Liepos 18 d. atidengiama memorialinė lenta, skirta Adomui Mickevičiui

Minint 200-ąsias pasaulinio lygio lietuvių ir lenkų poeto Adomo Mickevičiaus apsilankymo Palangoje metines, liepos 18 d. 11 val. ant pastato, kuriame žymusis romantizmo atstovas buvo apsistojęs (Vytauto g. 35), bus atidengiama memorialinė lenta.

Tą pačią dieną, liepos 18 d., 20 val. Palangos kurhauzo koncertų salėje įvyks Adomui Mickevičiui skirtas koncertas „Mickevičius dainose“. Jo metu publikai koncertuos talentingi Lenkijos muzikantai – Renata Drodz (sopranas) bei pianistai Artur Jaron ir Magdalena Trzebinska.

Liepos 19 d., penktadienį, 16 val. Palangos kurorto muziejus pakvies į renginį „Pokalbiai apie Adomą Mickevičių“. Alicija Dzisevič (Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus) kalbės tema „Adomo Mickevičiaus jaunystė: darbai, poilsis ir meilė“, Eduardas Budrys (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka) – tema „Adomo Mickevičiaus kūryba kaip metafizinis epochos atspindys“.

Kviečiame dalyvauti.

Žymusis poetas, vienas žymiausių romantizmo atstovų, Palangoje lankėsi 1824 m. vasarą. VU bibliotekoje saugomi su šia kelione susiję dokumentai: A. Mickevičiaus 1824 m. liepos 14 d. prašymas VU rektoriui J. Tvardovskiui leisti 4 savaitėms, rekomendavus gydytojams, išvykti gydytis „maudynėmis jūroje“ į Palangą, taip pat Kauno apskrities mokyklos direktoriaus Stanislovo Dobrovolskio (1773–1857) tos pačios dienos raštas J. Tvardovskiui, kuriame pranešama, kad A. Mickevičius išvyko į Palangą gydytis pablogėjusios sveikatos „maudynėmis jūroje“.

Palangos pirmosios fotografės Paulinos Mongirdaitės (1865–1924) gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja kretingiškė Jolanta Klietkutė rašo, kad 19 a. pabaigoje, kai Mongirdų šeima Palangoje, Memelio g. 7 (dabartinė Vytauto g.), įsigijo namų valdą iš kelių medinių namų, vietiniai žmonės teigė, kad seniausiame jų 1824 m. vasarą poilsiavo poetas A. Mickevičius. Tai 1907 metais įkvėpė fotografę išleisti atviruką, kuriame šalia namo nuotraukos įkomponuotas ir poeto portretas bei posmelio iš poemos „Konradas Valenrodas“, kuriame minimas Palangos vardas, fragmentas.

Nuo 1824 m. Palangą valdžiusi grafų Tiškevičių giminė, kurdama Palangos kurortą, poeto buvimo joje neužmiršo. Taip Palangoje 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje atsirado ir dvi vilos, pavadintos jo poemų herojų vardais „Aldona“ iš poemos „Konradas Valenrodas“ ir „Gražina“ iš to paties pavadinimo poemos.