Naujas genetinis tyrimas – gimdos vėžio pooperacinio gydymo optimizavimui
Klaipėdos universiteto ligoninė pirmoji šalyje įdiegė naują gimdos (endometro) vėžio molekulinės patologijos žymenų tyrimą. Ligoninės genetikai atlieka naviko DNR tyrimą, tiriant specifinį pokytį – mutacijas POLE gene. Pasak medikų, ši naujovė – reikšmingas pasiekimas vertinant diagnozuoto vėžio prognozę, nes leidžia optimizuoti pooperacinį gydymą.
Ligoninės medikai gimdos vėžio ištyrimą atlieka pagal tarptautines rekomendacijas: patologui patvirtinus gimdos vėžio diagnozę, genetikai analizuoja naviko DNR ir tiria mutacijas POLE gene.
Kaip paaiškino filialo „Klaipėdos ligoninė“ Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja gydytoja genetikė doc. dr. Jūratė Gruodė, šis genas koduoja specifinę DNR polimerazę – fermentą, kuris sintetina DNR seką ir taiso DNR pažaidas.
„Įvykus geno mutacijai, paliekamos DNR pažaidos, kurios daro įtaką vėžio vystymuisi. Nustatytos mutacijos POLE gene yra geros naviko prognozės žymuo. Jeigu POLE genas nemutuotas, atliekami mikrosatelitų, žymenų, kurie vertina genetinių pokyčių mechanizmo išsiderinimą, stabilumo ir p53 baltymo, vieno svarbiausių organizmo „sargų“ nuo vėžio, tyrimai. Remiantis šiais tyrimais, sudaromas tolimesnis gydymo planas. Prognostiniai biožymenys apibūdina ligos eigos sunkumą, nepriklausomai nuo taikomo gydymo. Predikciniai biožymenys numato atsaką į specifinį gydymą“, – pasakojo J. Gruodė.
Pasak specialistės, ši nauja genetinio tyrimo schema pritaikyta atliepiant ligoninės klinikinį poreikį bei tarptautines rekomendacijas. Diegiant naują metodą, Klaipėdos universiteto ligoninės Patologijos ir Molekulinės genetikos diagnostikos skyrių komanda rėmėsi Europos medicinos onkologų draugijos rekomendacijomis.
„Analizavome mokslines publikacijas, pritaikėme mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat pasitelkėme įgytas žinias tarptautinėse konferencijose ir ilgametę darbo pratiką. Diegiant naują metodą, aktyviai bendradarbiavome su gydytojais patologais, ginekologais, onkologais“, – pasakojo gydytoja genetikė, akcentuodama komandinio darbo rezultatus.
Medikės teigimu, įstaigos Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriuje molekulinių žymenų tyrimai atliekami ir naudojami kasdienėje onkologo praktikoje daugelyje onkologijos sričių – tiriant melanomos, plaučių, krūties, žarnyno ir kitų piktybinių navikų DNR.
„Onkologijoje molekuliniai žymenys yra svarbūs, nes padeda nustatyti naviko piktybiškumą ir parinkti optimalų ir kiekvienam pacientui individualų gydymą“, – tyrimų svarbą akcentavo J. Gruodė.
Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos tarnyba
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
KUL plečia krūties vėžio diagnostikos galimybes
2024 03 01 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda vykdyti krūties vėžio prevencinę programą. Pasak medikų, tai reikšmingas žingsnis, leisiantis moterims suteikti kompleksišką onkologinę pagalbą – nuo ankstyvos diagnostikos iki šiuolaikinio gydymo.
Naujas genetinis tyrimas – gimdos vėžio pooperacinio gydymo optimizavimui
2023 09 05 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos universiteto ligoninė pirmoji šalyje įdiegė naują gimdos (endometro) vėžio molekulinės patologijos žymenų tyrimą. Ligoninės genetikai atlieka naviko DNR tyrimą, tiriant specifinį pokytį – mutacijas POLE gene.
Storosios žarnos vėžio prevencija: laikas – kritinis veiksnys
2023 03 09 | Rubrika: Miestas
Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas.
Pirmadienį, sausio 10 d., įsigalioja naujas izoliacijos algoritmas gydymo įstaigų, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančių įstaigų ir socialinės globos įstaigų, teikiančių slaugos paslaugas, darbuotojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu. Pasiskiepiję ir persirgę sąlytį turėję asmenys, kurie gavo neigiamą PGR tyrimo rezultatą ir nejaučia ligos simptomų, galės...
Garsus profesorius biotechnologas, medicinos centrų „Northway“ įsteigėjas Vladas Algirdas Bumelis pirmadienį, vasario 24 d., lankėsi Palangos miesto savivaldybėje su geromis naujienomis.
Galima nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio
"Palangos tilto" informacija, 2019 02 17 | Rubrika: Sveikata
Visą vasario mėnesį žmonės kviečiami dalyvauti prevencinėje programoje ir nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio, nes tik laiku aptikus ligą, žmonės gali pasveikti. Prevencinė programa vyksta visoje Lietuvoje, tad kiekvienas, norintis pasitikrinti sveikatą, jau dabar gali registruotis pas gydytoją.
Nuo vėžio Lietuvoje miršta kas penktas
2016 02 04 | Rubrika: Sveikata
Minint Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva paskelbtą kovos su vėžiu dieną, kiekvieną vasarį skelbiama vis labiau bauginanti sergamumo vėžiu statistika – pasaulyje apie 20 mln. žmonių serga vėžiu. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga apie...
Laiku aptiktas gimdos kaklelio vėžys – ne mirties nuosprendis
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 02 19 | Rubrika: Sveikata
Išgirdus vėžio diagnozę ne vienam nusvyra rankos, nes ji neretai prilyginama mirties nuosprendžiui. Šios diagnozės baimė, o neretai ir tai, jog ligos pradžioje pacientas nejaučia jokių simptomų, yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės vengia laiku kreiptis į medikus, pasitikrinti. Tačiau neretai šią klastingą ligą galima įveikti. Medikai tvirtina, jog laiku...
Angelina Jolie rado dar vieną būdą būti žvaigžde – ši aktorė, „Oskaro“ laureatė ir Jungtinių Tautų (JT) ambasadorė pabėgėlių reikalams, dabar sulaukia pagarbos pareiškimų iš sveikatos apsaugos aktyvistų, gydytojų ir savo gerbėjų, kai atskleidė, jog ryžosi abiejų krūtų pašalinimo operacijai, kad sumažintų riziką susirgti vėžiu. 37 metų aktorei abi...
