Miesto Senbuvių bendruomenei rūpi ir miesto, ir savo sklypų problemos

Antradienio vakarą į Palangos miesto Savivaldybės Tarybos posėdžių salę rinkosi seniausios ir skaitlingiausios Palangoje miesto Senbuvių bendruomenės atstovai. Išklausyti jų išsakomų problemų ir keliamų klausimų atėjo kurorto mero pavaduotojas Saulius Simė ir Tarybos narys socialdemokratas Danas Paluckas. Pradėję pokalbį nuo didesnių problemų, senbuviai vėliau perėjo prie smulkesnių, bet nuo to ne mažiau svarbių jiems klausimų, kurių buvo daugiau, negu atsakymų.

Oro uosto triukšmo zona
Bendruomenės, skaičiuojančios savo gyvavimą nuo 1992-ųjų metų, susitikimui su miesto valdžios atstovais vadovavęs Palangos miesto Senbuvių bendruomenės pirmininkas Raimondas Kubilius žodį suteikė aktyviai šios bendruomenės narei Elvyrai Kaklienei, iškėlusiai labai svarbų palangiškiams, gyvenantiems Kunigiškėse ar turintiems žemės sklypų arti Palangos oro uosto zonos, klausimą.
„Mes susiduriame su rimta problema – žemė patenka į oro uosto apsaugos zoną, kur, kaip teigiama, yra padidintas triukšmas. Mes negalime įsisavinti bei eksploatuoti savo sklypų kaip norėtume – vadinamoji sanitarinė ar apsaugos zona riboja galimybes statyti objektus, kuriuose galėtume teikti apgyvendinimo paslaugas. O mokesčius mokame beveik tokius pat, kaip turintys žemės J.Basanavičiaus gatvėje“, – dėstė E.Kaklienė.
Ji priminė, kad dar 2009-aisiais buvo pradėtas rengti naujas specialusis oro uosto apsaugos zonų planas. Teoriškai jis turėjo būti baigtas per du metus, plius trys mėnesiai galimoms korektūroms. Tačiau zonas – tarp jų ir triukšmo – turėjęs peržiūrėti dokumentas iki šiol dar neparengtas. Be to, gyventojus piktina tai, pagal kokią metodiką ketinama apskaičiuoti oro uosto skleidžiamą triukšmą.
„Kiek kas bepasakotų apie oro uosto perspektyvas, visi žinome, kad tos perspektyvos – ne kokios. Žinome ir tai, kad jo infrastruktūra nepritaikyta dideliems itin „triukšmingiems“ lėktuvams priimti, o ir tie mažieji skraido retai, ir jų keliamas triukšmas, naudojantis atlikais matavimais, net mažesnis už plentu važiuojančių vilkikų. Tuo tarpu triukšmą ir atitinkamai apsaugos zoną nuo jo ketinama skaičiuoti pagal kažkada būsiantį šimtatūkstantinį keleivių skaičių – kur logika?“ – piktinosi E.Kaklienė.
Vicemeras S.Simė informavo bendruomenės narius, jog jų minėtasis specialusis planas nebaigtas, nes jo rengimo konkursą laimėjusi firma neįvykdė jiems keltų uždavinių, ir, atlikusi keletą matavimų bei skaičiavimų, norėjusi gauti atlygį. Po teisminių ginčų, kuriuos laimėjo Savivaldybė, sutartis nutraukta, ir dabar skelbiamas konkursas naujiems plano rengėjams parinkti. Kiek užtruks procedūros, iki šis dokumentas išvys dienos šviesą, prognozuoti kol kas niekas nesiima.

Bėdos dėl žemės grąžinimo
Kitas senbuvius dominantis klausimas – niekaip nesibaigianti žemės reforma bei nuosavybės į ją atstatymo klausimai.
Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėja Nijolė Jonikienė pateikė skaičių. Ji sakė, jog iki šios dienos visiškai atsiskaityta su 652 pretendentais. Eilėje nuosavybei atkurti laukia 428 piliečiai. Šiuo metu jiems galima pasiūlyti 55 sklypus Nemirsetoje ir 8 Būtingėje. Didžiausia bėda – nebėra didesnių sklypų. Ir naujai rengiamame detaliajame plane, kuriuo formuojami sklypai Monciškėse, didžiausi jų – 15 arų, o esama žmonių, kuriems reikia 20 arų žemės. Žinia, galima už skirtumą pasiimti pinigus, tačiau jie labai menki: jeigu žemė buvo žemės ūkio paskirties, už vieną jos hektarą valstybė moka vidutiniškai 6 tūkst. 400 Lt, jeigu pretendento atsikurti nuosavybę žemė buvo miesto centre, jos hektarą valstybė vidutiniškai vertina 38 tūkst. 400 Lt.
„Dėl to, kad procesas vyksta lėtai, mes nesame kalti. Tokia metodika, kad visų pirma mes turime kad ir keturių arų sklypą siūlyti žmogui, kuriam privalu grąžinti daugiau, jeigu jis yra eilės pradžioje. Tad kol visokie raštai suvaikšto, praeina daug laiko“, – sakė N.Jonikienė.
Visokias valstybės patvirtintas metodikas N.Jonikienė įvardijo „kaltomis“ ir dėl to, kad dabar palangiškiai turi daugybę problemų dėl žemės, turėtos vadinamosiose bendrosiose ganyklose. Jų kvadratiniai metrai taip gudriai išsibarstę po keletą sklypų iš karto, kad surinkti juos į vieną vietą ir atsiimti į sklypą, bent kiek panašų į sklypą tikrąja šio žodžio prasme, beveik neįmanoma. Pasak N.Jonikienės, išeitis viena, bet sunkiai įgyvendinama: kažkokiu būdu krūvon turėtų susirinkti visi per 360 pretendentų, ir tarpusavyje aiškintis, kas kur ir kaip nori savo kvadratinius metrus – ar pinigus už juos – atsiimti.
„Sklypai išsimėtę, grąžintini kvadratiniai metrai – dar labiau, vienur galima statyba, kitur – ne. Buvo pasiūlymų traukti burtus, kokie sklypai kam atiteks. Bet, visų pirma, toks burtų traukimas būtų neteisėtas, o visų antra, net jei jis būtų įteisintas, vis tiek be teismų nebūtų apsieita. Tad protingiausia būtų visiems tartis“, – kalbėjo vedėja.

