„Mahorta“: pasakojimas apie prabangą, kavą ir istoriją
Turbūt sutiksite, jog grafai Tiškevičiai paliko neišdildomą pėdsaką Palangos istorijoje. Būtent jų valdymo laikotarpiu miestas išgyveno tikrą renesansą harmoningai apjungdamas natūralų gamtos grožį ir išskirtinę architektūrą. Anuomet inicijuotos įspūdingų pastatų statybos ne tik prisidėjo prie intensyvesnės miesto plėtros, bet ir suformavo savitą kurorto identitetą, kuris matomas ir jaučiamas iki šiol.
„Mahorta“ – viena pirmųjų tuometiniame kvartale (Birutės al. 35) grafų Tiškevičių pastatytų vilų. Ji čia iškilo XX a. pr. ir iki pat Pirmojo pasaulinio karo priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei. Tarpukariu viloje veikė populiarus restoranas, kuris buvo tapęs svarbia pramogų ir laisvalaikio praleidimo vieta. Kalbama, jog kavos čia atsigerti užsukdavo net pats prezidentas Antanas Smetona, kadangi savo vasaras leisdavo kaimynystėje buvusioje „Baltojoje“ viloje. Po Antrojo pasaulinio karo vila „Mahorta“ nacionalizuota, o XX a. 5 deš. sudarius ilgalaikės nuomos sutartį su Vilniaus universitetu, čia ilsėjosi šios mokslo institucijos darbuotojai. 1949 m. pastatas remontuotas, o 1973 m. rekonstruotas jo vidus. Dabar čia veikia restoranas „Floros simfonija“.
XVIII-XIX a. sandūroje išpopuliarėjo taip vadinamas „šveicariškas stilius“, o jo įkvėpimo šaltiniu tapo tradiciniai Alpių regiono mediniai namai, kuriems būdingi platūs balkonai, dideli langai, gausus medžio drožinių dekoras, platūs stogai, atviros medinės karkasinės konstrukcijos bei ryškia spalva dažomos dailylentės. XIX a. II p. šis stilius tapo populiarus ir kurortinėse vietovėse, tad nenuostabu, jog neaplenkė ir Palangos. Bene charakteringiausiais šio stiliaus pavyzdžiais Palangoje laikomos vilos – „Anapilis“, „Romeo“ ir „Džiuljeta“ bei „Mahorta“.
Vilos „Mahorta“ architektūroje atsispindi ne tik minėto „šveicariško stiliaus“ elementai, bet ir to meto Palangos kurorto statybos tradicijos. Bene išraiškingiausias vilos akcentas – dviejų tarpsnių aštuoniakampis ir pakankamai masyvus bokštas, kurį vainikuoja medinėmis lentelėmis dengtas stogas su dekoratyvia smaile. Itin prabangiai atrodo kiaurapjūviais dekoro elementais bei smulkesniu langų skaidymu papuošta veranda. Dinamiškumo pastato eksterjerui suteikia ir imitacinio fachverko naudojimas, tarpusavyje derinant tiesių ir įstrižai susikertančių lentų bei plastiškų formų pjaustinių ornamentą.
Vila „Mahorta“ – tarsi gyva istorijos knyga, kurios puslapiuose užfiksuotas ne tik prabangus grafų Tiškevičių gyvenimas, bet ir tuomet vyravusi kultūra bei kurorto mados. Kad ir kaip ten bebūtų, tačiau kiekvienas laikotarpis paliko savo atspaudą. Kažkada tuose puslapiuose atsidurs ir mūsų laikmetis, tik apie jį jau rašys žmonės iš ateities.
Archifasono inf.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
„Mahorta“: pasakojimas apie prabangą, kavą ir istoriją
2025 01 11 | Rubrika: Miestas
Turbūt sutiksite, jog grafai Tiškevičiai paliko neišdildomą pėdsaką Palangos istorijoje. Būtent jų valdymo laikotarpiu miestas išgyveno tikrą renesansą harmoningai apjungdamas natūralų gamtos grožį ir išskirtinę architektūrą
Valstybės diena – ypatinga šventė, primenanti didingą mūsų tautos istoriją, tradicijas ir vertybes, taip pat – drąsius protėvius, sukūrusius pagrindus mūsų nepriklausomai valstybei. Kartu tai yra ir mūsų rytdienos kūrimo šventė, raginanti drąsiai žvelgti į ateitį bei kurti tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus, gerbiamas ir vertinamas.
