Teismas atsisakė iškelti Tomui Domarkui, „Nemuno Aušra“ Seimo nariui, bankroto bylą

Pareiškėjas Tomas Domarkas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 5 d. nutartimi Tomo Domarko pareiškimas netenkintas ir atsisakyta iškelti pareiškėjui Tomui Domarkui bankroto bylą. 

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui būnant įmonės vadovu ir akcininku, jis ir jo sutuoktinė 2006-2012 metais sudarinėjo sutartis, kurių pagrindu sutuoktiniams buvo suteikti didelės vertės kreditai tiek pareiškėjo įmonės veiklai, tiek pareiškėjų asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, pareiškėjo įmonė įsigijo didelės vertės du žemės sklypus, taip pat pareiškėjo įmonė su lizingo bendrove sudarė daugybę finansinės nuomos sutarčių, prievolių įvykdymo užtikrinimui pareiškėjas ir jo sutuoktinė laidavo už įmonės ir vienas kito prievoles kreditoriams, taip pat prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeičiamas tiek pareiškėjams, tiek pareiškėjo įmonei priklausantis turtas. Įvykus pasaulinei ekonomikos krizei, įmonė bankrutavo 2012 metais. Nuo 2012 metų pradėti skolų priverstiniai išieškojimai kreditoriams yra vykdomi iki šiol. Pareiškėjo bendra turimų finansinių įsipareigojimų suma kreipimosi į teismą dieną ir jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė – 1 855 166,79 Eur.

Byloje nėra duomenų apie tai, jog Tomas Domarkas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos būtų bent dalį skolų sumokėjęs turimiems kreditoriams, išskyrus priverstinio skolų išieškojimo metu išskaičiuojamą išlaikymo dalį pareiškėjo dukrai iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės bei dukros sudarytas taikos sutartis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, dirbdamas trijose veiklą vykdančiose įmonėse direktoriumi ir gaudamas visose įmonėse iš viso darbo užmokestį, nesiekiantį vienos MMA (minimalios mėnesinės algos), atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, išsilavinimą, patirtį versle, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Atsižvelgiant į pareiškėjo pasirašytas taikos sutartis su savo sutuoktine ir pilnamete dukra, patvirtintas teismo ir kurių pagrindu vykdomas skolų priverstinis išieškojimas, teismo vertinimu, pareiškėjas ne tik sąmoningu neveikimu siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais, bet ir aktyviais veiksmais siekė sąmoningai išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, išskyrus kreditorius – pareiškėjo sutuoktinę ir dukrą. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas taikos sutartis su sutuoktine ir dukra sudarinėjo neturėdamas realaus ketinimo jas vykdyti, su tikslu pateikti jas priverstiniam vykdymui.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas 2022–2024 metais administracine tvarka baustas 20 kartų, už jam paskirtus administracinius nusižengimus, visas baudas yra sumokėjęs, apie 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gaunamos pajamos į rankas buvo apie 350 Eur, teismui kilo pagrįstų abejonių, kokiomis lėšomis pareiškėjas sumokėjo jam skirtas administracines nuobaudas. Be to, teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjo viešų pasisakymų  (Lietuvos televizijos kanalų žinių reportažų) matyti, jog pareiškėjas vyko į poilsines keliones ir netrukus planuoja į jas vykti (Tailandą, Singapūrą). Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos disponavo didesnėmis piniginėmis lėšomis, nei oficialiai deklaruotu darbo užmokesčiu. 

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėją išrinkus Seimo nariu, jo lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti padidėjo nuo 698,98 Eur iki 1 840 Eur per mėnesį, tačiau pareiškėjas šių išlaidų dydžių nepagrindė. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui iki tampant Seimo nariu jo pajamos buvo apie 350 Eur, kurių pakakdavo būtinųjų poreikių patenkinimui, tačiau tapus Seimo nariu, tokios išlaidos išaugo net iki 1 840 Eur. Pareiškėjui tapus Seimo nariu ir ženkliai padidėjus jo darbo užmokesčiui, pareiškėjas ir toliau siekia, jog kuo mažiau jo gaunamų pajamų būtų skiriama atsiskaitymui su kreditoriais.

Visos aptartos aplinkybės sustiprina poziciją, jog pareiškėjas sąmoningai siekė išvengti atsiskaitymo su turimais kreditoriais.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos sąmoningu neveikimu ir sąmoningais aktyviais veiksmais siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir tokiu būdu didino skolas kreditoriams, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą, todėl pareiškimas netenkintinas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Monika Vismantė

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene