Meilės Šventajai pamoka – per jos krašto ir žmonių pažinimą

Palangos tiltas, 2014-12-04
Peržiūrėta
2403
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Konferencijos dalyviai (dalis dalyvių).
Konferencijos dalyviai (dalis dalyvių).

Šventosios pagrindinė mokykla Adventą pasitiko renginiu, įkvepiančiu branginti gimtinę, domėtis jos praeitimi ir dabartimi, žymiais žmonėmis. Lapkričio 27-ąją mokykloje tradicinių pamokų nebuvo: vyko etnokultūrinė kraštotyrinė mokinių ir mokytojų konferencija „Savo kraštą pažinti“.
Į šventojiškių kvietimą pasidalinti etnokultūrinio kraštotyrinio darbo patirtimi atsiliepė Kretingos rajono Jokūbavo A. Stulginskio pagrindinės mokyklos mokytoja Felicija Stramilaitė ir Darbėnų gimnazijos Naujosios Įpilties pagrindinio ugdymo skyriaus mokytojos Birutė Lengvienė, Aldona Sendravičienė, Vida Jonauskienė, Laimutė Šiaulienė, Ona Narmontienė. Šių mokytojų sutelkti ir parengti mokiniai puikiai atstovavo savo mokykloms ne tik pristatydami savo gimtąjį kraštą, jį garsinusius žmones, bet ir žemaičių tarme pasakodami sakmes, šokdami, dainuodami.
Konferencijos dalyvius kanklių muzika ir liaudies dainomis pasitiko Palangos S. Vainiūno meno mokyklos folklorinio dainavimo klasę Šventojoje lankantys dainininkai, vadovaujami mokytojos Birutės Čiapienės. Eidami į salę renginio dalyviai galėjo apžiūrėti įspūdinguose plazdančių burių pavidalo stenduose dailininkės Audronės Bukauskienės įamžintas „Šventosios gimines“, susipažinti su bibliotekininkės Zofijos Klapatauskienės parengta ekspozicija, atspindinčia Šventosios praeitį ir dabartį.
Pirmoje konferencijos dalyje Šventosios pagrindinės mokyklos dešimtos klasės mokiniai Gintarė Vaškytė, Alvyda Sakalauskaitė, Mantas Gelumbickas, Deimantė Depšytė, Ėrika Murkšytė skaitė pranešimus apie įdomiausius Šventosios objektus: „Žemaičių alką“, liuteroniškąsias Elijos ir Būtingės, katalikiškąsias Šventosios bažnyčias, švyturį, miestelį puošiančias skulptūras ir Skulptūrų parką. Mokiniai savo pranešimus gausiai iliustravo kūrybingai parengtomis kompiuterinėmis pateikti-mis.
Jokūbavo A. Stulginskio pagrindinės mokyklos dešimtos klasės mokiniai Mantas Daugintis, Agnė Mikalauskaitė, Vitalija Armalytė, devintokė Rimantė Jomantaitė ir šeštokas Jonas Jomantas pristatė surinktą ir išradingai įformintą kraštotyrinę medžiagą „Prezidentas A. Stulginskis Jokūbave 1927–1941 m.“ Įdomu buvo klausyti žemaitiškai užrašytų 1905–1915 m. gimusių žmonių pasakojimų, liudijančių A. Stulginskio ir jo šeimos narių gerumą, paprastumą, darbštumą. Konferencijos dalyviams buvo parodyti vaizdai ir iš kitų A. Stulginskio mokykloje vykstančių tautinio ugdymo projektų.
Kalbėjimą apie žymius žmones tęsė Šventosios pagrindinės mokyklos dešimtokė Alina Tirlikaitė. Mokinė surinko išsamią medžiagą apie garsų Lietuvos miškininką Marijoną Daujotą, aiškino, kaip milžiniško miškininkų triūso dėka Šventosios pajūrio smėlynai, vėjų pustomos kopos virto gražiais pušynais, supažindino su P. Barono skulptūra, įamžinusia Šventosios pušyne M. Daujoto atminimą.
Konferencijos garbės svečias, savamokslis Šventosios archeologas Mikelis Balčius apie savo kraštotyrinį darbą, unikalius atradimus pasakojo rodydamas ne tik fotografuotą, bet ir filmuotą asmeninio archyvo medžiagą. Archeologo darbą jis, dar jaunas vaikinukas, pradėjo ieškodamas senų šukių: „Išsigandau, sužinojęs, kad mano radiniai liudija net pusantro tūkstančio kartų gyvenimą“.
