Mylima palangiškių gydytoja nuo darbo atitrūksta tik kelionėse

„Dauguma palangiškių jau mane pažįsta“, – prisipažino nuolat besišypsanti, energinga gydytoja reabilitologė Dalia Lapkauskienė, pastaruosius ketverius metus dirbanti sanatorijoje „Gradiali“. O kaip gi šios palangiškės gyventojai nepažinos, jeigu ji prieš tai daug metų dirbo šeimos gydytoja. Kaip pati sakė, regėjo kaip kita karta užaugo. Atsiliepdami į „Palangos tilto“ kvietimą pastebėti darbščius ir miestą bei jo žmones mylinčius darbuotojus, apie gydytoją Dalią pasiūlė parašyti patys palangiškiai. Tad šiandien mūsų rubrikoje „Bitelės“ – gydytoja Dalia.

Tris dešimtmečius kurorte
Gydytoja papasakojo, jog prieš įsidarbinant „Gradiali“, ji dirbo poliklinikoje 20 metų. „Dėl to mane palangiškiai pažįsta, ištisom šeimom“, – šyptelėjo gydytoja.
Pasiteiravus, kodėl visgi po tiek metų nusprendė pakeisti savo profesinį kelią – vietoj šeimos gydytojos tapti reabilitologe, moteris papasakojo, jog ji turinti dvi licencijas, ilgai ir sukusis bent keliose vietose – ir poliklinikoje, ir sanatorijose.
„Per du darbus dažniausiai dirbau. Reabilitacijoj dirbau ir „Pušyne“, ir „Palangos line“. Net nežinau, susiklostė tokia situacija – mane pakvietė dirbti į „Gradiali“, apsvarsčiau, jog galbūt reiktų apsistoti ties vienu darbu, juolab, kad reabilitacija man visada labai patikdavo. Kai visą gyvenimą dirbi daugiau nei vienu etatu, ima slėgti našta. Ir dabar tik pastaruosius ketverius metus dirbu tik viename darbe, vienu etatu, kaip priklauso“, – atskleidė gydytoja.
O Palangoje moteris gyvena jau beveik 30 metų, kitais metais tokią sukaktį galės minėti.
„Esu kilusi iš Plungės rajono, Žemaičių Kalvarijos. Kai atvykau į Palangą, įsidarbinau poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ ir Palangos poliklinikoje taip pat. O prieš tai dirbau Mažeikių rajone, Sedos miestelyje šešerius metus. Šiaip aš turėjau paskyrimą Klaipėdoje, bet dėl pašlijusios mamos sveikatos, pasirinkau kitą darbo vietą, tokią, kad galėčiau ir ją prižiūrėti“, – pasakojo apie savo profesinį kelią gydytoja.

Šeimos gydytojo privalumai ir trūkumai
Pašnekovė pripažino, jog iš tiesų ji norėjusi po studijų dirbti Klaipėdoje, bet taip susiklostė, jog likimas ją atvedė į Palangą, taip moteris ir liko čia iki šiol.
„Kai dirbau poliklinikoje, jau dvi kartos pasikeitė – mano prižiūrėti naujagimiai jau užaugo, ir jau savo vaikus augina. Jau galiu save vadinti palangiške po tiekos metų“, – šyptelėjo D. Lapkauskienė.
Gydytoja pripažino, jog vaikų sveikata rūpintis smagu, stebėti, kaip jie auga, tačiau nėra smagu matyti, kaip žmogus sensta, juda link gyvenimo pabaigos.
„Užtat reabilitacija yra geresnė šiuo atžvilgiu – žmonės čia nuolat keičiasi, jie atvyksta, jų sveikata pagerėja, regi, kaip žmogus atsigauna“, – atskleidė moteris, pripažinusi, jog galbūt tai ir buvęs vienas iš privalumų, renkantis tolesnį profesinį kelią.
O pradėjusi dirbti sanatorijoje „Gradiali“, kuri tik kūrėsi Palangoje, gydytoja pasakojo, jog nebuvę lengva, bet dar tik įdomiau – visiškai nauja pradžia.

