Palangoje Vitaliją Katunskytę pakeitusi dukra Monika: „Žmonėms noriu perduoti jos dalelę“

Palangos tiltas, 2024-06-03
Peržiūrėta
465
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangoje Vitaliją Katunskytę pakeitusi dukra Monika: „Žmonėms noriu perduoti jos dalelę“

Metas keliauti į vasarą – būtent taip skelbia šio pirmadienio laida „TOP 3“. Nuo šaltibarščių festivalio atgarsių ir kodėl jis vos per plauką nebuvo sugadintas, iki netikėtai suskambusios Vytauto Kernagio dainos „Mūsų dienos kaip šventė“ ir pasiekto rekordo. Tačiau didžiausio akibrokšto, deja, sulauksime išgirdę apie visų mūsų numylėtą Palangą. Ar gali būti, kad šiemet už savo mylimiausius vasaros patiekalus mokėsime tiek, kad prireiks net giliau įkvėpti?

Vos tik prasidėjo kalendorinė vasara, kone kiekvienam iš mūsų į galvas stuktelėjo mintis – kur šiemet atostogausime? Kur leisime per metus sunkiai uždirbtus, kojinėse suslėptus eurus?

Vieni iš mūsų Palangą keikia, o kiti – be galo myli. Tačiau nesvarbu, ką apie šį kurortą besakytume, bent kartą per vasarą čia apsilanko kone kiekvienas šalies gyventojas. O Palangos verslininkai, pravėrę savo kavinių ar viešbučių duris, jau dabar išskėstomis rankomis pradeda laukti pinigingų svečių. 

Ir nors šiais laikais kainomis nustebinti jau sunku, naujienos apie tai, kad už šaltibarščius Palangoje gali tekti pakloti 12 eurų, o už cepelinus – beveik 10, pritrenktų tikriausiai ne vieną.

„Pas mus dar šaltibarščiai yra nebrangūs – 5,5 euro. Tačiau man pačiam Basanavičiaus gatvėje teko matyti ir 10, ir 12 eurų. Cepelinų porcija – 9 eurai. Kainų nebranginome, bet gal vasarą dar branginsime“, – sakė restoranų ir viešbučių tinklo Palangoje savininkas Henrikas Tautkus.

Tiesa, yra ir kitokių kainų. Štai vieno pajūrio restorano administratorius Kęstutis Blažys pasakojo, kad jo restorane šaltibarščiai kainuoja virš 4 eurų, o dviejų cepelinų porcija – 6.

„Pardavinėjame tomis pačiomis kainomis, kad nebūtų, jog šaltibarščiai – 20 eurų. Ne, ne. Gink, dieve“, – tvirtino jis.

Savo prekybos asortimentą jau išrikiavę ir Palangos žuvies padavėjai. Visi jie praeivius (ir jų pinigines) gundo gardaus dūmelio aromatu. Žinomiausia rūkytos žuvies pardavėja – Palangos Birutė, išgarsėjusi santykiais su buvusiu Seimo nariu Petru Gražuliu – laidoje tikino, kad savo esamų ir būsimų klientų labai neskriaus, nes prekyba ir taip neblizga.

„Plius minus, tas pats, kas ir pernai, ir užpernai… Jei pabrango, tai tik centais“, – sakė ji.

Palangoje savo mikrofonus, gitaras ir balso stygas jau derina ir Lietuvos scenos žvaigždės. Juk Basanavičiaus gatvė jiems – pagrindinė vasaros scena! Kiekvieną vakarą čia plyšaus dainos, šokiai ir estrada.

Palanga jau daugelį metų nebeįsivaizduojama ir be legendinės, šviesios atminties dainininkės Vitalijos Katunskytės dainų. O šiemet „Robinzoną“ užtrauks jos dukra Monika.

„Mano širdyje, manau, visi suprantate, kas vyksta. Tai – sumaištis, prisiminimai. Aš niekada neatliksiu tų jos dainų taip gerai, bet žmonėms noriu perduoti jos dalelę“, – sakė V. Katunskytės dukra.

O kokių gudrybių imasi poilsiautojai, kad atostogos Palangoje neapkarstų dėl žvėriškų kainų, sužinosite jau šio vakaro laidoje. 

Antrajame laidos siužete – beveik trijų šimtų gitaristų choras, grojantis ir dainuojantis fantastiškojo V. Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Šis įspūdingas Lietuvos rekordas, kurį išvysite laidoje, užfiksuotas Kaišiadoryse. 

Galiausiai pamatysime ir tai, kaip savaitgalį, šaltibarščių festivalio metu, sostinė pasipuošė rožine spalva. Tačiau šios šventės vos nesugadino kaimynai latviai, kurie dar išvakarėse paskelbė, kad šaltibarščiai, neva, yra jų nacionalinis patiekalas.

Pranešimas spaudai

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Metas keliauti į vasarą – būtent taip skelbia šio pirmadienio laida „TOP 3“. Nuo šaltibarščių festivalio atgarsių ir kodėl jis vos per plauką nebuvo sugadintas, iki netikėtai suskambusios Vytauto Kernagio dainos „Mūsų dienos kaip šventė“ ir pasiekto rekordo.


Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise jų miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus.


Kad 1619 m. pastatyta Kretingos katalikų bažnyčia šiandieną yra trinavė, kurioje gali sutilpti ne tik parapijiečiai, bet ir visi norintieji, turime būti dėkingi jos 1908–1912 m. rekonstrukcijos organizatoriams, vykdytojams ir rėmėjams. 


Lina Rastokaitė: „Muzika, pakeitusi Lietuvą“


Pritrūko vos penkiolikos minučių, kad pajūryje, Palangoje, naują gyvenimą pradėti bandantis kaunietis būtų artimųjų palaidotas gimtajame mieste. Nors tuo metu vyras po operacijos sveiko uostamiesčio ligoninėje, Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai jį oficialiai paskelbė mirusiu – pavertė žiauraus nužudymo auka. Prie urnos su tėvu paskutinį kartą atsisveikinti priėjusi dukra gavo šoką, kai...


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros nuomone, savivaldybės sporto ir pramogų infrastruktūros valdymą turi perduoti verslui. Ir tik jam neparodžius tokio noro, jos turi teisę minėtą infrastruktūrą perleisti valdyti savivaldybių įmonėms. Palanga taip pat nenori "atiduoti" baseino privačiam verslui.


Miesto meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį prašydamas Palangos miesto savivaldybei perduoti valstybei priklausantį ir šiuo metu valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ patikėjimo teise valdomą pastatą, esantį Savivaldybės kieme. Jei Vyriausybės sprendimas bus palankus, šiose patalpose neilgai trukus įsikurs Socialinių...


Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos fizikos mokytojai Saulei Paulikienei, neseniai besistažavusiai Šveicarijoje, Ženevoje įsikūrusiame Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), iki šiol nedyla patirti įspūdžiai – juk apsilankyta mokslo įstaigoje, visame pasaulyje žinomoje dėl to, kad centro mokslininkai daugiau kaip po pusę amžiaus trukusių...


Likus kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių, „Palangos tilto” korespondentas susitiko su Palangoje jau trisdešimt pirmus metus gyvenančia Otilija Simonaitiene, kuri dirba rusų kalbos mokytoja Palangos „Baltijos” pagrindinėje mokykloje bei dainuoja „Mėguvos” ansamblyje.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius