Atsigauti Lietuvos turizmui neleidžia užsieniečių nerimas dėl karo

Palangos tiltas, 2024-06-06
Peržiūrėta
625
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Turistai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Turistai / D. Umbraso / LRT nuotr.

Įsibėgėjant turizmo sezonui, Lietuvoje tikimasi didesnio turistų srauto. Vilnius užsieniečius viliasi privilioti renginiais, Kaunas – siūlydamas pramogas šeimoms. Tačiau ekspertai pastebi, kad turizmui Lietuvoje grįžti į priešpandenimį lygį nepavyksta. Pagrindinė kliūtis – užsieniečių nerimas dėl karo.

Europos kelionių komisijos vadovas Miguelis Sanzas pirmą kartą žiūri diskusijų audrą Lietuvoje sukėlusią Vilniaus reklamą. Šypsena nuo veido nedingsta.

„Manau, kad reklama veiksminga, ji sudomina. Pradedi žiūrėti ir galvoji – ką jie nori man pasakyti? Man labai patiko“, – sako jis.

Ar reklama jau davė apčiuopiamų rezultatų pritraukiant turistus, duomenų kol kas nėra. Jų tikimasi vėliau vasarą, reklamą pabaigus rodyti.

Anot turizmo ekspertų Lietuva bei kitos Baltijos šalys kol kas negrįžo į priešpandeminį laiką. Nors keliaujančiųjų srautai auga, kliūtis – užsieniečių nerimas dėl karo.

„Ukrainoje vykstantis karas labiausia veikia Šiaurės ir Rytų Europos šalis. Tai vis dar neleidžia šioms šalims atsistatyti. Nors progresas matomas. Pavyzdžiui, Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį turizmo srautai buvo 32 procentai mažesni nei prieš pandemiją, šių metų pirmą ketvirtį atotrūkis tesiekia 14 procentų“, – sako Europos kelionių komisijos prezidentas.

„Ką svarbu užakcentuoti – atnešama ekonominė vertė turizmo sektoriaus jau viršijo ikipandeminius skaičius. Mes užsienio turistų turime mažiau nei iki pandemijos, bet jie jau dabar įneša daugiau vertės nei iki pandemijos“, – pažymi Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Augančių pajamų tikimasi Lietuvos restoranams sulaukus „Michelin“ gido vertinimo. Jis turėtų būti paskelbtas iki birželio vidurio. Kol rezultatai neaiškūs, restoranai komentarų vengia. Tačiau turizmo ekspertai skaičiuoja, kad per metus papildomai galima sulaukti apie 15 tūkstančių turistų.

„Vertindami kitų šalių patirtis, skaičiuojame, kad „Michelin“ žvaigždės atėjimas į Lietuvą atneš maždaug 3–4 milijonų papildomų pajamų per papildomus turistus. Tai tikrai yra atsiperkantis projektas Lietuvai“, – akcentuoja K. Žemaitis.

Lietuvai šis projektas kainuoja apie pusę milijono eurų per metus. Tarp vertinamų minimi Vilniaus, Kauno, pajūrio restoranai. Be vis populiarėjančio gastroturizmo, dešimtadaliu augantį turistų srautą prognozuojantis Vilnius susidomėjimo tikisi ir kultūriniais renginiais. Per metus Vilniuje tikimasi sulaukti 1,3 mln. turistų, daugiausia iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos.

„Renginiai yra kaip traukos objektas, kai mes galime prisikviesti ne tik turistus, bet ir žurnalistus, kurie rašo įvairiuose portaluose, naujienų laikraščiuose apie Vilnių ir taip padeda mums garsinti mūsų sostinę. Pristatome miestą kaip žalią, jaukų, saugų, pilną kultūros, miestą, kurį galima išvaikščioti pėstute“, – nurodo „Vilnius Go“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

Rekordinį sezoną prognozuoja ir Kaunas. Miestas nusprendė keisti turizmo kryptį. Be koncertų ar sporto renginių daugiau dėmesio skirti skatinant šeimų turizmą.

„Šeimas traktuojame kaip vieną didžiausią potencialą turinčių segmentų Kaunui. Tiek su zoologijos sodo atidarymu, tiek su mokslo sala, kuri atsidarys šiais metais. Reikia kalbėtis su restoranais, kad būtų pritaikyti meniu ir kad atsirastų ką vaikams veikti restoranuose. Viešbučiai turi pasiruošti, kad į juos atvyks šeimos ir kad standartinis kambarys su viena dvigule lova kartais nebus pakankamas“, – komentuoja „Kaunas In“ vadovas Tadas Skankevičius.

Europoje pagrindinės turizmo kryptys nekinta – keliautojai, įvertinę orus, dažniausiai renkasi Pietų Europos šalis. Europos kelionių komisijos duomenimis, bent kartą per metus keliauti ketina du trečdaliai europiečių. Šiais metais Europoje pajamos iš turizmo gali siekti beveik 750 milijardų eurų. Skaičiuojama, kad 60 procentų jų sudarys itin aktyviai šį sezoną keliauti besiruošiančių vokiečių pinigai.


Kristina Karlonė, Urtė Šlevaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Įsibėgėjant turizmo sezonui, Lietuvoje tikimasi didesnio turistų srauto. Vilnius užsieniečius viliasi privilioti renginiais, Kaunas – siūlydamas pramogas šeimoms.


Siekis gyventi tobulai, ribotas atsparumas stresui, visuomenės spaudimas, per pandemiją ir prasidėjus karui Ukrainoje tebesitęsiantis nerimas – tik keli iš veiksnių, atvedančių žmones pas medikus spręsti psichologinių problemų. 


Interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt šių metų karo prievolininkai jau gali pasitikrinti jiems skelbiamus nurodymus – nuo šiandien čia skelbiami 2024 m. karo prievolininkų sąrašai.


Kasmet tenkinant darbuotojų trūkumo iššūkį darbo rinkoje Lietuva leidžia darbdaviams įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių supaprastinta tvarka, nustatant  kvotą palengvintam užsieniečių įdarbinimui pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą.


Pajūrio verslininkai prabėgusia šiųmetine vasara nesiskundžia, tačiau teigia vis dar pasigendantys turistų iš Vakarų. Jų srautas anksčiau padėdavo kompensuoti lietuvių trūkumą lietingomis dienomis, tačiau dalis vakariečių baiminasi netoliese vykstančio karo ir Lietuvą aplenkia.


Migracijos departamento birželio 17 d. duomenimis, šiuo metu Palangoje yra apsistoję 950 karo pabėgėlių iš Ukrainos.


Gyventojai bei įmonės, Palangos miesto savivaldybėje priimantys bei apgyvendinantys Ukrainos karo pabėgėlius, apie tai raginami informuoti Palangos miesto savivaldybę. Tai padaryti, nurodant, kur ir kokie asmenys apsistojo, galima elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu 8615 59396. Palangos savivaldybės teritorijoje apgyvendintų Ukrainos karo pabėgėlių registracija...


Verslas atidžiai stebi ir reaguoja į padėtį Ukrainoje. Klaipėdos mokslo ir technologijų parke veikiančios UAB „Industrinės sistemos ir inžinerija“ darbuotojų gretose – daugiau nei 50 šios šalies piliečių. 


Aiškėja, kaip turėtų atrodyti Šventosios švyturys, pritaikytas ir turizmui – ką būtina atlikti, kad švyturys, pastatytas dar 1957 m., tarnautų ne tik kaip navigacinis objektas, bet ir kaip vienas iš turistų traukos centrų, ketvirtadienį aptarė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, pavaduotoja Violeta Staskonienė, atsakingi Savivaldybės...


Užsisakiusieji laikraštį "Vakarinė Palanga" jaučiasi apgauti: redakcija pinigus už prenumeratą surinko, tačiau laikraščio po Naujųjų metų neleidžia. Pasipiktinę palangiškiai varsto Savivaldybės, teismo duris, reikalauja Palangos pašto darbuotojų grąžinti pinigus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius