XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės skrieja į Palangą

Branginkime, saugokime ir kurkime lietuvių tautos gražias tradicijas

Mūsų mylimiausios lietuvių tautos, kaip ir visų kitų negausių tautų, būtina išlikimo sąlyga šiame sudėtingame pasaulyje – istorinė atmintis, rūpestingas savos kultūros saugojimas ir kasdieninis jos puoselėjimas. Lietuvių tauta privalo branginti savo vertybes: kalbą, istoriją, orumą, papročius ir tradicijas bei savo valstybės nepriklausomybę. Prasmingą vietą mūsų lietuvių kultūroje ir valstybės gyvenime užima ir sportas, kuris prasidėjo Pirmosios Lietuvos Respublikoje 1919 metais...

Pirmoji iškili lietuvių sporto pergalė

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų amžininkas, lietuvių sporto veikėjas Jonas Narbutas, kuris po Antrojo pasaulinio karo gyveno Kanadoje ir 1978 m. parašė reikšmingą knygą „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje. Pirma dalis (1919–1936)“. Joje J. Narbutas rašė: „Prasidėjus valstybės atstatymui, visos tautos jėgos buvo sutelktos nepriklausomybei apginti, nes didieji mūsų kaimynai, vos spėjus padvelkti laisvės vėjeliui, vėl norėjo mus pavergti ir nuo jų kėslų tautai teko gintis geriausių savo sūnų kraujo ir gyvybės aukomis. Atsikuriančioje valstybėje visų kultūrinių gyvenimo šakų pradžia buvo labai sunki, nes visko trūko, kas iš visų tos ar kitos šakos veikėjų pareikalavo didelių pastangų ir pasiaukojimo. Visas kultūrinio ar ekonominio gyvenimo šakas, kiek tik kuklūs ištekliai leido, rėmė ir vyriausybė, todėl ir jų pažanga buvo daug spartesnė. Bet truputį kitaip buvo su sportinio gyvenimo pradžia. Pirmiausia, pati sporto sąvoka atsikuriančioje valstybėje ir kartu tautoje buvo beveik nežinoma. (...) Taigi ir sporto pradžia buvo nepaprastai sunki, nes viskas buvo palikta privačiai iniciatyvai. Betgi atsirado vyrų ir moterų, kurie nepabūgo ir sunkiausiose sąlygose imtis iniciatyvos ir puoselėti šitą naują kultūrinio gyvenimo šaką ir kartu su atsistatančią valstybe skleisti ir fiziško auklėjimo idėją. Šių kilnių vyrų ir moterų užsimojimai nenuėjo veltui, nes pagaliau ir vyriausybė pamatė, kad ši kultūrinio gyvenimo šaka yra taip pat reikalinga kaip ir kitos, tada ir visą Lietuvos sportinį gyvenimą paėmė į savo globą ir jam suteikė visą reikalingą paramą. Netrukus į talką atėjo mūsų broliai – Amerikos lietuviai ir Lietuvos sportinis gyvenimas žengė dideliais šuoliais pirmyn.“ Šios knygos autorius J. Narbutas sugebėjo mūsų kartai vaizdžiai perduoti mūsų tautiečių pirmuosius nepaprastai sunkius žingsnius sporte, o vėliau ir pasiektas šaunias pirmąsias pergales tarptautiniuose renginiuose ir jų reikšmę lietuvių tautos gyvenime.

1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio komanda tapo Europos krepšinio čempionais ir įrašė į visų mūsų mylimiausios Tėvynės sporto istoriją nepakartojamus istorinius puslapius. Kaune čempionus sutiko mūsų tautiečiai iškeltomis galvomis ir audringais šauksmais. Krepšininkų garbei Kaune ir visoje Lietuvoje plevėsavo mūsų valstybės vėliavos. Visi radijo aparatai ne tik Lietuvoje, bet toli už jos ribų buvo apgulti su pasididžiavimu spindinčiais veidais lietuvių klausytojų, nes krepšininkų sutikimas buvo transliuojamas per radiją. 

Tai buvo pirmasis ir nuostabus lietuvių sportininkų laimėjimas Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu, kuris atnešė Lietuvos krepšiniui ir visam mūsų šalies sportui ypatingą šlovę bei ypatingą pripažinimą. 