Dalis tvenkinio įvertinta neįtikėtina suma
Daugybė klausimų bendruomenės nariams kilo dėl to, kaip sudaromi žemės verčių žemėlapiai bei kaip apskaičiuojama žemės kaina. Klausimas svarbus ne vien todėl, kad žmonės mano, jog jų turėta žemė įvertinta per mažai, bet ir todėl, kad gavę paskutiniąsias sąskaitas, kiek reikės mokėti už naujai paskirtuosius sklypus, jie patyrė šoką: toji kaina, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, išaugusi iki neįtikėtinų sumų.
„Man iš pradžių buvo grąžintas sklypas Plaušėje su dalimi tvenkinio – vadinamoji vandens ūkio paskirties žemė. Paskui, kai kažkas nusprendė, jog ten augantys 12 alksnių neva priklauso valstybiniam miškui, sklypas permatuotas, ir dabar turiu 37 arus „prūdo“ ir kokį metrą takelio prie jo. Žinot, kokia suma Registrų centras įvertino tą „prūdą“? Milijonu ir 280 tūkst. Lt. Tai ar įsivaizduojat, kokius mokesčius mokėsiu. Ir už ką?“ – piktinosi Marytė Urbonienė.
Pasak N.Jonikienės, žemės verčių žemėlapius sudaro Registrų centras. Ir, kaip paantrino vedėjai D.Paluckas, tikrai ne Savivaldybė nustato kainas, vertes ir paskaičiuoja mokesčius.
„Išeitis viena – jūs turite kreiptis į Savivaldybės komisiją, nagrinėjančią mokesčių lengvatų suteikimo klausimus ir prašyti mokestį sumažinti. Komisija turi tokią teisę, ypač tuo atveju, jeigu, palyginti su pastarųjų penkerių metų duomenimis, kainos, vertės bei mokesčiai išauga daugiau nei 50 proc.“, – patarė Palangos mero pavaduotojas S.Simė.
Dėl sklypų formavimo, žemės grąžinimo ir mokesčių nustatymo bendruomenės nariai turėjo daug klausimų – vos ne kiekvienas susidūręs su šiomis problemomis ir net iki teismų ėjęs. Tačiau į klausimą, kodėl taip ilgai Palangoje viskas vyksta, konkretaus atsakymo niekas negalėjo duoti.

Prašo įteisinti maro kapinaites
Dar vienas klausimas, svarbus per 800 palangiškių vienijančiai Senbuvių bendruomenei – maro kapinaitės.
„Mes kreipėmės į archeologą akademiką Vladą Žulkų, jis atliko archeologinius tyrimus, ir ten, kur dar mūsų seneliai pasakojo buvus maro kapinaites, iš tikrųjų jas aptiko. Mes jas tvarkom, prižiūrim, net kryžių labai įdomų su visų palangiškių pagalba pastatėm. Gal nederėtų skųstis, tačiau buvo labai apmaudu, jog, kai buvo dalijamos lėšos kurorto bendruomenėms, jas skirsčiusi bendruomenių taryba nerado galimybės skirti pinigų kapinių priežiūrai. Sakė, projekto reikia. O koks čia projektas gali būti? Tuo tarpu kitos bendruomenės nariams ekskursijai į Ventspilį pinigų atsirado“, – pasakojo R.Kubilius.
Palangos miesto Senbuvių bendruomenės pirmininkas oficialiai paprašė vicemero S.Simės, kad būtų rasta galimybė įteisinti šias kapines ir, kaip kitoms Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančioms kapinėms, skirti jų priežiūrai lėšų.

Nuo skaitiklių iki akmenų
Senbuvių bendruomenės nariai turėjo klausimų ir dėl daugiabučiuose esančių vandens apskaitos skaitiklių, ypač dėl karšto vandens, teiravosi, kas per žvėris yra Palangos gatvių raudonųjų linijų specialusis planas. Klausė, ar negalima įrengti greitį ribojančių kalnelių Sodų gatvėje prie parduotuvės „Liepa“.
Domino juos ir problema, kaip ir kokiu būdu pasiekti į Vytauto gatvės pradžią perkeltus visus policijos komisariato skyrius – gal bent porą kartų per dieną iki komisariato galėtų koks maršrutinis autobusiukas važiuoti. Rūpinosi ir dėl to, kad Kunigiškių gatvės kelkraščiuose yra išdėlioti akmenys, kurių pasnigus nesimato, ir gyventojai, palaikę akmenis pusnimis, daužo savo automobilius. „Jeigu tai Savivaldybės akmenys – tegu patraukia. Jeigu privatūs asmenys susidėliojo – tegu pasirūpina, kad jie būtų matomi“, – kalbėjo palangiškiai.
Vicemeras S.Simė stengėsi atsakyti į visus klausimus, o į kuriuos atsakyti iškart negalėjo – užsirašė ir sakė pasidomėsiąs bei duosiąs atsakymus.