Moterys šiandien daug laisvesnės, bet vyrai – vis dar aštresnio proto

Tarptautinės moters dienos proga „Palangos tilto“ redakcijoje diskutavome, kokios šiandien yra moterys, kaip jos matomos ne tik visuomeniniame, bet ir politiniame gyvenime. Ar kas nors kurorte pasikeistų, jei Palangos politiniame gyvenime dalyvautų daugiau moterų?

Kovo 8-oji nėra sovietinė šventė
Vis dar yra tokių, kurie Kovo 8-ąją tapatina su sovietiniu laikotarpiu, tačiau tai yra Tarptautinė moters diena. Medikė, buvusi Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Vida Galdikienė mano, kad kam leidžia įsitikinimai, galėtų šią dieną švęsti: „Moterims dėmesys visada malonus. Tarybiniais metais šią dieną vyrai be išimčių sveikindavo moteris su tulpių žiedais, o mes juos sveikindavome per kariuomenės dieną, bet tikrai netapatinu šios šventės su nepriklausomybe – ji išliko iki šių dienų. Graži diena, dėmesys moterims“.
Tokios tradicijos, kaip puoselėjamos Kovo 8-ąją, pasak bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkės Dainos Eimanavičienės yra gražios: „Šiandien Tarptautinė moters diena yra įgavusi visai kitokį atspalvį, ji daug spalvingesnė, o ir pačios moterys daug laisvesnės, moka švęsti. Vienu metu ši šventė turėjo ne patį gražiausią šleifą, bet aš tai matau kaip solidarumo su moterimis dieną, pavasario pradžią“.

Tarp moterų dirbti daug lengviau
Moterys vis dažniau užima aukštus valdžios postus, tačiau dar visai neseniai į dailiąją lytį valdžioje ar visuomeniniame gyvenime buvo žiūrima gana atsargiai. D. Eimanavičienė mano, kad moterys turėtų būti dar drąsesnės.
„Tam tikru gyvenimo laikotarpiu moterys įsipareigoja šeimai, augina vaikus, o kai jie užauga, mano, kad jau per vėlu ko nors siekti gyvenime. Nieko panašaus, nes įsitraukti ne tik į politinę, bet ir visuomeninę, savanorystės ir kitokią veiklą moteriai yra privalu, kad neužsisėdėtų namie“, – įsitikinusi moteris. Pasak bendruomenės pirmininkės, vyrai galėtų paskatinti moteris, nes į vyrišką kolektyvą moteriškos lyties atstoves kartais įsileidžia labai sunkiai: „Mišriame kolektyve dirbti daug lengviau. Tada priimami visai kitokie sprendimai, kitokia atmosfera, išklausomos dvi nuomonės“.
Pedagogė Kostancija Strikienė dalijosi gyvenimiška patirtimi: „Šeimos galva yra vyras, o moteris – kaklas, ir kur jis sukasi, ten sukasi ir galva. Vis dėlto moteris yra pagrindinis šeimos ramstis. Moteris šiandien jau valdo visus keturis kampus, ko anksčiau nebūdavo. O tikri vyrai jau turėtų būti įrašomi į Raudonąją knygą. Moteris tikrai nusipelnė pagarbos“.
V. Galdikienė dalijasi mintimi, išgirsta Michailo Tureckio koncerto metu: „Nėra pasaulyje gražesnio dalyko už moterį, kuri duoda viską: gyvybę, švelnumą, dosnumą“. D. Eimanavičienė šią mintį praplečia, kad kiekviena mama savo sūnus turėtų auklėti taip, kad būtų skiriama pagarba moteriai: „Mamoms čia yra didelė pareiga, kad augantys būsimi vyrai suvoktų, kaip reikia vertinti moterį, o tėtis turi būti pavyzdys. Kiekvienam tėvui privalu prisidėti prie to, kad vyras moteriai būtų dėmesingas, džentelmeniškas“.

Moteriai šiandien visai kitokios galimybės
Šiandien moterys daug laisvesnės ir drąsesnės. Pasak D. Eimanavičienės, jos vis aktyviau dalyvauja visuomeniniame gyvenime: „Tai lemia ne vienas faktorius, tarp kurių ir kitoks laikmetis, ir išsilavinimo galimybės“. Lygiuotis į vyrus moterims reikia, tačiau išlaikyti moterišką orumą ir statusą, anot D. Eimanavičienės, būtina.
Šiandien moterys, mano V. Galdikienė, turi visai kitokias galimybes: „Bet reikėtų atskirti miesto ir provincijos moterį. Pastarosios dažnai būna užguitos buities rūpesčių, nebemato, kas vyksta aplink, bijo būti laisvesnės. Moterų atžvilgiu didelis progresas yra tarp miesto moterų, kurios turi galimybę dirbti visai kitokį darbą, gyventi kitokiomis sąlygomis, lankytis įvairiose erdvėse, kas plečia akiratį“.

