Mero sekretorė Živilė: „Mano aistrą žvejybai išugdė jūra ir Palanga“

Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuos tradicinė Stintų šventė, o stintų žvejojimo varžybų dalyvių akys kryps ne tik į atšiaurią jūrą, bet neabejotinai ir į varžybų organizatorę bei komisijos pirmininkę Živilę Mačenskienę – gražią moterį ir, svarbiausia, žinomą žveję.
Moteris yra ne kartą dalyvavusi įvairiose žuvų žvejojimo varžybose, o 2013-ųjų Stintų šventėje surengtose žvejų varžybose Palangos miesto mero taurei laimėti bendroje įskaitoje kartu su savo drauge laimėjusi aukštą trečią vietą, paprašyta kolegų, ji jau ketvirtus metus imasi padėti organizuoti šias varžybas.
„Sau pasižadėjau, kol kuri nors kita moterų komanda nepasirodys geriau nei mes prieš ketverius metus, daugiau į rankas meškerės per Stintų šventę neimsiu. Bet, kol taip neatsitiks, būsiu viena iš tokių varžybų organizatorių“, – juokėsi Ž. Mačenskienė.
Dviejų berniukų mama, kuri daugeliui palangiškių žinoma ir kaip miesto mero Šarūno Vaitkaus sekretorė, neslėpė šnekėdamasi su „Palangos tiltu“, jog yra aistringa žvejė, nors mamos ir darbo pareigos neleidžia į žvejybą leistis taip dažnai, kaip norėtųsi.
„Vasarą nors keturis ar penkis kartus stengiuosi ištrūkti. Žiemą – nors porą kartų. Į žvejybą vykstu tik su žvejėmis draugėmis, dažniausiai su Kristina Banevičiūtė, savo vaikystės bičiule“, – atskleidė pašnekovė.
Kai kitos moterys susitikusios mieliau kalbasi moteriškomis temomis – apie vaikus, vyrus, virtuvę ar darbą, Živilės ir Kristinos neišvengiama pokalbio dalis – žvejyba.
„Labiausiai mėgstame kartu vėžiauti. Pirmąsyk jų gaudyti abi važiavome po vidurinės mokyklos baigimo. Tada parsivežėme, pamenu, visą bulvinį maišą vėžių, tad skanavome juos ne tik mes, bet ir kaimynai, ir draugai“, – prisiminė Živilė.
Juokdamasi ji pastebi, kad kai į žvejybą vyksta du vyrai, niekas nesistebi, o kai į ją išsiruošia dvi moterys, ne vienas aikčioja: „Nesaugu. Neįprasta“.
„Na, na, ką abi žvejosite?“ – girdime išvykdamos. O kai namiškiams ryte parvežame žuvies, kas nors paklausia: „Na, ir kur pirkote?“.. Nekart teko išgirsti dviprasmiškų linksmų užuominų“, – sakė Ž. Mačenskienė.
Dar labiau ištįsta vyrų žvejų veidai naktinėje žvejyboje, kai abi palangiškės tamsoje susišūkauja.
„Tenka ir replikų dėl to išgirsti. Sakote, dviem moterims leistis į žvejybą, ypač naktį, nesaugu? Mes abi kartu jaučiamės saugios“, – tikina pašnekovė.
Daugeliui moterų neįprastą pomėgį lėmė... Palanga ir Baltijos jūra. Ž. Mačenskienė užaugo, anot jos, per 50 metrų nuo jūros, palangiškis senelis, jau iškeliavęs Anapus, buvo aistringas žvejas, tad ir Živilė, dar mergaičiukė, ryte pastvėrusi iš alksnio išdrožtą meškerę patraukdavo link jūros.
„Tais laikais nusipjaudavau karklą, susirasdavau ritę, valo, kabliukų ir – prie jūros. Vaikystėje žvejodavau nuo jūros kranto. Plekšnes, uotus – jų daug tuomet buvo, – prisiminė žvejė. – Žuvys Baltijoje labai pasikeitė per kelis dešimtmečius. Vaikystėje nuo kranto pagaudavome tokių didelių plekšnių, kokio dydžio dabar parduotuvėje pardavinėja uotus“.
Pasak jos, dar prieš gerą dešimtmetį niekas Baltijoje nematė „grundulų“ ir kitų invazinių žuvų.
„Jos naikina gerųjų žuvų mailių, ekosistemą. Tai liūdina“, – sakė Ž. Mačenskienė.
