Menininkei Jūratei Rekevičiūtei atminti: 55 kūrybinės alchemijos metai

Gegužės 16 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į išskirtinį susitikimą – Jūratės Rekevičiūtės (1969–2019) kūrybos prezentaciją, skirtą jos kūrybinio kelio pradžiai. Paroda įvyks Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, Rotušės a. 28, Kaunas. Parodą kuruoja menotyrininkas Ignas Kazakevičius.

Antroji parodos dalis vyks tą patį vakarą gegužės 16 d. 18 val. Parko galerijoje, M. Valančiaus g.6, Kaunas, kurioje bus pristatoma menininkės Jūratės Rekevičiūtės vėlyvoji kūryba.

Šiemet Jūratei būtų sukakę penkiasdešimt penkeri. Jei susitiktume, tikime – būtų pasklidęs po pasaulį dar ne vienas jos kūrinys. Žmonėms jie tapdavo relikvijomis. Tai, ką mes matysime muziejuje – jos kūrybinio kelio ištakos (keramika, papuošalai, grafika, aktai) – dalis Žydrės ir Edmundo Kaduševičių, Tauro Meko bei muziejaus kolegų kolekcijos. Parko galerijoje bus pristatoma Nidos Ambrasės kolekcijos dalis, kalbanti apie autorės vėlyvąjį kūrybos laikotarpį.

Parodos pagrindą, esantį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, sudaro 1994–2000 metų darbų rinkiniai. Jūratės kūryba keitėsi kelis kartus. Po šio ieškojimų periodo sekė drąsesni eksperimentai su kūrinių formatais, autorine technika (pamenate jos daiktų įspaudus, instaliacijas, eksperimentus su fotografikos technikomis?). O kur dar aktyvi visuomeninė veikla – pradedant Grafikos meno "Now Art Now Future" turu per tris Baltijos šalis, atvirų durų dienomis jos meno dirbtuvėse, bei dalyvavimu kūrybiniuose seminaruose, kur ji tapdavo kūrybiniu židiniu ir traukos centru.

Muziejuje mes ne tik stebėsime pirmuosius kūrybinius jos žingsnius, bet ir suvoksime, kaip mūsų prisiminimai „tampa“ meno kūriniais. Mes juk žinome paveikslų istorijas! Parodoje daugiausia eksponuojami specialiai farmacijos tema sukurti kūriniai – tai 2000-ųjų laikotarpio autorės 45 darbų „Farmacininko sapnas“, „Grūstuvėlė“, „Svarstyklės“, „Pasiruošę padėti“, „Šventosios retortos“, „Viltis“ ir „Meilės eleksyras“ ciklai.

„Atkreipsiu jūsų dėmesį į menininkės fantaziją. Tiek kūrinių pavadinimai, tiek motyvai, kurie kartojasi nesikartodami, tiek personažai yra ypatingi – jie asocijuojasi su ypatinga įstaigos aura. Farmacija – juk alchemija. Tad nenustebkite išvydę klasikinę medicininę įrangą, paverstą gyvais atlikėjais, kurie tarsi lauktų nakties ir pradėtų stebuklingus ritualus. Nakties – kai muziejus atgyja: todėl kūriniuose matysite įvairias mikstūrų bei kitų vaistų virsmo fazes, kurias, be abejo, maišo talentingos būrėjos – Jūratės fantazija. Čia ir mistinės būtybės, keistas formas įgavę indai ir klasika tapę menininkės motyvai – akys ir bučinys. Žavesio šiai euforijai suteikia jos pasirinkta sudėtinga atlikimo technika – daugiasluoksnis lino raižinys, daugybės klišių sluoksniavimas, kuris ir suteikia tą – tik jai būdingą – secesinį efektą. Nuostaba, džiaugsmas, subtili eklektika ir, žinoma, su niekuo nesupainiojama spalvinė energetika“, – pasakoja menotyrininkas I. Kazakevičius.

Parko galerijoje esanti Jūratės Rekevičiūtės parodos dalis, kuruojama Nidos Ambrasės, kalba apie vėlyvuosius autorės kūrybos darbus. Didžioji ekspozicija primena, kokia išskirtinė ir daugiadisciplinė menininkė buvo Jūratė Rekevičiūtė. Be keramikos, papuošalų, aktų, interjero detalių ar instaliacijų, vieni labiausiai žinomų menininkės darbų – sukurti grafikos technika. Parko galerijoje atrandami ir vėl žiūrovus drąsiai kalbinantys grafikos darbai primena autorinį talentą – ekspresyvių spalvų, barokiškai įmantraus stilizavimo ir šokiruojančių, ekstravagantiškų formų kūriniai.