Politikoje moteris įneša daugiau šarmo
Palangos miesto savivaldybės taryboje yra keturios moterys iš dvylikos. Diskusijos dalyvė V. Galdikienė mano, kad jei moterų būtų daugiau, miesto politiniame gyvenime atsirastų daugiau suirutės. Medikė tokios nuomonės, kad tenka pripažinti, jog vyrų protas aštresnis: „Moterys labiau ekscentriškos, o vyrai mąsto logiškiau, labiau apibendrintai, be nereikalingų išvedžiojimų“.
„Palangos santarvės“ pirmininkė kiek kitokios nuomonės: „Nenorėčiau sutikti su tokia kategoriška nuomone. Manau, kad politikoje galėtų būti daugiau moterų, nes jos įneša visai kitokių vėjų į darbą, kitokios veiklos, kitokio priėjimo prie tam tikrų sprendimų priėmimo. Galbūt būtų daugiau diskutuojama. Čia susideda daugybė faktorių. Galbūt ir būtų ta suirutė, bet gerąja prasme. Vyrai labiau konkretesni, o moterys į kolektyvą atneša kitokį mąstymo spektrą“.
Pritaria tokiai nuomonei ir K. Strikienė, kuri teigia, kad moterys valdžioje turi savo gudrybių: „Jos per gudrumą pasiekia puikių diplomatinių sprendimų. Vyrai siekia priimti sprendimą iškart, o moterys ieško problemos sprendime kito priėjimo, apsvarsto daugiau galimybių, suapvalina aštrius kampus“. Palangos savivaldybėje taip pat šmėžuoja nemažai moterų: administracijos direktorė, mero patarėja, kurios, pasak diskusijos dalyvių, puikiai tvarkosi.

Vyriškos ir moteriškos profesijos
Diskusijos svečiai svarstė, kodėl dažniausiai aukščiausiuose postuose sėdi vis dėlto vyrai, o pačius sunkiausius darbus – socialinių darbuotųjų, pedagogų, slaugytojų – dirba moterys. V. Galdikienė mano, kad kai kurioms profesijoms reikalingas moteriškas švelnumas.
„Daugelyje atvejų moteris ras lengvesnę kalbą su moterimi, o ne su vyru. Yra tokių profesijų, kur reikia tikrai sunkaus fizinio darbo, kur moteris nepajėgi. Bet čia jau kraštutinumai. Pati daug metų atidaviau medicinai ir mačiau, kaip moterys susidoroja su ligonių slauga. Manau, kad vyrams tai būtų kur kas sudėtingiau. Yra tam tikros specialybės, kurios dėl religijos ar įsitikinimų tinka tik moterims“, – savo nuomonę išsakė V. Galdikienė. Tačiau yra darbo sričių, kuriose reikėtų daugiau vyrų. Pedagogė K. Strikienė teigia, kad pedagogų vyrų ypač trūksta bendrojo lavinimo mokyklose: „Mokytojas – stiprybės reikalaujanti profesija. Ir augantiems berniukams reikia kasdien matyti ne tik moterį, bet ir vyrą. Anksčiau vyrų pedagogų buvo kur kas daugiau nei šiandien. Buvo ir karinio mokymo disciplina, už kurią buvo atsakingi vyrai. Reikėtų skatinti vyrus rinktis pedagogo profesiją, o dabar mokyklose beveik vien moterys, arba vyrai turi vos vieną kitą pamoką – fizinio lavinimo ar technologijų“.

Vienas kitą papildyti – būtina
Pašnekovai vieningai mąstė, kad moteris nėra tik vaikų gimdytoja ir namų šeimininkė, o pareigos šeimoje abiejų narių turėtų būti vienodos. „Nežinau, ką daryčiau be savo vyro. Yra tokių momentų, kai tikrai reikalinga jo parama, jo aštrus mąstymas įvairiose situacijose. Ir nebūtinai moters pareiga plauti puodus, o vyro – nešti į namus pinigus. Seniai jau tokie laikai pasikeitė. Džiaugiuosi, kad dar turiu galimybę jausti vyrišką petį už nugaros, stabilumą“, – džiaugsmu dalijosi V. Galdikienė.
D. Eimanavičienė pastebi, kaip sugeba gražiai bendrauti senjorai: „Jie nesibijo gatve eiti susikibę už rankų ar parodyti vienas kitam didesnį dėmesį. To taip pat trūksta Lietuvoje, žmonės pernelyg susikaustę. Moterys taip pat, jos daugeliu atvejų santūresnės, labiau uždaros. Reikėtų išsilaisvinti iš to“.