Vaistininkės įtaka
Pasiteiravus, o kas gi paskatino ją tapti gydytoja, D. Lapkauskienė pasakojo, jog šeimoje pavyzdžių nebuvo, tačiau kaimynystėje įsikūrusi vaistininkė turėjo įtakos jos pasirinkimui.
„Tėvai buvo paprasti kaimo žmonės. O kodėl aš pasirinkau, net nežinau. Šalia mūsų namų buvo įsikūrusi vaistinė, tad dažnai bendravau su joje dirbusia vaistininke. Ir jos paskatinta rinkausi tokią specialybę, dar ir geri pažymiai vedė link tokios profesinės galimybės. Mokiausi labai gerai, konkursai buvo anuomet dideli, sumaniau pabandyti. Ir įstojau“, – prisiminė gydytoja Dalia.
Palangiškė pripažino, jog nuo vaikystės ji buvo linkusi prižiūrėti tiek žmones, tiek gyvūnus, tad toks pasirinkimas lyg ir buvo natūralus. „Tačiau galiu pasakyti, kad nuo vaikystės nesvajojau būti gydytoja, neturėjau tokių minčių“, – sakė pašnekovė.
Ne paslaptis, jog gydytojo profesija nėra lengva. Tą pripažino ir palangiškių mylima gydytoja. „Nenorėčiau, kad mano vaikai rinktųsi tokį kelią. Ypač sunku moterims. Gal vyrams yra kitaip, mažiau namuose įsipareigojimų. Žinoma, darbas yra labai atsakingas, sunkus, ypač psichologiškai. Daug patiriama streso. Metams bėgant streso norisi išvengti kuo labiau, nes vis sunkiau jį pakelti“, – pripažino gydytoja.
Pastebėjus, jog gydytojai tikriausiai niekada nepalieka darbo, net grįžę namo, pašnekovė pripažino, jog išties taip būna. „Praktiškai tikrai taip. Grįžti namo ir nuolat galvoji, ar viską padarei, kad žmogui padėtum, nerimauji, ką pamatysi ryte atėjęs – geresnės būklės, o gal dar prastesnės. Sunku negalvoti“, – patvirtino moteris.

Kelionės – silpnybė
Ir tik vienu atveju gydytoja sakė pailsinti – kai atostogauja, ir atostogauti būtina ne namie, kitaip nuo darbo vėlgi pabėgti nepavyks.
„Būtinas mažiausiai trijų savaičių poilsis, savaitės tikrai nepakanka, kad galėtum atsijungti nuo darbinių minčių. Atostogauti labiausiai mėgstu šiltuose kraštuose, juos renkuosi žiemą, pavasarį arba rudenį. O vasarą atostogauju ir Palangoje. Labai mėgstu keliones, jos jau yra mano silpnybė, liga. Daug jau esu apkeliavusi, praktiškai visa Europa išžvalgyta, gal dar Kroatijoje ir Anglijoje nebuvau, bet reiks kokį savaitgalį nuvykti“, – atskleidė D. Lapkauskienė, pasvarsčiusi, jog tikriausiai aplankiusi yra 30 šalių.
Kelionės yra gydytojos geriausias būdas pailsėti. Kaip ji sakė, mintys „atsijungia“ vos įlipus į lėktuvą.
„Tik įlipu į lėktuvą, tarsi ranka nuima visą įtampą, pamiršti visus darbus ir pasineri į poilsį. O namie, būna, net ir atostogaujant neatsipalaiduoji“, – geriausią būdą pailsėti atskleidė gydytoja.

Aktyvaus poilsio mėgėja
Nors palangiškė pripažino, jog puikiai, aktyviai ilsėtis galima ir Palangoje. Ji pati labai mėgstanti jūrą, maudynes, nors dažnai Baltija ir šiaušiasi, nesušyla, tačiau ji nutaikanti, kada galėtų pasinerti į bangas. Taip ir šią vasarą, kuri karščiu nelepino – gydytoja nutaikė keletą šiltesnių dienų, kad galėtų pasimėgauti jūra. O ir dviračiu važinėti itin mėgstanti – numina dviračių takais po 20 kilometrų. „Jeigu jau išvažiuoju, tai nemažai numinu. Labai džiaugiuosi dviračių takais, nors, galiu pasakyti, kad vasarą važinėti nebėra taip paprasta, net tiršta, kiek žmonių su įvairiausiomis transporto priemonėmis susirenka – ir riedučiais, ir paspirtukais. Tad labai džiaugiuosi, kad Vytauto gatvėje taip pat atsirado dviračių takai, bent kažkiek dalis dviratininkų pasiskirsto vasaros metu“, – sprendimą pagyrė gydytoja D. Lapkauskienė.
Ji neabejoja, jog Palangoje kiekvienam yra ką veikti – galima džiaugtis gamta, išpuoselėtu parku, aktyviai leisti laiką, kaip ji mėgstanti. O pasiteiravus, ar mėgstanti gydytoja vasaromis tvyrantį šurmulį, ji patvirtino, kad ne itin. „Nemėgstu vasarą vaikščioti J. Basanavičiaus gatve, per daug ten triukšmo. Išeiname nebent turėdami svečių. O šiaip aš mieliau renkuosi ramesnes gatves, pavyzdžiui, Jūratės gatvėje būna mažiau žmonių. Kai patys gyvename miesto centre, nuolat girdime aplink esantį šurmulį, tai jo mums „per akis“, nuolat aplink langus klega“, – neslėpė aktyvi, kupina gerų emocijų gydytoja D. Lapkauskienė, sutikusi pasidalinti savo patirtimi.