Mirė paskutiniojo tiesioginio grafų Tiškevičių palikuonio Alfredo Tiškevičiaus žmona Uršulė

Kaip „Palangos tiltą“ informavo buvęs grafo Alfredo Tiškevičiaus advokatas Feliksas Užpelkis, šiandien, gegužės 26 d., ryte Lenkijoje, Poznanėje, ligoninėje, mirė grafo AlfredoTiškevičiaus žmona Uršulė. Velionei buvo apie 70 metų. „Nor būta kalbų, kad jai mirus, ji bus laidojama šalia savo vyro, grafo Alfredo Tiškevičiaus Palangoje, tačiau giminaičiai nusprendė velionę laidoti Lenkijoje,“ – „Palangos tiltui“ sakė F. Užpelkis.
„Palangos tiltas“ primena, kad Palangos kapinėse, šeimos kapavietėje, 2008 metų vasarą buvo palaidotas paskutinysis tiesioginis grafų Tiškevičių, kurie valdė Palangą per 100 metų, palikuonis Alfredas Tiškevičius.
Varšuvoje gyvenęs 94-erių A.Tiškevičius mirė 2008 metų liepos 9 dieną. Urna su velionio palaikais iš Varšuvos į Palangą buvo atgabenta rugpjūčio viduryje. Tačiau velionio artimieji – žmona Uršulė bei sūnus Alfredas – pageidavo, kad susirinktų po pasaulį išsibarsčiusi plati giminė.
Būdamas gyvas A.Tiškevičius pageidavo būti palaidotas Palangoje, šeimos kapavietėje, greta savo sesers Antaninos. Antanina mirė praėjusio amžiaus antrame dešimtmetyje, sulaukusi vos 19 metų. Alfredas buvo paskutinysis, dešimtasis, Palangos grafų – Antaninos ir Felikso Tiškevičių – vaikas. Gimė 1913 m. Krokuvoje. Iš viso A.ir F.Tiškevičiai turėjo 5 sūnus ir 5 dukteris. Skirtumas tarp Alfredo ir jo vyriausios sesers buvo net 23-ji metai.
Kretingą ir Palangą ypač išgarsino Alfredo senelis Juozapas Tiškevičius (1835-1891 m.). Palangos dvarą jis paveldėjo iš tėvo, irgi Juozapo. Apie 1862 m. iš prasilošusio didiko Zubovo jis išsinuomojo šalia Palangos esantį Kretingos dvarą, kurį 1874 m. varžytinėse nusipirko. 1875 m. į Kretingą jis perkėlė šeimos rezidenciją.
Ją kurdamas, iš pagrindų atnaujino dvaro parką, suteikdamas jam prancūziškojo stiliaus parkams būdingų bruožų. Pagal daržininko Haiduko planus buvo pertvarkyta priešais rūmus plytėjusi reprezentacinė parko dalis. Čia pasodinti introdukuoti medžiai ir dekoratyviniai krūmai, karpomų mažalapių liepų alėjos, kurios sudarė arkos pavidalo pavėsingus tunelius. Parke Tiškevičiai augino fazanus ir vynuogines sraiges.
Prie rūmų grafas pristatė stiklinę oranžeriją, kurioje įkūrė Žiemos sodą. Jame augo egzotiškų kraštų augalai, uolomis žemyn krito krioklys, nardė dekoratyvinės žuvys, sienas puošė koralai.
1882 m. grafas subūrė dvaro orkestrą, kurio branduoliu tapo profesionalūs muzikantai, atvykę su šeimomis iš Čekijos. Orkestras koncertuodavo ir Palangos kurorte.
Juozapas Tiškevičius mėgo naujoves. Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje - plytinę ir uostą, iš kurio grafo garlaivis „Feniksas“ plukdė į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją. 1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, sujungusi Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus. 1884 m. nuo dvaro iki miesto nutiesta akmenimis grįsta gatvė su pirmuoju Kretingoje šaligatviu ir mūriniu tiltu. 1890 m. rūmų ir žiemos sodo apšvietimui jau buvo naudojama elektra.
Neabejingas J.Tiškevičius buvo našlaičiams ir likimo nuskriaustiems žmonėms. Prie tvenkinio jis pastatė dvaro ligoninę, kurioje nemokamai gydėsi kumečiai ir tarnautojai. Tame pačiame pastate veikė senelių ir našlaičių prieglauda.
Alfredo tėvas Feliksas (1870-1932) Palangą paveldėjo iš savo tėvo Juozapo. Nors ir turėjo dvarų Ukrainoje bei Baltarusijoje, jis rūpinosi ir kurorto plėtra: statė vilas, įrengė artezinį šulinį, pastatė Kurhauzą. 1897-1902 m. nuošaliau nuo kurorto centro, prie Birutės kalno, pasistatė naujus dvaro rūmus – dabartinį Gintaro muziejų. Prie muziejaus prancūzų architektas-dendrologas Eduardas Andrė įkūrė parką ir apsodino jį iš įvairių Europos šalių atvežtais retais augalais. Kasinėjant parke buvo surastas unikalus gintaro lobis, senovės gintaro papuošalų kolekcija. Šie papuošalai buvo eksponuoti ir aukštai įvertinti Paryžiuje. Vėliau šią kolekciją Antanina Tiškevičienė padovanojo Kretingos muziejui.
Antrasis pasaulinis karas Alfredą užklupo, kai jam buvo 27-eri metai. Jo motina jau buvo pasitraukusi į Vakarus. Todėl jis valdė Palangą iki 1940-ųjų metų. Alfredas jau buvo vedęs ir turėjo sūnų Adomą. Bėgo nuo rusų, buvo įkalinę vokiečiai. Vėliau atsidūrė Lenkijoje. Ten dirbo įvairius juodus darbus ir slėpė savo šaknis. Varšuvoje jis gyveno ligi savo mirties.
Po Lietuvos Nepriklausomybės sakė esąs laimingas, galėdamas grįžti į savo namus – į Palangą. 1997 m. už giminės nuopelnus, kuriant ir plėtojant kurortą, jam buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas.
Adomas - vienintelis A.Tiškevičiaus palikuonis iš pirmos santuokos. Jis gyvena JAV ir dirba gydytoju. Lenkijoje A.Tiškevičius vedė antrąkart: su žmona Uršule savų vaikų nesulaukė. Ji turi du sūnus iš pirmosios santuokos. Gyvas būdams grafas A.Tiškevičius apgailestaudavo, kad Dievas jam nedavė nė vaikaičių.
„Palangos tiltas“ info