Miesto taryba: iš TS-LKD frakcijos pasitraukė Elena Kuznecova

Vakarykštis Palangos miesto savivaldybės posėdis, kuriame rekordiniais tempais priimti trisdešimt šeši tarybos sprendimai, tarp kurių miesto ateičiai svarbūs – dėl šių metų Savivaldybės biudžeto svarstymo bei dėl Savivaldybės 2014-2016 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo, prasidėjo gan netikėtu Tarybos narės Elenos Kuznecovos pareiškimu. TS-LKD Palangos skyriaus narė pareiškė nuo šios dienos pasitraukianti iš TS-LKD frakcijos.   Sprendimas nebuvo netikėtas? Patvirtinus vakar vykusio posėdžio darbotvarkę, prieš tai išbraukus iš jos du su teritorijų planavimu susijusius klausimus ir įtraukus nusprendus svarstyti vieną papildomą Tarybos sprendimo projektą, posėdžio pirmininkui merui Šarūnui Vaitkui paklausus, ar bus norinčių prieš pereinant prie klausimų svarstymo pasisakyti kolegų politikų, žodžio paprašė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus narė E. Kuznecova. Ji perskaitė du pareiškimus, adresuotus merui Š. Vaitkui ir TS-LKD frakcijos pirmininkui Dainiui Želviui. Pirmuoju pareiškimu E. Kuznecova pranešė nuo šios dienos pasitraukianti iš TS-LKD frakcijos narių, tačiau liekanti valdančiojoje daugumoje. Antruoju pareiškimu paprašė atleisti ją iš Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų ir sakė pageidaujanti likti komiteto narė. Po posėdžio E. Kuznecova nenorėjo komentuoti savo sprendimo motyvų. TS-LKD frakcijos, po politikės pasitraukimo turėsiančios septynis narius, pirmininkas D. Želvys, paklaustas, ar jam buvo netikėtas kolegės sprendimas trauktis iš frakcijos, sakė, jog: „Perkūno iš giedro dangaus nebuvo“. „Kolegės E. Kuznecovas sprendimas nebuvo labai jau netikėtas. Nuo praėjusių metų pabaigos ji dažnai dėl rimtų priežasčių negalėdavo dalyvauti frakcijos posėdžiuose, ir buvo užsiminusi, jog nebegalėsianti skirti tiek, kiek anksčiau, laiko politinei veiklai. Kiek supratau, esama asmeninių problemų. Bet į dūšią nelindau ir smulkiai visų priežasčių, dėl kurių ji priėmė tokį sprendimą, neklausinėjau“, – sakė D. Želvys. Frakcijos pirmininkas patikino, jog jokių politinių priežasčių E. Kuznecovai trauktis iš frakcijos nebuvo. „Nebuvo jokių nesutarimų, ir tai geriausiai parodo balsavimų rezultatai: frakcija balsuodavo vieningai“, – teigė D. Želvys.   Nuo Vasaros estrados kėdžių iki įmonių direktorių Antrasis politikas, pakilęs į tribūną, buvo Eimutis Židanavičius. Jis pateikė paklausimą merui Š. Vaitkui ir Savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei: kaip bus panaudotas miesto turtas, liksiantis nugriovus ir pradėjus rekonstruoti Vasaros estradą? „Manau, kad ne vienas palangiškis ir mūsų miesto svečias su nostalgija prisimins ir Vasaros estradą, ir jos kėdes, kuriose galbūt jie pirmąkart sėdėjo su mylimaisiais, pirmąkart pasibučiavo ir taip toliau“, – dėstė E. Židanavičius, pasiūlęs – gal vertėtų sudaryti galimybę minėtąsias kėdes įsigyti aukcione, o gautas lėšas panaudoti kilniais tikslais. Politikas domėjosi ir tuo, kas bus su ažūrine metalo tvora ir vartais – žodžiu, ar numatyta šį