Marius Gelžinis: „Aviacija susergama. Susirgau ir sergu ja iki šiol“

Keliaujantiems ir daug oro uostų mačiusiems tautiečiams Palangos oro uostas galėtų pasirodyti vienas iš mažiausių pasaulyje, tačiau jo direktoriui Mariui Gelžiniui tokie samprotavimai kelia šypseną. „Palangos oro uosto pakilimo takas – du kilometrai du šimtai aštuoniasdešimt metrų. Oro uosto mažumas ar didumas matuojamas ne vien kvadratiniais metrais, bet ir pagal išskrendančių keleivių skaičių. Tarkime, Skandinavijos šalyse yra oro uostų, aptarnaujančių kur kas mažesnį keleivių skaičių, taigi Palangos oro uostas nėra pats mažiausias“, – sakė direktorius.

Deramasi dėl naujų skrydžių
Anot jo, Palangos oro uoste yra lankęsi lėktuvai iš tolimiausių pasaulio kampelių. „Bendrosios aviacijos orlaiviai – net iš JAV ir Bermudų – aišku, su tarpiniais nutūpimais, skrido. O didieji orlaiviai skrenda į Gran Kanariją ir Mauritaniją. „Boingais“ iš Palangos buvo skraidinami jūreiviai“, – pasakojo M. Gelžinis ir teigė, jog yra ir labai netolimų skrydžių – aviacijos mėgėjai atskrenda iš Kartenos, Paluknio oro uosto. Didžiosios aviacijos vykdomi skrydžiai iš Rygos, Vilniaus.
Šiuo metu Palangos oro uostas yra sudaręs sutartis su SAS, „AirBaltic“, „Norwegian“, „Russline“. „Deramės su dar keliomis kompanijomis, tačiau sutarčių dar nėra pasirašyta, vyksta derybos, todėl detaliau įvardinti dar nenorėčiau, – kalbėjo direktorius. – Visi šiuo metu oro uoste esantys maršrutai priraukia daug keleivių, orlaiviai būna užpildyti. Pasitaiko kartais išimčių, bet iš esmės surenkame visos vietos būna užimtos“.
Pasak pašnekovo, šiuo metu iš Palangos oro uosto du kartus per dieną išskrenda lėktuvai į Kopenhagą, vieną kartą per dieną – į Rygą, tris kartus per savaitę – į Oslą. Vasarą kartą per savaitę bus skrydis į Maskvą. „Lėktuvai skrenda ir savaitgaliais. Oro uosto darbo laikas – septynios dienos per savaitę ir dvidešimt keturios valandos per parą“, – šypsojosi direktorius.
Vienu metu oro uostas gali aptarnauti 5-6 standartinius „Boeing“ ar „Airbus“ lėktuvus, kurie skraidina apie 150-180 keleivių, plius iki dešimties bendrosios aviacijos orlaivių.
„Iš viso oro uoste yra aštuoniolika stovėjimo aikštelių: devynios didiesiems orlaiviams ir devynios mažiesiems, – nustebino M. Gelžinis. – Vasarą bendrajai aviacijai dar padidinsime aikštelių kiekį“.

Daugiau komforto įguloms ir keleiviams
Pasak pašnekovo, reguliariųjų skrydžių įgulos, kurios į Palangą atvyksta vakare ir išskrenda ryte, turi sudariusios sutartis su viešbučiais, kuriuose ir apsistoja. Visgi oro uoste planuojama įrengti specialias patalpas, kuriose bus dušai, poilsio kambariai, šaldytuvas. „Jos bus skirtos tiek bendrosios aviacijos, tiek reguliariųjų skrydžių įguloms. Remonto darbai jau pradėti, Tikimės, jog vasarą jie bus baigti“, – sakė oro uosto direktorius.
M. Gelžinis pasakojo, kad oro uoste rūpinamasi ir keleivių komfortu. „Stengiamės, kai vienu metu būna keli skrydžiai, padidinti darbuotojų skaičių, kad žmonėms netektų ilgai grūstis eilėse, Šengeno išvykimo salėje padidinome erdvę, kad žmonės galėtų laisvai jaustis. Yra kambariai, skirti maitinančioms mamoms, pervystymui, neįgaliesiems. Stengiamės pritraukti daugiau verslininkų, kad atsirastų įvairių paslaugų pasiūla. Oro uoste įdiegtas bevielis internetas. Taip pat jau išsiuntėme užklausimus į LATGA, kiek mums kainuotų, jei oro uoste nuolat skambėtų muzika“, – sakė oro uosto direktorius ir pridūrė, jog Palangos oro uostas yra specifinis, kadangi tai nėra tranzitinis oro uostas, kur žmonės praleidžia nemažai laiko.