Viena parodos dalis primena garsųjį autorės ciklą: „Graži suknelė“. Būtent šis ciklas akcentuoja autorės išrastą spaudo techniką, kuomet kūriniai gimsta nuo suknelės ar kito rūbo atspaudo. Šių dienų lankytojas, žvelgiantis į tokius grafikos kūrinius, prisimena tvarumo, gamtos saugojimo ir dizaino temų sintezę. Tačiau suknelių ir drabužių alegorija kalba ne tik apie tiesioginę sampratą, bet ir apie užkoduotą žinutę, kurią pati menininkė dažnai atskleisdavo pardose.

Nors vaizduota atspausta suknelė, ar medžiagos skiautė – temų būta gausybė: apie gamtos namus, kurie yra šioje Žemėje, apie filmus, meninius ir filosofinius reiškinius, apie herojus ir mūsų gyvenimus. Didelio formato grafikos lakštuose dominuoja tik kelios besikartojančios spalvos, dažnas spalvų derinys – balta, juoda, raudona, žemės spalvos, o skiaučių ir staltiesių motyvuose – mėlynos spalvos deriniai. Fonai drabužių anspaudams kuriami dvejopai: vienur fotografijos principu – švarūs balti, arba atvirkščiai, fonas, dėl tirštai dengiamų dažų, virsta suknelės dekoracija, sienele. Būtent ši ekspozicijos dalis dvelkia puošnumu, dekoratyvumu, kompozicijos sumanymu, kuris primena, jog drabužiai ir mados dizaino priemonės yra puikūs meno kūriniai, o ne tik daiktai aprengiantys kūną.

Parodos ekspozicija – tarsi pasakojimas iš kelių dalių – mažoji Parko galerijos salė dvelkia baltąja tematika. Kūriniai pripildyti švaros ir lengvumo įspūdžiu. Juose ir toliau seka drabužio anspaudo siluetas, žmogaus kūno fragmentai, figūratyvi meninė raiška. Randami lėlių motyvai, kurie darniai sujungia mažąją salę su „Suknelės ciklo“ ir ART tematikos ekspozicijomis.

Art temos kūriniai dvelkia bohemiška, meniška kasdienybe, savitu požiūrio kampu akcentuojančiu kosminę raišką, apibendrintas vaizdines patirtis ir technologijų pasaulio įtaką mūsų gyvenimuose.

Kita žaisminga, prajuokinanti ir nuostabą kelianti J. Rekevičiūtės žinutė palikta horizontaliuose lino raižiniuose – akcentuojamos nuorodos, primenančios išmaniuosius ekranus. Jie sąmoningai klaidina žiūrovą su iliuzija, vienas po kito „slenkančiais“ kadrais, kurie sužadina norą pažymėti „patinka“ arba „dalintis“. J. Rekevičiūtė žaismingai ir šmaikščiai manipuliuoja žiūrovo reakcijomis į specialiai paliktus išmaniųjų technologijų vaizdinius grafikos kūriniuose.

Darbas įvairiuose žanruose davė ir atėmė iš dailininkės daug energijos. Kūrybinis vyksmas buvo labai intensyvus. Kiekvieną kartą sugalvotą istoriją reikėjo išreikšti per kažkokį objektą ar daiktą, ir padaryti taip, kad eksponuojamas kūrinys atitiktų jam skirtą lygį, misiją, paskirtį. Buvo daug iššūkių, tekdavo pagalvoti, kaip atskleisti, perteikti asmeniškumus, kad žmonės, kurie rinkosi autorės darbus, rastų juose dalelę savęs. Laukiame jūsų atvykstant, kviečiame pasinerti į spalvingą unikalios menininkės kūrinių pasaulį!

Apie autorę

Jūratė Rekevičiūtė (1969-2019) 1996 m. baigė Vilniaus dailės akademiją ir pasinėrė į spalvingų ir ekstravagantiškų personalinių parodų maratoną. Nuo 1997 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 2005 m. pati pradeda organizuoti renginius ir tampa viena pagrindinių pirmosios Lietuvos grafikos bienalės „Now Art Now Future“ steigėjų. Šis unikalus renginys 2006–2008 m. vyko trijuose Lietuvos miestuose ir daugelyje galerijų bei viešųjų erdvių vienu metu. Jo šūkis „Grafika kalba šiuolaikinės kultūros kalba“ tapo menininkės kūrybą ilgus metus lydinčiu moto. Jūratė gebėjo atspėti būsimas tendencijas, sekti mada ir skolintis „nesiskolindama“ bei sintetinti naujos kokybės meną, meistriškai jungdama tradiciją ir naujadarus. Pastaruoju metu eksponuotose parodose menininkė pristatė autorinę reljefinio atspaudo techniką.

LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus galerijos darbo laikas: 

II–V 10–17 val. 

Tel.: +370 37 201569 

Paroda veiks iki 2024m. birželio 6d. 

Parko galerija, tel: +37068741790 

Darbo laikas I-V 11–18; VI 11–15 val.

Ignas Kazakevičius ir Jurgita Ilčiukaitė