turtą saugoti ir kaip ketinama jį vėliau panaudoti. Meras Tarybos nariui atsakė, jog kėdes „Palangos komunalinis ūkis“ jau saugo, saugos ir tvorą, ir vartus, kol bus nuspręsta, kaip šį turtą panaudoti. Po politikų žodį perėmė bendruomenės nariai. Aktyvioji palangiškė Albina Rakauskienė paragino Tarybos narius pagaliau susikaupti ir pradėti spręsti tiek įsisenėjusius, tiek prie senų problemų naujai kylančius klausimus, kaip antai – kada pagaliau bus nustota, pasak palangiškės, tyčiotis iš pagyvenusių žmonių, vaikant juos fizioterapijos paslaugų į ligoninę vietoj to, kad būtų atidaryti kabinetai poliklinikoje? Kas galų gale turi išsiaiškinti, kuo naktimis katilus kūrena „Litesko“, kad iš kaminų kyla nakties juodumo dūmai, jeigu naujasis „Palangos šilumos tinklų“ direktorius aiškina, kad šis klausimas ne jam turi būti užduodamas? O labiausiai kliuvo bendrovei „Palangos butų ūkis“ ir neseniai jos direktoriumi tapusiam Tarybos nariui Danui Paluckui. „Nežinau, koks meras mus kažkada kaip kokius vergus pardavė į privačias rankas. Pagaliu turime galimybę tos vergovės atsikratyti, tačiau to padaryti mums neleidžiama. Kur tai matyta, kad jūsų kolega D. Paluckas vaikščiotų po palangiškių daugiabučius vedinas antstoliais ir duotų į teismus gyventojus, pareiškusius savo valią ir atsisakiusius jo vadovaujamos bendrovės paslaugų? Turtas – mūsų, ir mes galime ir privalome patys pasirinkti jo administratorių. Prašau Tarybos narių – baikime tuos žaidimus, pasirūpinkite, kad iš gyventojų nebūtų tyčiojamasi“, – karštai kalbėjo A. Rakauskienė.   Kurorto muziejus turi direktorių Dar vieną kartą į tribūną bendruomenės atstovai kilo svarstant klausimą dėl Jūračio Viktoro Liachovičiaus paskyrimo į Palangos kurorto muziejaus direktoriaus pareigas. Nuo 1965 metų Palangos kelionių ir ekskursijų biure dirbęs, tiek turistų iš Lietuvos ir visos tuometės Tarybų Sąjungos, tiek vadovybės gerbtas ir mylėtas, ir dabar palangiškių gerbiamas Pranciškus Samauskas suabejojo, ar pretendentas turėtų tapti direktoriumi. „Anais tarybiniais laikais ponas Liachovičius įvairiuose pasibuvimuose pats pirmasis pradėdavo pasakoti tokius antitarybinius anekdotus, kad net nejauku klausytis būdavo, ir taip išprovokuodavo kitus žmones šnekėti. O pats jis tuo tarpu būdavo įsijungęs magnetofoną ir visas tas antisovietines kalbas įrašydavo, o vėliau skambindavo ir pranešdavo atitinkamu adresu. Aš į šią tribūną atėjau ne savo noru. Pamatę šį Tarybos sprendimo projektą man pradėjo skambinti ir buvę kolegos, ir kiti pažįstami žmonės ir klausti: kaip galima tokį žmogų skirti tokioms pareigoms? Muziejuje darbas išties labai sudėtingas, reikalaujantis ir žinių, ir jėgų. Ponas Liachovičius  jau yra išėjęs užtarnauto poilsio, tad gal nebetrukdykime jam, o paskirkime naują jauną žmogų“, – išties jaudindamasis kalbėjo P. Samauskas. Garbiam palangiškiui buvo paaiškinta, kad Taryba ne skirsianti, o patvirtinsianti direktoriumi vienintelį konkurse į šias pareigas dalyvavusį ir konkursą laimėjusį J. V. Liachovičių. Tarybos narių pakviestas prisistatyti, J. V. Liachovičius visų