Mintys balsu

Atskleisiu mažą paslaptį: „Palangos tiltas“ Tarybos politikų reitingų lentelėje buvusį Liberalų sąjūdžio frakcijos narį ir partijos Palangos skyriaus laikiną pirmininką Arvydą Dočkų ruošėsi kilstelėti į jos aukščiausias pozicijas.

Kad A. Dočkus paliko Tarybos Liberalų sąjūdžio frakciją ir perėjo į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakciją, anaiptol neblogina Arvydo kaip politiko reputacijos.

Visada kartojau ir kartosiu, kad Arvydas – skaidriausias, „labiausiai permatomas“ Tarybos politikas ir vienas šilčiausių žmonių.

Galbūt, sutinku, mažame miestelyje, kur visi yra „švogeriai“, ir kur delnas delną plauną, jis – silpnokas politikas. Vien dėl to, kad Arvydui – svetimos politinės intrigos, asmeninės ir partinės naudos ieškojimas.

A. Dočkus atėjo į kurorto Liberalų sąjūdžio laikiną pirmininko vietą kaip taikdarys. Bet aistromis, simpatijomis ir antipatijomis kunkuliuojančiam skyriui taikdarys tapo nereikalingas.

Ne paslaptis, kad Arvydui tapus laikinuoju pirmininku, Eimutis Židanavičius anaiptol nepasitraukė į šalį.

Priešingai: liko itin aktyvus, pripažinkime, kartais ir trukdydamas A. Dočkaus taikdariškai misijai.

Todėl A. Dočkaus perėjimas į stiprią, motyvuotą ir aiškią strategiją turinčią Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) frakciją yra logiškas ir teisingas.

Žinoma, ant Arvydo bus išpilta tonos pamazgų: girdi, „išvertė kailį“, tapo perbėgėlis, kad užsitikrintų vietą po saule ir taip toliau.

Tai jau, matome, prasidėjo.

Bet, laimei, gyvename ne Šiaurės Korėjoje, kurios lyderis visiems šalies lyderiams nurodo kaip kirptis, o demokratinėje šalyje, kur kiekvienas turi pasirinkimo laisvę. Pasirinko ir Arvydas, kaip mes visi renkamės savo gyvenime.

Juokinga apeliuoti, kad, girdi, atėjęs į Tarybą su kita vėliava, keisdamas frakciją, turėtų netekti savo Tarybos nario mandato.

Joks įstatymas tai nenumato, o objektyvumo dėlei, Lietuvos politiniame gyvenime pakeisti partiją yra įprasta kaip keisti kojines. Tiesa, kaip dažnai mūsų politikai tai daro, taip pat neaišku.

Pats svarbiausias klausimas, kurį kurorto Liberalų sąjūdžio nariai ir šiam skyriui simpatijas jaučiantys žmonės turėtų kelti, būtų toks: kiek dar ilgai skyrius – ir visi kurorto liberalai – bus vieno žmogaus asmeninių ir politinių ambicijų įkaitu.

Kalbu apie E. Židanavičių. Taip, gerbiu Eimutį už jo energingumą, idėjas ir nebijojimą kartais būti išsišokėliu. Taip, kyla kai kurių abejonių dėl kai kurių jam sviestų kaltinimų (ar neatsitiks taip, kad FNTT tyrimas „nusitemps“ iki pat savivaldos rinkimų, net nepaliekant teisės žmogui apsiginti?).

Lygiai taip pat kyla ir kai kurių abejonių dėl jo veiklos turguje. Pavyzdžiui, kodėl, atėjus naujam „Klevo“ direktoriui, turguje rinkliavos kiekvieną mėnesį surenkama gerokai daugiau nei vadovaujant „turgaus atstovui“  E. Židanavičiui?

Apie tai – kito straipsnio tema.

Tačiau akivaizdu, kad dėl E. Židanavičiaus asmeninių politinių ambicijų, kurorto Liberalų sąjūdis, švelniai tariant, lieka silpnas. Dar blogiau – pasakykime tiesą – jei ne E. Židanavičiaus personalija, abi kurorto liberalios jėgos – Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai – jau seniai būtų susivieniję.

Eidami pavieniui į savivaldos rinkimus, abu skyriai negali tikėtis daug. Tuo tarpu TS-LKD frakcija dar kartą sustiprino savo pozicijas. Skaidriausiu Tarybos nariu ir labai šiltu, paprastu žmogumi – A. Dočkumi.