Bagažas randamas greitai
Dėl kažkur pasiklydusio bagažo pretenzijas keleiviai paprastai pareiškia oro uostui, tačiau direktorius pasakojo, jog tuo rūpinasi ne oro uostas: „Tuo rūpinasi UAB „Orlaivių aptarnavimo agentūra“.
Pasmalsavus, kiek vidutiniškai bagažų per mėnesį pasiklysta, M. Gelžinis sakė, jog mėnesio vidurkis – apie 20-30 lagaminų. Kai vyko streikai, būdavo ir apie 80 lagaminų per mėnesį.
„UAB „Orlaivių aptarnavimo agentūra“ turi specialią dingusio bagažo paieškos sistemą. Siunčiama užklausa, ir šalis, kurioje randamas bagažas, atsiliepia. Jei žmogus skrido su persėdimu, buvo išlipęs daugelyje šalių, tai informacija apie jo dingusį bagažą keliaus į visas šalis, kuriose jis persėdo. Surastas bagažas įdedamas į artimiausią skrydį. Yra net buvę atvejų, kai dingęs lagaminas atskrenda anksčiau už patį žmogų“, – pasakojo M. Gelžinis.
M. Gelžinio teigimu, keleivių pretenzijų būna įvairių: vienos iš jų pelnytos, kitos – ne. „Tik galiu pasakyti: oro uostas specialiai nieko bloga nedaro. Kartais būna žmogiškasis faktorius, kartais suveikia emocijos – keleivis kažką šiurkščiai, įžūliai pasakė. Nors mes konfliktų tokiu atveju netoleruojame, bet žmogiškasis faktorius išlieka. Pareiškia žmonės pretenzijų ir ne tuo adresu, kad ir dėl dingusio bagažo. Savo partneriams, aptarnaujantiems oro uostą, keliame aukštus reikalavimus, todėl ir nebijome prisiimti už juos atsakomybės“, – tikino oro uosto vadovas.

Nejuokaukite apie sprogmenis
Kalbėdamas apie nevykusius pajuokavimus oro uoste – apie sprogmenis ir panašiai, direktorius sakė, jog lengvabūdžiams geriau taip nesielgti. „Yra dvi grupės tokių „pajuokavimų“: kurie tai daro telefonu ir kurie oro uoste. Jei tokie „juokai“ apie bombą įvyksta lėktuve, turi būti išlaipinti keleiviai, tikrinamas bagažas, vadinasi tie, kurie skrenda su persėdimu, vėluos į tolesnį lėktuvą. Jei tai įvyksta oro uoste – kviečiamos tarnybos, tikrinama teritorija, patalpos. Visada žiūrima rimtai. Teisine prasme tokie „juokai“ vieną dieną gali baigtis labai rimtai – šimtatūkstantiniais ieškiniais“, – įspėjo pašnekovas.

Išvyksta daugiausiai jauni vyrai
Šalies emigracijos mastus M. Gelžinis, mato kiekvieną dieną. „Prieš kelias savaites baigėme vykdyti keleivių apklausą. Duomenys dar nėra visiškai apdoroti. Buvo apklausti visi vasario mėnesį skridę 499 keleiviai – iš jų 331 – vyrai. Iš apklaustųjų apie 140 buvo iki 30 metų, apie 200 – iki 30-45, kita dalis – vyresni žmonės, – iškalbingus skaičius pateikė oro uosto vadovas. – Skrydis skrydžiui nelygu. Tarp keleivių į Kopenhagą yra dalis verslo žmonių, Oslo kryptimi – turbūt apie 80 procentų yra emigrantai, Maskvos – čia jau, aišku, turistai, Rygos – maišytai. Tą tikrąjį emigrantų srautą galėsime pamatyti Oslo ir, jei bus, Londono skrydžiuose“.

Sapnuodavo orlaivius
Pagal išsilavinimą M. Gelžinis yra medicininės įrangos inžinierius. Savo darbą Lietuvos avialinijose dabartinis oro uosto vadovas pradėjo 1988 metais. „Pradėjau nuo keleivių aptarnavimo – tiesiog registravau keleivius. Vėliau pradėjau kilti karjeros laiptais: dirbau orlaivių centruotoju“, – pasakojo pašnekovas.
Vėliau M. Gelžinis tapo Lietuvos avialinijų keleivių aptarnavimo pamainos viršininku. „Metus teko dirbti kelionių agentūroje „Krantas Travel“ Vilniuje, čia buvau atsakingas už lėktuvų bilietus. Tačiau orlaivių trauka buvo be galo stipri. Vienu metu sapnuodavau, kad į mane rieda „Boingas“, per sapnus net jausdavau tepalo kvapą. Metus padirbėjęs vienoje bendrovėje, vėliau iki 2010 metų dirbo orlaivių antžeminio aptarnavimo kompanijoje, kur buvo atsakingas už orlaivių centravimą ir kolegų apmokymą.

Su šeima – į Palangą
„2010 m. įmonės „Baltic fly academy“ akcininkai pasiūlė sukurti atskirą antžeminio aptarnavimo kompaniją ir jai vadovauti. Sukūriau ir vadovavau. 2013 metais vadovavau antžeminio aptarnavimo kompanijai Lenkijoje, Varšuvos oro uoste. 2014 metais gavau pasiūlymą prisijungti prie Lietuvos oro uosto komandos“, – trumpai savo patirtį apibūdino Palangos oro uosto direktorius.
Jis prisipažino, jog aviacija jam – daugiau nei darbas. „Apie aviaciją ir sakoma, kad ja susergama. 1988 metais susirgau ir sergu iki šiol. Man tikrai nėra taip, kad ateinu į darbą, atbūnu valandas ir išėjęs atsiriboju. Darbo valandos neegzistuoja – egzistuoja rezultatai“, – šypsojosi Palangos oro uosto direktorius.
Jam su šeima teko net keisti gyvenamąją vietą – iš Vilniaus persikelti į pajūrį. „Keturių su puse metų dukrytė sėkmingai lanko Palangos vaikų darželį. Žmona dar adaptuojasi naujoje vietoje, bet yra patenkinta“, – atviravo oro uosto direktorius.