pirma gražiai bei diplomatiškai pagyrė visą Tarybą, kuri jau tapo Palangos istorijos dalimi kaip vieno iš istorijos taškų autorė. Tie taškai – bažnyčių, mokyklų, muziejų steigimas. „Dėl pono Samausko – ne Taryba sprendžia asmeninių simpatijų ar antipatijų klausimus“, – replikavo kalbėjusysis. J. V. Liachovičius, turintis istoriko išsilavinimą, o studijų baigiamąjį darbą rašęs Palangos istorijos tema, dirbo Klaipėdos universitete, iki pat šiol buvo Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis specialistas, dirbo su archeologinėmis ekspedicijomis ir povandeniniu archeologiniu paveldu. Tarybos nariams jis sakė turįs būsimojo muziejaus viziją, bet negalįs vienas priimti sprendimų. Žinoma, jam patarsiantys atitinkami specialistai, bet jis norėtų išgirsti ir „tėvų steigėjų“ – Tarybos – nuomonę. O kol kas – pirmasis klausimas steigėjams: muziejus pavadintas Palangos kurorto muziejumi. J. V. Liachovičiais nuomone, pats pavadinimas kelia klausimą: ar jame bus atspindima tik kurorto istorija? Kalbėjusiojo įsitikinimu, čia turėtų būti atspindėta ir miesto, be kurio nebūtų kurorto, ir viso krašto istorija. Direktoriumi Tarybos narių patvirtintas istorikas, trumpai pristatęs, kokį muziejų jis įsivaizduoja, nusistebėjo, kad be jokių klausimų patvirtintame 2014-2016 metų strateginės veiklos plane muziejui numatyta 2014-aisiais skirti lėšų tik direktoriaus, vyriausio fondų saugotojo ir puse etato dirbsiančio buhalterio atlyginimams, tačiau nei šiais, nei kitais ateinančiais metais nenumatyta nei lito eksponatams įsigyti.   Daugiau pajamų, daugiau ir išlaidų Lygiai taip pat be jokių klausimų, kaip kad buvo patvirtintas strateginės veiklos planas, pritarta ir sprendimo projektui dėl Palangos miesto savivaldybės 2014 metų biudžeto projekto svarstymo. Klausimų, matyt, atsiras tada, kai projektas bus „iščiupinėtas“ ir reikės priimti sprendimą dėl biudžeto tvirtinimo. Jau ketvirtadienį biudžeto projektas paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje ir visuomenė kviečiama per septynias kalendorines dienas pateikti savo pasiūlymus ir pastabas. Pagrindiniai biudžeto projekte užfiksuoti skaičiai: planuojama, jog Palangos miesto savivaldybės 2014 metų biudžetas sudarys 60 mln. 529,4 tūkst. Lt biudžeto pajamų ir 66 mln. 396,6 tūkst. Lt biudžeto asignavimų išlaidoms bei turtui įsigyti. Biudžeto asignavimai viršija pajamas 5 mln. 867,2 tūkst. Lt, kuriuos sudaro: 2 mln. 20,6 tūkst. Lt ilgalaikių paskolų lėšos bei 3 mln. 846,6 tūkst. Lt – 2013 metų biudžeto lėšų laisvas likutis. Šiemet į miesto piniginę turėtų įkristi vienu milijonu litų – arba 1,7 proc. – daugiau lėšų nei pernai  (2013 m. – 59 mln. 528,9 tūkst. Lt) bei 2,7 proc. daugiau nei užpernai (2012 m. – 58 mln. 957,4 tūkst. Lt). Daugiau nei pernai ketinama ir išleisti: šių metų biudžeto asignavimai planuojami 66 mln. 396,6 tūkst. Lt, – tai 4 mln. 946,8 tūkst. daugiau nei 2013 metais (61 mln. 449,8 tūkst. Lt). Išlaidoms planuojama skirti 54 mln. 669,3 tūkst. Lt (iš jų 21 mln. 430,5 tūkst. Lt numatyta arbo užmokesčiui), o turtui įsigyti – 11 mln. 727,3 tūkst. Lt.