Gimnazistės tyrė, kur Palangoje labiausiai užterštas oras ir kur – mažiausiai

Kurorto gimnazistai, vykdydami metinius darbus, atlieka ir visai miesto bendruomenei aktualių tyrimų. Štai ką tik, prieš savaitę, trys trečiokės gimnazistės nustatė, kur Palangoje labiausiai užterštas oras ir kur – mažiausiai. 

Savo miesto orą gimnazistės Elinga Lapaitė, Rūta Šakytė ir Mila Skuodaitė tyrė, atlikdamos metinį-projektinį darbą „Palangos oro taršos tyrimai biotestavimo metodu“. Ši metodika grindžiama ypatingu augalų jautrumu atmosferoje esantiems teršalams. Jaunosios tyrėjos oro taršą tyrė, naudodamos distiliuotame vandenyje dukart nuplautus bioabsorbentus – kiminus (baltąsias samanas), kuriuose vėliau sėjo pipirnes.

Distiliuotame vandenyje, kurį keitė kas 24 valandas, išmirkusius kiminus gimnazistės išdžiovino, suskirstė po 3 g, subėrė į 30 maišelių ir iškabino skirtingose miesto erdvėse, vieną – kontrolinį – pasilikdamos Gimnazijos biotechnologijų laboratorijoje. Atidesni palangiškiai tikrai pastebėjo ant medžių 2 metrų aukštyje kabančius ryšulėlius, penkis iš jų sugebėjo net nusikabinti. 

Taigi, 29 maišeliai su baltosiomis samanomis kabėjo mieste nuo sausio pabaigos daugiau nei mėnesį – apie 40 dienų. 

Pirmoje vasario pusėje gimnazistės susirinko išlikusius 24 maišelius, parsinešė į laboratoriją, susmulkino kiminus, kiekvieno maišelio turinį išbėrė į skirtingus indus, juose pasėjo patikrinto daigumo pipirnes ir stebėjo procesą beveik savaitę. Po 6 dienų suskaičiavo, kiek kiekviename inde sudygo sėklų, išmatavo daigų aukštį. 

Lygiagrečiai tuo pat metu buvo pasėtos pipirnės ir kontrolinėje lėkštėje – gimnazijoje likusiuose kiminuose. Jas laistė distiliuotu vandeniu. Išmatavus sudygusius augalus paaiškėjo, kad kontrolinės pipirnės sudygo visos, o jų aukštis per 6 dienas pasiekė 874 mm.

Iš mieste kabojusių maišelių paaiškėjo, kad aukščiausios ir gausiausiai pipirnės išaugo iš Vasaros g. parneštuose kiminuose, prasčiausiai dygo iš Druskininkų g. parneštuose. Taigi, tyrimo išvados skelbia, kad labiausiai užterštas oras Palangoje yra Druskininkų g. 16, švariausias – Vasaros g. 11. 

Visos tyrimo zonos buvo suskirstytos į keturias užterštumo zonas, švariausią zoną žymint 1-etu, labiausiai užterštą – 4-etu. 

Be minimos Vasaros g. 11, pirmajai – švariausiai – zonai priklauso ir Klaipėdos pl. 59D. Antrajai užterštumo zonai priklauso Dzūkų g. 6, Kretingos g. 57, Valteriškės g. 48, Ganyklų g. 37, trečiajai zonai – Sodų g.7, Zuikių takas 32, Valteriškės g. 44, Karvelyno g. 11, Molyno g. 12, Janonio g. 17, Medžiotojų g. 6, Žiogupio g. 4A, Medvalakio g. 21-12, Hipodromo g. 2B, Ąžuolų g. 6, Medvalakio g. 25A, Neringos g. 12, Vytauto g. 128A. Labiausiai užterštas oras iš stebėtų erdvių – jau minėtoji Druskininkų g. 16, Druskininkų g. 7B, Bangų g. 10, Saulėtekio takas 11.

Pagrindiniai oro taršos šaltiniai Palangoje: Miesto katilinė UAB ,,Palangos šilumos tinklai”, Palangos Oro Uostas, žuvies konservų gaminimo įmonė ,,Baltijos delikatesai”, medienos perdirbimo įmonė ,,Vakarų mediena torso”, transporto priemonės Palangos gatvėse.

Šį metinį ir projektinį darbą jaunosios palangiškės gegužės 23 d. pristatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto 7-ojo sezono pavasario sesijoje. Palangos senoji gimnazija šiemet įsitraukė į šio universiteto nuotolinio ugdymo platformą „Ateities inžinerija“, priklausančią ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programai, kaip visiškai atitinkančią STEAM ugdymo esmę. 

Gimnazisčių vadovės – biologijos mokytoja ekspertė Daiva Urbštienė ir chemijos mokytoja metodininkė Aušra Žemaitaitienė.

Gimnazijos žurnalistų inf.