Gatvės vardynos – palangiškių padėka

Lygiai prieš šimtmetį, rugpjūtį, Palangoje vyko triukšmingos gatvių vardynos. Palangos kurorte įamžinti du Lietuvos tautiniam atgimimui, ir palangiškiams taipogi, svarbūs vardai – šviesuolio, knygnešio, gydytojo Liudo Vaineikio ir lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus. Abu iškilūs vardai neatsiejami nuo knygnešystės gadynės ir Palangos istorijos. Tad šiandien minint J. Basanavičiaus gatvės vardo šimtmetį, taipogi, verta atsiminti ir spektaklio „Amerika pirtyje“ 125-erių metų jubiliejų. 

Lietuvių tautinio judėjimo patriarchas, mokslininkas, gydytojas, Vasario 16 Akto signataras, Lietuvos universiteto garbės narys, profesorius, Bulgarijos mokslų akademijos narys, pirmosios Palangos istorijos lietuvių kalba autorius dr. Jonas Basanavičius, lydimas ypatingų reikalų karininko prie krašto apsaugos ministro, 1924 m. liepos 15 d. atvyko paviešėti ir pastiprinti sveikatos į Palangą. Apie būsimas gatvės vardynas, žinoma, nieko nežinojo.

Pačią pirmąją dieną Karo sanatorijoje jį aplankė gydytojas Liudas Vaineikis ir pakvietė į iškilmingą spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-erių metų sukakties minėjimą Palangoje. Patriarchas buvo planavęs Palangoje praleisti vos dešimtį dienų, tačiau savo planus atidėjo ir pasiliko kurorte ilgiau. 

„Amerika pirtyje“, 1899 m. rugpjūtį suvaidinta grafo daržinėje, tąsyk sukėlė lietuvių ir kitakalbių susidomėjimą ne tiek menine, kiek politine prasme. Spektaklis spaudos draudimo laikotarpiu nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija – tapo svarbiu akcentu tautinio lietuvių atgimimo istorijoje. Tad jo 25-erių metų jubiliejui palangiškiai itin ruošėsi, apie būsimą renginį anonsavo spaudoje, skambiai kviesdami į lietuvių teatro jubiliejų: „Tam įžymiajam lietuvių kultūros gyvenimo įvykiui paminėti [...] ruošia iškilmingą vaidinimą-šventę. Bus pastatyta žinoma S. Čiūrlionienės ir „tų mūsų kovos laikų drama „Aušros Sūnūs“, kurią Valstyb. Teatro artistai suvaidins du sykiu. [...] Be to sekmadienį bus apvaikščiota su orkestru istorinės Palangos vietos ir vakarą fejerverkai pajūry.“ – rašyta „Klaipėdos žiniose“, kurias redagavo buvęs Palangos progimnazijos auklėtinis, Signataras dr. Jurgis Šaulys.

Viešėdamas kurorte lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius susitiko su bendraminčiais ir bendražygiais, su kuriais Vilniuje klojo pamatus Lietuvos valstybės nepriklausomybei: Mykolu ir Bronislava Biržiškomis, Steponu Kairiu, Antanu ir Sofija Smetonomis, Aleksandru Stulginskiu, dr. Jurgiu Šauliu ir kitais. Šie susitikimai gausiai aprašyti kultūros istorikų įvairiose biografinėse knygose apie lietuvių tautinio atgimimo veikėjus.