Darbėnų gimnazijos Naujosios Įpilties aštuntos klasės mokinės Dovilė Sendrevičiūtė ir Greta Sendravičiūtė konferencijos dalyvius supažindino su savo mylimu kaimu, kuriame gausu istorinę praeitį liudijančių objektų. Klausytojai sužinojo apie tris kalavijuočių laikus menančius piliakalnius, apie akmenis milžinus, apie stebuklingu vadinamą šaltinėlį, apie pagonišką Alkos kalnelį, vėlesniais amžiais gausiai apstatytą katalikiškomis koplytėlėmis. Pranešėjos supažindino klausytojus su piliakalnių papėdėje įrengtomis gražiomis poilsiavietėmis, su kaimo praeitį vaizduojančiais skulptorių darbais ir pakvietė apsilankyti Piliakalniu vadinamoje N. Įpiltėje.
Šventosios pagrindinės mokyklos kraštotyrininkai – devintos klasės mokiniai Dovilė Stončiūtė, Orinta Meškytė, Jurina Efanina, Aistė Bogušaitė, Klaudijus Agurkis, Mantas Viršilas, vadovaujami istorijos mokytojo Stasio Baužio, pristatė projektą „Šventosios medinės architektūros pažinimas ir išsaugojimas“. Klausytojai ne tik pamatė spalvingose nuotraukose įamžintus šimtamečius pajūrio gyventojų statinius, bet ir sužinojo apie senovės kuršius, išgirdo jų įdomiai skambančias pavardes. Pranešėjai išaiškino, kokiais būdais buvo statomi ir kaip puošiami senųjų šventojiškių – kuršių palikuonių „butelninkų“ – rąstiniai namai, kuo ypatingi jų nendriniai stogai, durys, langinės, kokia buvo klėčių paskirtis, kaip atrodė senoviniai šuliniai, kokie simboliai įžvelgiami statinių puošyboje.
Naujosios Įpilties mokyklos auklėtiniai, pasipuošę spalvingais tautiniais rūbais, smagia programėle „Pėlnė pašale gierybių ė neregietų linksmybių“ įrodė, kokia graži žemaičių tarmė. Konferencijos dalyviai pasijuto tartum televizijos laidoje „Duokim garo“. Pritariant kanklėms, būgnui, armonikai ir nematytiems senoviškiems instrumentams, dideli ir visai mažiukai įpiltiškiai su savo šauniomis mokytojomis net sušilę suko ratelius, dainavo žemaitiškas dainas, žavėjo žiūrovus smagiai šmaikštaudami, žerte žerdami visokias tautosakos gėrybes: juokų pasakas, pamėgdžiojimus, patarles. Į vingrius senoviškus šokius įpiltiškiai įtraukė ir žiūrovus. Šia programėle vaikai parodė, kaip links-mai jų kaimo žmonės švenčia „Mėlynių šventę“.
Visiems konferencijos pranešėjams, šokėjams, dainininkams bei juos ruošusiems mokytojams buvo įteiktos padėkos ir atminimo dovanėlės, tarp kurių – spalvotas lankstinukas su Šventosios kultūros objektais ir šiam renginiui kaip metodinė priemonė parengta knygelė „Šventosios istorija“ (pagal V. Žulkaus sudarytoje „Palangos istorijoje“ sudėtus mokslininkų straipsnius apie Šventąją nuo gilios senovės iki XX a. pradžios).
Svečiams buvo surengtos ekskursijos į Žemaičių alką, Skulptūrų parką ir į privatų M. Balčiaus muziejų.
Renginį vedusios Šventosios pagrindinės mokyklos direktorės Valdos Šarkienės žodžiais, konferencija „Savo kraštą pažinti“ padėjo suprasti, kiek daug įdomaus (bet, deja, dažnai nepastebimo) yra šalia mūsų, kokios neišsenkančios gimtojo krašto ir jo žmonių pažinimo versmės.
Rengiantis konferencijai, negailėdami laisvalaikio sutelktai dirbo darbo grupės nariai – direktorė V. Šarkienė, tikybos mokytoja Rima Valantinaitė, pradinių kl. mokytoja Meilutė Petrauskienė, istorijos mokytojas Stasys Baužys, biologijos mokytoja Rimantė Toliušienė, anglų kalbos mokytoja Ingrida Griškėnienė. Jiems nuoširdžiai talkino bibliotekininkė Z. Klapatauskienė, pavaduotoja ugdymui Danutė Petkienė, muzikos mokytoja Virginija Juškienė, technologijų mokytojas Stasys Valančiauskas ir kiti.
Konferencijoje dalyvavo Šventosios miestelio bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius, seniūno pavaduotojas Eugenijus Čilinskas, Palangos pedagogų švietimo centro direktorė Vilma Želvienė, Palangos viešosios bibliotekos Šventosios filialo bibliotekininkė Daiva Tubinienė ir kiti miestelio bendruomenės nariai bei mokinių tėveliai.

