Baltų vienybės diena Šventojoje 2024

Šiemet Šventojoje vėl bus minima Baltų vienybės diena. Ši diena – tai Lietuvos atmintina diena, o Latvijos - valstybinė šventė, pažyminti 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino Kalavijuočių ordiną. Šalia sienos esantis Šventosios miestelis, kultūriškai itin artimas Latvijai, Baltijos vienybės dieną susivienys ir apjungs dvi baltiškas kultūras: ieškos savitumų, panašumų ir bendrystės. Šventė skirta Šventosios bendruomenei ir jos kultūriniam tapatumui saugoti. Šventojiškiai rengs parodas, kurs žemės meną ir švęs vienybę dainuodami, šokdami, skanaudami vietinių ir naujai atrastų patiekalų, uždegdami vienybės ugnį. 

Paroda „Atsisveikinimas“ ir žemės menas „Šventojiškių ženklai“

Rugsėjo 13-22 dienomis Šventosios paviljonas kvies pasigrožėti Audronės Baronienės ir Petro Barono kūrinių paroda „Atsisveikinimas“. „Visi paliekame savo ženklus: pastatytą namą ar bažnyčią, įkurtą uostą ar miestą, užaugintą vaiką ar sodą, sukurtą muzikos ar dailės kūrinį. Šie žmonių palikti gyvenimo ženklai pasiekia mus iš seniausių laikų. Stebėdami juos šiandien, mes tiriame praeities pasaulį, susipažįstame, bendraujame ir kuriame savo minčių judesių žymenis. Pirmiausia susipažįstame su mus supančio krašto kultūriniais pėdsakais.“ – kalba autoriai. Šventosios menininkai parodoje primins savo kūrybos momentus, kurie susiję su gyvenimu ir darbu Šventojoje: užaugintais vaikais ir mokiniais, 11 metų organizuotu dailės pleneru/simpoziumu, kultūrine, bendruomenine veikla.

Baltų vienybės dienai pažymėti Palangos kultūros centras vietos bendruomenes pakvietė kurti žemės meną.  Kūriniai nuguls ant smėlio, o visos naudojamos medžiagos – iš to, ką teikia gamta. Paplūdimyje bus išraižyti šventojiškių šeimų ženklai, kuriais prieš daugelį metų buvo žymimi įrankiai, namai, vietos tam, kad būtų lengvai atpažįstamas, kurios šeimos tai daiktas. Unikalu, kad šeimos turėjo savo žymėjimą, ir siekiant parodyti tuos žymenis bendruomenei bei svečiams, juos dideliu masteliu kursime ant smėlio. Meniškai interpretuotus žymenis rasite rugsėjo 21 d. paplūdimyje ties skulptūra „Žvejo dukros“.

Istorinis Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos riboženklis

Palangos miesto savivaldybės administracija atstatė Lietuvos valstybės sienos ženklą, kuris 2020 m. per audrą buvo paplautas ir suskaldytas jūros bangų. Paveldosauginis ženklas, statytas 1921 m. ant jūrinio kopagūbrio ties Būtinge, yra tiesiogiai susijęs su Palangos grąžinimo Lietuvai 1921 m. įvykiais. Lietuvos–Latvijos pasienį ant jūros kranto žymėję tarpukariniai ženklai (obeliskai) stūksojo matomiausioje ir pavojingiausioje vietoje, todėl Baltijos jūra per audras ardė apsauginį kopagūbrį, kol prieš du dešimtmečius abu apie 3 metrų aukščio pasienio riboženkliai atsidūrė ant skardžio atbrailos. Latviškasis žemyn nugarmėjo ir sudužo 2005 metais, o lietuviškasis 2006 m. buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tačiau tai neužtikrino jo fizinės apsaugos. Palangos miesto savivaldybės administracijos skirtomis lėšomis paminklas restauruotas ir, remiantis Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos 1993 m. birželio 29 d. sutartimi „Dėl valstybės sienos atstatymo“, atstatytas pajūrio juostoje ties Būtinge. Rugsėjo 21 d. 11 val. - oficiali riboženklio atidengimo ceremonija.

Šventosios bendruomenės vienybės šventė

Rugsėjo 21 dienos popietę šventojiškiai rinksis į miestelio aikštę bendram pasibuvimui. Čia vietiniai gyventojai šoks, dainuos, vyks maisto paveldo edukacijos, suneštinių vaišių ragavimai. Kompetentinga komisija išrinks gardžiausią, originaliausią ir tekstūriškai įdomiausią patiekalą ir jį gaminusiam įteiks apdovanojimą. Atėjus vakarui šventės dalyviai patrauks prie jūros. Folkloro ansamblis „Mėguva“ parodys etnografinę programą „Gintarautojų vėjai“. Meninėmis priemonėmis bus pasakojama apie gintaro rinkėjus, gintarą ir jūrą, neatsiejamą kiekvieno šventosios gyventojo dalelę. Pavasarį gintaro gaudymas įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą ir tapo unikalia mūsų pajūrio vertybe. Pradėjus temti, paplūdimyje užsižiebs Baltų vienybės ugnis. Aplink ugnį bus sukami rateliai, kartu su jūra dainuojamos dainos. Prie mėguviškių prisijungs ir etnografinis ansamblis iš Rucavos (Latvija).

Šventosios gyvenvietė skirtingais istorijos laikotarpiais priklausė tai Latvijai, tai Lietuvai, tai Kretingai, dabar – Palangai, bet visada išlaikė savo unikalumą ir tradicijų tęstinumą. Baltų vienybės diena – puiki proga tai pajausti ir pasidžiaugti vieninga bendruomene.

Programa

Rugsėjo 13-22 d. „Atsisveikinimas“, Audronės Baronienės ir Petro Barono kūrinių paroda (Šventosios pėsčiųjų aikštės paviljonas, Topolių g. 4)

Rugsėjo 20-21 d. „ŠVENTOJIŠKIŲ ŽENKLAI“, žemės meno konkurso kūrybinės dirbtuvės  (paplūdimys ties skulptūra „Žvejo dukros“)

Rugsėjo 21 d.

11.00 val. Istorinio Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos riboženklio atidengimo ceremonija

(Būtingė, prie Baltijos jūros, Palangos savivaldybė)

14.00-18.00 val. VIENYBĖS ŠVENTĖ (Šventosios pėsčiųjų aikštė, Topolių g. 4)

Bendruomenių susitikimai, šokiai ir dainos

Maisto paveldo edukacijos ir suneštų vaišių ragavimai

Skaniausio patiekalo rinkimai

18.30 val.  „Gintarautojų vėjai“ folkloro ansamblio „Mėguva“ etnografinė programa (paplūdimys ties skulptūra „Žvejo dukros“)

19.00 val. „Baltų vienybės ugnis“, dalyvauja Rucavos etnografinis ansamblis ir folkloro ansamblis „Mėguva“ (paplūdimys ties skulptūra „Žvejo dukros“)

Organizatoriai pasilieka teisę keisti renginio programą.