Bibliotekose, muziejuose saugomos įvairios fotografijos, kuriose dr. Jonas Basanavičius sėdi apsuptas gausybės veidų.  Neretai fotografijų centre sėdi trys visai Lietuvai svarbūs Jonai – lietuvių kalbos tėvu vadinamas Jonas Jablonskis, aušrininkai Jonas Šliūpas, kuris taipogi ir ilgametis Palangos miesto burmistras, ir dr. Jonas Basanavičius. Kadangi daugelis švenčių vykdavo Kurhauzo parke, dažnai už jų nugaros fotografijose matyti rotonda. Šios šventės, vykusios Kurhauzo parke, ilgam išliko palangiškių atmintyje ir įgavo trijų Jonų šventės vardą. Jonai dažnai buvo pagerbiami entuziastingomis patriotinėmis kalbomis, apjuosiami gėlių vainikais: „Laike prakalbų ir sveikinimų p. p. Basanavičius ir Jablonskis – žiūrėdami į jaunuomenę – sportininku, pasiryžimą, jų pramintą taką niekuomet nepraleisti, – graudžiai apsiverkė, tas pats patėmyta pas daugelį kitų.“ Šių fotografijų kopijų būta ir palangiškių šeimų albumuose. Kelias iš jų per kraštotyros ekspedicijas surinko ir aprašė kraštotyrininkė Emilija Adiklienė, kuri su Palangos kraštotyros draugija rengė įvairias ekspedicijas, skirtas krašto istorijai pažinti. Jas galima pamatyti jos kraštotyriniame darbe apie Jono Basanavičiaus gatvę.

Rūpėjo dr. Jonui Basanavičiui ir Šventosios uosto reikalai. Apie jį, viešėdamas Palangoje, paruošė straipsnį, kurį rugpjūčio 1 d. išspausdino „Klaipėdos žiniose“. Viešėdamas Palangoje, aplankė ne tik Šventąją, bet ir Karteną, Plungę, Priekulę, Šilutę, Kretingą, Klaipėdą. Su poetu Maironiu, gydytoju Vladu Nagevičiumi, kompozitoriumi Stasiu Šimkumi vyko į Klaipėdą pasiklausyti koncerto. Klaipėdoje S. Šimkus dr. Joną Basanavičių supažindino su anglų istoriku, novelistu Edwardu Owenu Rutteriu. Vėliau J. Basanavičiaus paprašytas novelistas parašė kreipimąi į anglų tautą, kuris publikuotas 1925 m. Londone išleistoje knygoje „Naujos Baltijos valstybės ir jų ateitis“.

Liepos 27 d. dr. J. Basanavičius pozavo dailininkui, skulptoriui Kajetonui Sklėriui, kuris nulipdė J. Basanavičiaus bareljefą, daug dėmesio skirdamas lipdybos išraiškai.

Rugpjūčio 9 d. Palangoje vyko didžiulės iškilmės, skirtos paminėti pirmą kartą viešai lietuvių kalba suvaidinto lietuviško vaidinimo (spektaklio) Keturakio „Amerika pirtyje“ 25-erių metų sukakčiai. Suvaidinta 1923 m. S. Čiurlionienės-Kymantaitės parašyta pjesė „Aušros sūnūs“, pasakojanti apie knygnešių veiklą spaudos draudimo laikotarpiu. Po spektaklio gausių ovacijų susilaukė ir pirmojo spektaklio dalyviai, ir aušrininkas, lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius, kuris buvo pagerbtas gėlių vainiku.

Rugpjūčio 10 d. ant Birutės kalno ir pirmojo spektaklio vietoje išsakytos entuziastingos patriotinės kalbos.  Tądien iškilmingai perkrikštytos dvi kurorto gatvės. Taip atsidėkota knygnešiui, pirmojo viešo lietuvių spektaklio rengėjui dr. Liudui Vaineikiui ir vienam iš pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ (1883–1886) kūrėjų dr. J. Basanavičiui už indėlį į lietuvių tautinį judėjimą, veiklią drąsą spaudos draudimo metu.

Palanga pirmoji Lietuvoje miesto gatvei suteikė dr. J. Basanavičiaus vardą.

2002 m. Palangoje Nepriklausomybės Akto signatarui dr. J. Basanavičiui atidengtas paminklinis biustas (skulptorius J. Zikaras, architektas V. Moncevičius).

Parengė

Palangos viešosios bibliotekos 

Vyriausioji bibliotekininkė kraštotyros darbui

Dainora Kaniavienė