Robertui Jociui, o Kęstučio g. 13 savininkė gyvena Vokietijoje, bet teisinasi, kad neturi lėšų pastatą sutvarkyti. „Kai kurie savininkai yra „užsiplėšę“ dideles kainas, todėl ir stovi apleisti pastatai metų metais“, – pastebi vedėjas.

Yra ir gerų pavyzdžių
Dar vienas pavyzdys, kai, po Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų priminimų, savininkai susitvarkė – Jonas Valužis, renčiantis būstą beveik 800 kvadratinių metrų teritorijoje Vytauto g. 39. Ilgą laiką pastatui trūko savininko dėmesio, pastebėjo mano palydovai.
Vaineikio g. 2, Vytauto g. 64 nublukęs pastatas kažkuomet priklausė Nepriklausomybės akto signatarui Zigmui Vaišvilai, bet dabar jį valdo turto administratorius. „Pastato estetinio vaizdo tikrai norisi geresnio. Juk pastatas – Vytauto gatvėje“, – sakė P. Keinys.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kurorto nekilnojamojo turto savininkus ragina pasitempti, kad Naujuosius metus sutiktume gražioje aplinkoje – juk išpuoselėta aplinka ne tik padeda kurti bendrą kurorto įvaizdį, bet ir skatina mus visus būti geresniais.

Miestas gražėja – savininkai tampa geranoriškesni
Vis tik Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė pastebi, jog pastaruoju metu Palangoje stebėtinai daug objektų yra pakeitę savo išorinį vaizdą, o tai iš esmės keičia ir bendrą kurorto įvaizdį. Ji sako, jog mieste jaučiamas ir nekilnojamojo turto savininkų – tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų – sąmoningumas.
„Šiais metais Viešosios tvarkos skyriaus specialistai susidūrė su geranoriškesniu jų požiūriu į Savivaldybės atstovų pastangas. Neretai dėl apleistų ar neprižiūrimų pastatų nereikia net raštų rašyti – pakanka savininkus žodžiu paraginti susitvarkyti. Matydami, kaip puoselėjama Palanga, daugelis žmonių atitinkamai keičia ir savo požiūrį į netvarką – anksčiau sunkiai rasdavome priemonių, kurios paveiktų nesitvarkančiuosius, bet dabar gerinama miesto infrastruktūra verčia pasitempti ir gyventojus, nekilnojamojo turto savininkus“, – sakė D. Mikienė.
Siekdami paraginti ir kitus nesitvarkančiuosius, rugsėjo viduryje Viešosios tvarkos skyriaus specialistai dar kartą suregistravo Palangoje ir Šventojoje esančius apleistus pastatus bei statinius. Beje, Šventojoje apleistų ir neprižiūrimų pastatų yra kur kas daugiau nei Palangoje, todėl Šventajai, pasak D. Mikienės, bus skiriamas didesnis dėmesys. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja įvardijo ir pagrindinius šventojiškių skaudulius: Jūros g. 65A, Pašventupio kelias 30, Jonpaparčio g. 4, Mokyklos g. 79, Mokyklos g. 28. „Tačiau džiugu, kad apskritai šventojiškiai šiemet aktyviau nei prieš metus tvarkosi savo nekilnojamąjį turtą“, – atkreipė dėmesį D. Mikienė.
Džiuginanti tendencija, pasak specialistės, matoma ir Palangoje – po rugsėjį vykdyto patikrinimo, šiandien vien Vytauto g. esantys 4 objektai bei teritorijos imti tvarkyti. Tvarkyti pradėta teritorija prie Reabilitacinės ligoninės ar Druskininkų g. 1, prie viešbučio „Gabija“ bei teritorija prie Vytauto g. 170.

Gadina įvaizdį pačiame kurorto centre
Vis dėlto, pasak Savivaldybės atstovės, nesitvarkančiųjų bei nepaisančių Viešosios tvarkos skyriaus specialistų pastabų mieste dar yra. Daugeliui Palangos gyventojų jau seniai akį rėžia du pastatai Vytauto gatvėje: Vytauto g. 67 (buvusi audinių parduotuvė) ir pastatas Vytauto gatvėje, kurio antrajame aukšte yra įsikūrusi „Sodra“. Abiejų minėtų nekilnojamojo turto objektų savininkė yra įgaliojusi savo sūnų prižiūrėti pastatus, tačiau norimo rezultato vis nėra, ir tai labai kenkia bendram miesto centro įvaizdžiui.
Miesto nepuošia ir Meilės al. 5 esanti neprižiūrima vila „Komoda“. D. Mikienė atkreipė dėmesį, jog miestas investavo daug lėšų į Meilės al., J. Basanavičiaus g. rekonstrukciją, tačiau iš abiejų minėtų alėjų puikiai matomas apleistas pastatas labai darko bendrą kurorto vaizdą. „Ši apleista vila tiesiog bado akis, o juk sutvarkyta ji galėtų puikiai pasitarnauti infrastruktūros plėtrai“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus specialistė.
Neprižiūrimų pastatų savininkai vardija įvairiausias priežastis, dėl ko jie negali susitvarkyti jiems priklausančio turto. „Neretai tos priežastys būna finansinės, bet Savivaldybė negali imtis jų spręsti. Būna, kad garbingo amžiaus gyventojai tiesiog fiziškai nebepajėgia pasirūpinti savo turtu“, – vardijo D. Mikienė.
Dar viena iš priežasčių, dėl kurių sudėtinga priversti savininkus susitvarkyti savo turtą – kai vieno pastato savininkų yra daug ir jie nesusikalba tarpusavyje. Čia kaip pavyzdys paminėtinas J. Simpsono g. 17 esantis pastatas. „Tačiau būna ir kitų priežasčių – juridiniai asmenys, užuot tvarkęsi, ieško įvairiausių būdų, kaip išvengti atsakomybės – keičia nekilnojamojo turto savininkus, neretai čia atsiranda likvidatorius ar bankroto administratorius, o su juo rasti kontaktą neretai būna labai sudėtinga (paminėtina buvusi „Mėta“, buvęs restoranas „Birutė“, buvusi „Fotoakis“). Vis dėlto žinotina, jog ir bankroto administratorius privalo prižiūrėti objektus“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Apsileidėliams taikomos griežtos priemonės
Tačiau tenka pripažinti, kad ne visi nekilnojamojo turto savininkai paiso siunčiamų daugkartinių įspėjimų ir raginimų, taikomų administracinės teisės atsakomybės priemonių. Tuomet Viešosios tvarkos skyriaus specialistams belieka imtis griežtų priemonių – apleisti pastatai įtraukiami į specialų Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą. Šiuo metu užvestos 24 administracinės ir sekamosios bylos dėl apleistų ir neprižiūrimų pastatų bei statinių.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas P. Keinys įsitikinęs – visi apleisti pastatai turi būti įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų sąrašą, kad nesitvarkantiems gerokai padidėtų nekilnojamojo turto mokestis. „Nebus paisoma jokių atsikalbinėjimų. Nekilnojamojo turto savininkai turi suvokti, kad šiame kurorte nėra galimybės laikyti neprižiūrimų apleistų pastatų“, – teigė P. Keinys.

Straipsnyje naudotasi ir Palangos miesto savivaldybės mero patarėjos Jurgitos Vanagės informacija