Jos didžiausias laimikis – su „keseliu“ naktį nuo Palangos tilto prieš kelis metus pagautas apie 2 kilogramų svorio šlakis.
„Žuvys tą naktį niekam nekibo. Vienąkart „keselį“ ištraukiau – nieko, kitąkart – irgi tuščia. O trečią – oho! – įkliuvo dviejų kilogramų šlakis, lašišinė žuvis, – prisiminė Živilė. – Kiti žvejai, matydami mano laimikį, neslėpė apmaudo ir pavydo. Kad nekaitinčiau aistrų, pasiėmiau laimikį ir dingau“.
Nors Živilė yra išbandžiusi įvairias žvejybos technikas, vėžiavimas – jos tikroji aistra.
„Eiti naktį su žibintu ir rankomis grabalioti vandeny – nuostabus potyris“, – sakė moteris. Iš žvejybos draugės dažniausiai sugrįžta su kibiru vėžių.
„Nakčiai paleidžiu į vonią paplaukioti, vaikams smalsu, kas ten joje tarška ir barška, o ryte jie keliauja į katilą. Skaniai jiems pagaminti reikia daug druskos ir krapų“, – dalijosi virtuvės paslaptimis mero sekretorė.
O skaniausia vėžio dalis? „Žinoma, uodega, tada – žnyplės“, – neabejoja Živilė.
Bet ir vėžiai per kelis dešimtmečius labai pasikeitė Lietuvoje. Pasak jos, mažai liko „tikrų lietuviškų“ vėžių, o knibždėte knibžda invazinių vėžių. „Jie – mažiukai. Beveik neturi žnyplių. Mažai mėsos. Mes juos vadiname „amerikonais“. Juos, kitaip nei lietuviškus vėžius, galima gaudyti apskritus metus“, – sakė Ž. Mačenskienė.
Vėžiams gaudyti moterys vežasi vištų kakliukų ar net į stiklainį įsimeta pašvinkusios žuvies. Žvejybai nuo Palangos tilto naudoja sliekus ar nusiperka uodo trūklio lervų.
„Baimės sliekams ar kitiems gyviams neturiu“, – atskleidė žvejybos aistruolė.
Pašnekovė pastebi, kad, esant žvejams nemažai apribojimų, dauguma žvejų yra sąmoningi ir sąžiningai laikosi nustatytų žvejybos taisyklių ir įstatymų. „Jeigu draudžiama vienu ar kitu metu gaudyti kurią nors žuvį, tai ir nebandys jos ištraukti, o jeigu tokia užkimba, ją tučtuojau paleidžia. Žinoma, tokios taisyklės galioja ir žvejėms moterims“, – šypsojosi Živilė.
Anot jos, Palangos žvejai saugo Palangos tiltą, to, deja, ne visada galima pasakyti apie atvykėlius. „Tokius tenka ir įspėti“, – sakė pašnekovė.
Žvejyba Živilei padeda „pabėgti“ nuo kasdienybės, pasikrauti geros nuotaikos ir jėgų. „Po žvejybos grįžtu tarsi naujai gimusi. Pailsėjusi ir laiminga, – sakė Ž. Mačenskienė. – Man niekas – nei blogas oras, nei nekibimas negadina nuotaikos. Svarbiausia, kad praleidi laiką gamtoje“.
Šią savaitę Ž. Mačenskienės mintys – apie stintų žvejojimo varžybas šį šeštadienį. „Joms registruotis dar nevėlu. Tai galima padaryti iki vasario 18 d. 8.30 val. Tik jei dalyvių skaičius bus didelis (o Palangos tiltas vis dėlto – ne guminis), paskutiniųjų dalyvių teks atsiprašyti, kad negalime leisti jiems dalyvauti“, – sakė stintų varžybų komisijos pirmininkė.
Nors varžybos, žinoma, pareikalaus dėmesio ir atidumo, ji tikisi, kad kuris nors žvejas ir jai leis simboliškai užmesti meškerę į Baltiją.
Ateityje Živilė norėtų išmėginti žvejybą Norvegijoje ar tropikų vandenyse. „Bet tokios galimybės dar turiu palaukti“, – prisipažino Ž. Mačenskienė.
„Po Stintų varžybų pradėsiu planuoti išvyką į žūklę“, – prisipažino Ž. Mačenskienė. O kur – dar nežinanti.