Mes politikams – žmonės ar rinkėjai?

Praėjusį ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje klausant palangiškės Danutės Apalainienės kalbos apie Palangos šilumos ūkio problemas, vis augo nuoskauda:  juk taip iš tribūnos turėtų kalbėti miesto gyventojų išrinktas ir palangiškių interesus įsipareigojęs ginti Tarybos narys.

Eilinė gyventoja, per trumpą laiką pati išstudijavusi krūvą įstatymų, bėrė faktus ir nenuginčijamus argumentus, kad miesto šilumos ūkį valdanti bendrovė „Litesko“ apvaginėja miestiečius. Ilgokos moters kalbos niekas iš Tarybos narių nebandė stabdyti ir visi buvo suklusę. Nes daugelis šios moters išsiaiškintų dalykų buvo naujiena patiems miesto politikams.

D.Apalainienė jiems parodė pavyzdį, kaip turėtų dirbti miesto politikai ir kaip turi būti ginami palangiškių interesai. Tų pačių palangiškių, kurie per rinkimus savo rūpesčius patikėjo spręsti į miesto valdžią konkrečius žmones pasiūliusioms partijoms. Ar per trejus šios kadencijos metus joms tikrai rūpėjo palangiškių bėdos?

Kaip čia neprisiminsi ketvirtadienį per televizijos laidą išgirstos žinomos ekonomistės Aušros Maldeikienės minties: politikams, deja, rūpi ne žmonės, o rinkėjai.

Tik dabar, kai iki ateinančių rinkimų liko apčiuopiamas laiko tarpas, Tarybos nariai susizgribo, kad apie „Litesko“ veiklą jie nieko nežino. Apie šios bendrovės investicijas į miesto šilumos ūkį težino vicemero Rimanto Garolio vadovaujama Investicijų priežiūros komisija, niekas šių investicijų netikrino, nebuvo kam suabejoti, ar visos jos yra reikalingos. Nesiaiškinta, ar jos mažina gyventojams tiekiamos šilumos kainą.

Toks įspūdis, kad tik dabar, praėjusiame Tarybos posėdyje, suvokta, kad miesto šilumos ūkis yra ne R.Garolio ir ne kažkokios komisijos, o Tarybos, tai yra – visų Palangos gyventojų turtas. Tačiau nei Taryba, o juo labiau palangiškiai, nežino, ką nuomininkas daro su jų turtu.

„Per mėnesį išsiaiškinsime ir kitam posėdžiui pateiksime analizę,“ – atidėdamas klausimą dėl gyventojų apklausos organizavimo pažadėjo meras Vytautas Stalmokas.

Toks pažadas jau buvo girdėtas praėjusių metų vasaros pabaigoje per Palangos gyventojų protesto mitingą. Jau tuomet žmonės reikalavo nutraukti sutartį su šilumą tiekiančia bendrove. Gyventojų valią išgirdę palangiškių išrinktieji jau tuomet privalėjo sukrusti ir išsiaiškinti sutarties nutraukimo sąlygas.

Ar šis žmonių pageidavimas buvo išgirstas? Prisiminus A.Maldeikienės žodžius, tuomet palangiškiai buvo viso labo politikams nerūpintys žmonės. Štai dabar, kai mes jau tampame rinkėjais, meras ir R.Ruzgutei iš tribūnos leidžia kalbėti jos šiurkščiai nenutraukdamas, ir

D.Apalainienės argumentai jau tampa įdomūs. Net dar vienas „Litesko“ pageidaujamas mokestis už mistinių naujųjų karšto vandens skaitiklių aptarnavimą yra atidedamas.

Tačiau Palangos gyventojų noras išsakyti savo nuomonę dėl sutarties su „Litesko“ nutraukimu vis tik yra nukeliamas mažiausiai dar vienam mėnesiui. Girdi, 8 Tarybos narių paruoštas sprendimo projektas yra netinkamas: nėra būsimos komisijos narių sutikimo, neparengta apklausos sąmata.  Bet sprendimo projektas Savivaldybei pateiktas daugiau nei prieš mėnesį. Jei valdantiesiems tikrai rūpėjo kuo greičiau išgirsti žmonių nuomonę, ar nebuvo galima pačiai valdžiai šiam Tarybos posėdžiui sprendimą parengti taip, kad už jį būtų galima balsuoti užvakar? Ar mėnesio Savivaldybės tarnautojams neužteko išanalizuoti ir Tarybai pateikti sutarties nutraukimo sąlygas ir miestui gresiančias sankcijas?

Juokas ima, kai meras tai žada padaryti per tą patį mėnesį. Tik vėliau. Kyla klausimas, kodėl taip norima užvilkinti šią apklausą bei ją organizuoti bent jau prieš pat vasarą, kai žmonių nebebaugins sąskaitos už šildymą ir palangiškius užgrius sezono darbų rūpesčiai?

Palanga dar neužmiršo prieš šešeruis metus išsireikalautos apklausos dėl kurorte vykdomos mokyklų pertvarkos. Kad tuometė miesto valdžia ją organizuotų, palangiškiams teko surinkti 2253 parašus. Jie Savivaldybei buvo įteikti pavasarį, tačiau ir tuomet kurorto vadovai delsė įvairiais būdais, kad tik netektų apklausos skelbti kartu su prezidento rinkimais, kuriuose dalyvavo daugiau negu pusė balso teisę turinčių palangiškių. Nebuvo paisoma ir to, kad tuomet Savivaldybė būtų sutaupiusi apklausai išleistus 3 tūkst. litų.

Ir tuomečiai miesto valdantieji savo tikslą pasiekė. Pirmoji Lietuvoje organizuota gyventojų apklausa įvyko pačiame vasaros sezono įkarštyje – liepos mėnesį. Į ją atėjo tik 285 palangiškiai. Kad ji būtų įvykusi, tuomet reikėjo mažiausiai ketvirtadalio 3374 rinkimo teisę turinčių žmonių.

Tuo metu Palangą valdė konservatoriai. Dabar – liberalcentristai. Bet baimė išgirsti žmonių nuomonę ir tiems, ir šiems, regis, yra vienoda. Pirmosios apklausos metu iki rinkimų buvo likę dar pustrečių metų, todėl toks požiūris į palangiškius buvo suprantamas. Juk tuomet mes politikams tebuvome žmonės. Dabar iki rinkimų liko kiek mažiau nei metai, bet rinkėjais valdžiai mes dar, ko gero, nesame tapę.

Į gegužę apklausą tempiantys liberalcentristai supranta viena – kiek joje dalyvaus žmonių, tiek rinkimuose balsuos prieš šios partijos kandidatus. Kuo mažiau ateis, tuo valdžiai geriau.