Atidengiama jau antroji Palangos žydų istoriją liudijanti atminimo lenta
2024 01 23 | Rubrika: Miestas
Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Ta proga sausio 26 d. 11 val. Palangos žydų bendruomenė atidengia atminimo lentą, liudijančią Palangos žydų bendruomenės istoriją.
Birželio 12 dieną Palangos kurorto muziejuje rinkosi poezijos konkurso “Haiku Palangai 2021” laimėtojai. Pirmą kartą per konkurso istoriją geriausias haiku Palangai sukurtas Palangoje. I-oji vieta ir komisijos prizas už haiku: „ ruduo prie jūros vėjas pusto smėlį – tiesą į akis“ skirtas mūsų mies to poetei Eglei Baranauskaitei.
Kodėl kurorto mokiniai labai mažai žino apie savo gimtąjį miestą, jo istoriją?
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 04 28 | Rubrika: Jūros vaikai
Trečiadienį „Palangos tiltas“ redakcijoje miesto ugdymo įstaigų atstovams pristatė laikraščio laimėtą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Nors esu mažas, myliu Palangą ir tėvynę Lietuvą“. Projektas įtrauks Palangos miesto vaikus nuo 3 iki 16 metų, tad su juo buvo supažindintos visos Palangos miesto ir Šventosios ikimokyklinio...
„Suneštinis muziejus“ kviečia prisiminti miesto istoriją
2016 03 31 | Rubrika: Kultūra
Vakar Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo kviečiami visi, kurie domisi Palangos ir Šventosios istorija arba nori apie ją sužinoti kuo daugiau. „Suneštinis muziejus“ – vienas iš daugybės „Palangos dienų 2016“ renginių. Šio renginio tikslas – supažindinti žmones su senąja Palanga bei skatinti rinkti...
Jūratis Liachovičius: „Bet kuris eksponatas, atspindintis Palangos miesto istoriją, yra unikalus“
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2014 11 03 | Rubrika: Miestas
Palangos kurorto muziejaus direktorius, istorikas, Klaipėdos universiteto darbuotojas Jūratis Liachovičius įsitikinęs, kad dabartinė miesto taryba jau įeis į istoriją, kadangi rado politinės valios priimti sprendimą ir įsteigti Palangoje kurorto muziejų. Tačiau nuo įsteigimo iki atidarymo – ilgas kelias, kurį dar teks nueiti.
D. Teišerskytė: „Nesigiriu, o džiaugiuosi, kad gėriau kavą su Vladimiru Vysockiu“ 2
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 02 11 | Rubrika: Kultūra
Penktadienio vakarą Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vos tilpo visi, norėjusieji susitikti su poete, žurnaliste, Seimo Liberalų Sąjūdžio frakcijos nare Dalia Teišerskyte. Tie, kurie atėjo, patyrė išties didžiulį malonumą klausydami pačios autorės bei „Grubiojo“ teatro aktoriaus Ramūno Dzimido skaitomų eilių. Ne mažiau malonumo...
„Aš myliu Palangą. Mano pasakojimas apie ją užsieniečiui“
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 07 09 | Rubrika: Miestas
Pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Loreta Dumčienė Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse, spalvingai nusiteikusi, kolegas ir mokyklos svečius vaišino ukrainietiškais saldainiais, tačiau net ir už juos gardesnis – pedagogės komentaras: „Ką tik sugrįžome iš Krymo. Mes laimėjom! Mes –...
Žemės dienos proga – gamtininkės pasakojimas
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 03 20 | Rubrika: Miestas
Penktadienį Pasaulinę Žemės dieną šventė ir Moksleivių klubo vadovai bei jų mokiniai. Pasikvietę į svečius žinomą ir visų mylimą gamtininkę ornitologę Lidiją Umbrasienę, jie daug sužinojo apie gamtą, o patys galėjo sužinoti atsakymus į jiems iškilusius klausimus. Atsidėkoję už nuoseklų pasakojimą savo dainomis vaikai po renginio iškėlė Žemės vėliavą.