Pirmoji Lietuvos Tautinė Olimpiada

Kitais metais, 1938 m., Kaune pirmą kartą buvo suorganizuota viso pasaulio lietuvių sporto šventė – Pirmoji Lietuvos Tautinė Olimpiada. Šios istorinės sporto šventės globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, o Komiteto pirmininku – Vytautas Augustauskas (nuo 1939 m. Augustaitis). Buvo paskelbtas šios istorinės sporto šventės „Tautinės Olimpiados atidarymo aktas“.

Šiam įspūdingam lietuvių sporto renginiui buvo sukurtas lietuvių poeto Antano Miškinio himnas „Olimpiados giesmė“. Šį himną šioje sporto šventėje sudainavo JAV lietuvių choras „Pirmyn” pritariamas husarų orkestrui, o susirinkusieji nesibaigiančiomis ovacijomis ją palydėjo. Toliau sekė įspūdingas sportininkų paradas. 

Ši surengta sporto šventė puikiai įrodė, kad sportas tikrai turi ypatingą galią ir gali vienyti lietuvių tautą.

Lietuvos okupacija 

Deja, 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir prasidėjo ramaus, kūrybinio ir sportinio gyvenimo griovimas. Mūsų mylimoje šalyje prasidėjo baisiausi įvykiai, įsiviešpatavo atviras okupantų teroras. Prasidėjo geriausių žmonių masiniai suėmimai, žudymai ir trėmimai į Sibirą. Okupantų baisius žiaurumus patyrė ir Lietuvos sporto organizatoriai bei sportininkai. Lietuvos valstybės vardas buvo išbrauktas iš pasaulio žemėlapio ilgiems dešimtmečiams.

1944 m. tūkstančiai lietuvių išvyko iš mylimos Lietuvos į Europos Vakarus, bijodami Sovietų Sąjungos okupantų persekiojimų, kankinimų, kalėjimų, trėmimo į Sibirą ir mirties. 

Lietuviai sporto organizatoriai pasitraukę į Vokietiją 1947 m. įkūrė Vyriausiąjį fizinio auklėjimo ir sporto komitetą (Vyr. FASK). Šio Vyr. FASK veikloje dalyvavo lietuvių sporto organizatoriai ir entuziastai, pasitraukę iš Lietuvos, gyvenantis Vokietijoje ir Austrijoje. Vėliau , dideliam skaičiui lietuvių persikėlus į JAV, Kanadą ir Australiją, Vyr. FASK veikla Vokietijoje baigėsi. 1951 m. ar 1952 m. (tiksli atkūrimo data kol kas nėra tiksliai nustatyta) Jungtinėse Amerikos Valstijose Vyr. FASK buvo atkurtas. 1965 m. Vyr. FASK pavadinimas buvo pakeistas į Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungą (ŠALFASS). Dabar tai JAV ir Kanados lietuvių sporto klubų ir lietuvių kilmės ar mišrių šeimų sportininkų organizacija.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

Kanadoje, Toronto mieste, ŠALFASS centro valdyba, kuriai tuo metu pirmininkavo lietuvis Pranas Berneckas, 1976 m. gegužės 8 d., sporto darbuotojų pasitarime, iškėlė pasiūlymą, suruošti pirmąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes (PLSŽ) 1978 m. Išeivijos lietuviai surengė planuotas sporto žaidynes ir jas skyrė 60 metų sukakčiai Lietuvos valstybės atkūrimui ir 40 metų – vykusiai Pirmajai Lietuvos Tautinei Olimpiadai. Šios lietuvių sporto šventės, I PLSŽ organizacinio komiteto pirmininku buvo – Kanados ir JAV lietuvių sporto veikėjas P. Berneckas. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagos mieste 1983 m. įvyko II Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurių organizacinio komiteto pirmininku buvo JAV lietuvių visuomenės ir sporto veikėjas Valdas Adamkus. Šios abiejos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko be lietuvių iš Lietuvos.

1988 m. gruodžio mėn. Australijoje, Adelaidėje, laisvojo pasaulio lietuviai rinkosi į mūsų lietuvių tautos sporto šventę – III Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Šių žaidynių organizacinio komiteto pirmininku buvo Australijos lietuvių visuomenės ir sporto veikėjas Jurgis Vytenis Jonavičius. Jose dalyvavo ir lietuviai atvykę iš okupuotos Lietuvos. Lietuvos sporto grupės vadovas buvo atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.  Prisimindamas šių žaidynių dienas A. Poviliūnas 2016 m. rašė: „Tai buvo toks sunkiai nusakomas emocijų pliūpsnis, ko gyvenime negalima užmiršti! Lietuvos sportininkus tribūnos sutiko taip, kaip prieš penkiasdešimt metų pirmoje Tautinėje olimpiadoje (I Lietuvos Tautinė Olimpiada – V. A.) buvo sutikta Lenkijos okupuoto Vilniaus komanda... Atrodė, plojimams galo nebus. Vyresni žmonės šluostėsi ašaras.“

Šios sporto žaidynės išmintingai surengtos lietuvių tautos tradicijų puoselėtojų, dar kartą visiems įrodė, kad sportas turi ypatingą galią ir gali vienyti mūsų mylimiausią lietuvių tautą.

Nepaisant labai įtemptos politinės padėties Lietuvoje ir įvykusios baisios Medininkų tragedijos, kurią įvykdė ginkluoti okupantai, 1991 m. IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės  buvo puikiai suorganizuotos mūsų nuostabioje šalyje. Jos vyko dvylikos Lietuvos miestų ir miestelių sporto bazėse, taip pat – Kaukazo (Gruzija, dabar Sakartvelas) bei Himalajų (Nepalas) kalnuose. IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas A. Poviliūnas 2017 m. rašė: „Tokios šventės, kokia buvo 1991 metas per IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, Lietuva (ko gero) nebepamatys! (…) Tai buvo kažkas neįtikėtino! (...) Stadione nebuvo vietos nė uodui nutūpti. Kaunas tapo visų pasaulio lietuvių sostine.“ Tai buvo tikrai labai šaunios ir įsimintinos žaidynės, kurios paliko dalyviams ir žiūrovams neišdildomų įspūdžių.

Vėliau visos organizuotos Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ) vyko laisvojoje Lietuvoje, tai V PLSŽ –  1995 m., VI PLSŽ – 1998 m.,  VII PLSŽ – 2005 m., VIII PLSŽ – 2009 m., IX PLSŽ – 2013 m.,   X PLSŽ – 2017 m. Nuo 2017 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyksta ir mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“.

XI PLSŽ, vyko šiais metais, liepos 14–17 dienomis, gražiame ir pasipuošusiame Druskininkų mieste. Visos sporto šventės dienomis ant namų iškilmingai plevėsavo mūsų Lietuvos valstybinės vėliavos. Druskininkuose buvo daugiau nei 2 300 sporto dalyvių iš 25 pasaulio šalių ir daug žiūrovų. Čia vyravo puiki nuotaika, jautėsi, kad pasaulio lietuviai yra išsiilgę gražios Lietuvos ir ne tik varžėsi sporto varžybose, bet ir puikiai leido laiką. 

XI PLSŽ vykusiame Pasaulio lietuvių sporto forume, liepos 17 d., pasisakė atsakingi žaidynių atstovai, taip pat ir keli užsienio lietuvių sporto delegacijų vadovai. Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios gražios sporto šventės organizavimo, o jos dalyviams – už nepaprastai gerą nuotaiką, šiltas emocijas, meilę Lietuvai ir gražius žodžius Druskininkams.

Žaidynės skrieja į Palangą

 Palangos miestas, tarp vienuolikos Lietuvos miestų, atkaklioje konkurencijoje laimėjo konkursą ir gavo teisę pravesti sekančias XII PLSŽ, kurios numatytos – 2025 m. 

Druskininkuose Palangos meras Šarūnas Vaitkus pristatė 2025 m. XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių viziją: Palangos miesto istoriją, gamtą, kultūrą, sporto bazes, tradicijas ir infrastruktūrą. Nuoširdžiai pakvietė visus Druskininkuose dalyvavusius sportininkus, užsienio lietuvių sporto delegacijų ir kitų sporto organizacijų vadovus atvykti į Palangą 2025 m. organizuojamas XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir pažadėjo, kad žaidynės bus surengtos iškilmingai ir puikiai. 

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių estafetė jau perduota nuostabiam Lietuvos miestui – Palangai! Tad visi, visi vėl labai lauksime įvyksiančios nuostabios sporto šventės, kuri vienija viso pasaulio lietuvius ir stiprina Lietuvos valstybę!

Valentinas Aleksa

Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentas

XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 

Darbo grupės narys