Nijolė ŠAUKLIENĖ
Mokytoja, projekto „Gimtąjį kraštą pažinti“ vadovė
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vaida Genytė, ir Aistė Pilvelytė: „Muzikinės meilės istorijos“


Vaida Genytė, Rūta Ščiogolevaitė ir Aistė Pilvelytė: „Muzikinės meilės istorijos“


Vaida Genytė, Rūta Ščiogolevaitė ir Aistė Pilvelytė: „Muzikinės meilės istorijos“


Vaida Genytė, Rūta Ščiogolevaitė ir Aistė Pilvelytė: „Muzikinės meilės istorijos“


Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai.


Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Seimas kitus metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.


2023-iuosius Seimui paskelbus Klaipėdos krašto metais, imamasi dėlioti renginių programą, kuri pažymėtų šio krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, tačiau Klaipėdos savivaldybei kyla klausimas, ar šiuos renginius ji turės rengti savo lėšomis.


Šventosios miestelio sąsajų su kaimynine Latvija liudininkai –senieji šventojiškiai, latvių, dar prieš keletą šimtmečių apsigyvenusių šiame pajūrio ruože, palikuonys.Kaip jie čia įsikūrė, padėtų suprasti ištrauka iš M. Balčiaus „Šventosios žemupio istorijos“:„Pagal 1410 metų Torunės taikos sutarties ir...


Lapkričio 12 d. Šventosios pagrindinės mokyklos 7-8 klasių mokiniams gimtosios kalbos pamoka vyko Motiejaus Valančiaus muziejuje Nasrėnuose. Prieš išvyką mokiniai, naudodamiesi gausia interneto medžiaga, sėmėsi žinių apie šio iškilaus kultūros veikėjo gyvenimą, veiklą, kūrybą.


Šventosios pagrindinė mokykla Adventą pasitiko renginiu, įkvepiančiu branginti gimtinę, domėtis jos praeitimi ir dabartimi, žymiais žmonėmis. Lapkričio 27-ąją mokykloje tradicinių pamokų nebuvo: vyko etnokultūrinė kraštotyrinė mokinių ir mokytojų konferencija „Savo kraštą pažinti“.  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius