Vytautas Landsbergis: „Palanga kapines sovietiniams kariams turi iškelti”

 Vytautas Landsbergis, Lietuvos politikos ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų patriarchas, sako, kad pastebįs viešoje erdvėje daugiau žinių iš Palangos, ir „tai yra gerai“, prisipažįsta, kad beveik kiekvienais metais atostogauja Šventojoje, bet vengiąs „pigaus“ Palangos šurmulio. Europarlamentaras prisipažino, kad jau kitais metais „įkels koją“ beveik į Palangą – įsigys namuką šalia jos. Profesorius stebisi, kad Palanga iki šiol neiškėlė kapinių tarybiniams kariams miesto centre ir siūlo jas iškelti prie cerkvės.

Blogos žinios labiau įstringa

V. Landsbergis, sutikęs šnektelėti su „Palangos tilto“ redaktoriumi savo darbo kabinete Europos Parlamente Briuselyje, prisipažįsta, kad „mažai laiko“ praleidžiąs Lietuvoje, o daugiausiai informacijos gaunąs skaitydamas žinias internete.

„Tokios tos ir mūsų žinios – rašo vien tik apie tai, kas yra blogai“, – pastebi Nepriklausomybės akto signataras.

Į mano pastabą, kad internete galima rasti pakankamai gerų žinių iš Palangos, pavyzdžiui, kurhauzo restauracijos pradžią, iškilus politikas linkteli galvą: „Galbūt jų ir daugiau. Tai yra gerai. Turime visoje Lietuvoje ir daug gerų bei gražių dalykų. Tik dažnai jų neįvertiname“.

V. Landsbergis suklūsta išgirdęs Palangos konservatoriaus mero Šarūno Vaitkaus pavardę, kuri partijos viršūnėse yra neretai minima, kalbant apie naujos kartos konservatorių lyderius.

„Labai gerai, kad atsiranda daug naujų jaunų žmonių, kurie į politiką ir Tėvynės Sąjungą ateina be praeities šleifo ir saugodami tikrąsias vertybes, – teigia V. Landsbergis. – Jeigu jūsų meras būtų padaręs ką nors bloga, ko gero, jau būčiau jį įsidėmėjęs. O geriems darbams įstrigti žmonių atmintyje neužtenka vieno darbo“.

Bet V. Landsbergis teigia „gerai žinąs“ Praną Žeimį: „Daugiausiai jį pažįstu iš laikų, kai jis buvo Palangos meras. Ir, pasakyčiau, labai neblogas. Jei neklystu, jis daug prisidėjo prie Antano Mončiaus muziejaus įkūrimo. P. Žeimys – patyręs ir rimtas politikas“, – sako europarlamentaras.

Kapinės miesto centre – nesusipratimas

O J. Basanavičiaus gatvei didelės meilės, V. Landsbergis prisipažįsta, nejaučiąs.

„Kažkada labai senais laikais ir ji buvo labai jauki, rami. Bet atėjęs stambus verslas išstūmė mažas kavinukes, kita publika pradėjo važiuoti į Palangą, statiniai brovėsi beveik iki pat kopų. Kažin ar kas nors pastaraisiais metais ten pasikeitė?“ – tarsi savęs klausia Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų partijos veteranas, jos Politikos komiteto pirmininkas. Ir randa atsakymą: „Sprendžiant iš informacijos viešoje erdvėje, kurioje daugiau žinių apie nelegalius statinius Preiloje, ko gero, nelegalių statybų klausimas jau nėra toks aštrus Palangoje“.

„Palangos didžiausias minusas yra jos minios, „perkrovimas“. Nežinau, ar verta didžiuotis, kad Palangą kiekvienais metais aplanko vis daugiau svečių. Tai tarsi didžiuotis, kad gyveni mieste, kuriame gyvena dešimt milijonų gyventojų“, – sako Europos Parlamento narys. Jis priduria: „Palangos augimas ir plėtimasis niekada nebus jos privalumas“.

„Sovietiniu reliktu“ Palangoje V. Landsbergis Palangoje vadina sovietinių karių kapines miesto centre.

„Jeigu, sakote, valdžia neblogai Palangoje dabar tvarkosi, nesuprantu, kodėl jai iki šiol neparūpo tos kapinės. Juolab, kad joms iškelti yra labai gera vieta – prie cerkvės. Prie jos kapinėms būtų geriausia vieta – ir ramu, ir nuošaliau. Kas norėtų rasti jas, nesunkiai rastų“, – įsitikinęs V. Landsbergis.

Įsigys namą prie Palangos

Pastebiu, kad Palangos meras Š. Vaitkus savo vizijose mato Palangą kaip šeimai skirtą kurortą. Pasiteirauju V. Landsbergio, kaip turėtų būti vystoma Palanga.

„Nežinau, ar Palanga su savo triukšmu ir lėbavimais staiga gali tapti šeimos kurortu. Visi traukė ir trauks į ją paūžti. Ir kažin ar čia ką nors pakeisi. Bet svarbiausia, kad Palanga netaptų Lietuvos Las Vegasu (Las Vegas – Amerikos miestas, žinomas kaip šalies azartinių žaidimų sostinė, – aut.) su kazino ir lošimo namais ant kiekvieno kampo. Tokio varianto aš tikrai nepalaikyčiau“, – sukrizena profesorius. „Kita vertus, labai gražu bandyti Palangai suteikti kitokį veidą. Išties, kažkada jis buvo tik šeimų kurortas. Tik vėliau, jau sovietų laikais, atsirado sanatorijos, kurios davė pradžią gydymo verslui“, – sako V. Landsbergis.

Europarlamentaras sako, kad jo šeimos „karta iš kartos“ poilsiui renkasi ramesnę Šventąją. „Turime joje tokią jaukią gražią vietą, tokią visai be žmonių“, – sako jis.

V. Landsbergis negali prisiminti, kada jis paskutinįjį kartą atostogavo Palangoje.

„Dar kai buvau studentas, kai vedžiau Gražiną, mes joje kelias vasaras esame praleidę. Vėliau, jau kai ėmė mane kaip muzikantą kviesti groti fortepijonu, esu koncertavęs ir Palangoje“, – sako pašnekovas.

V. Landsbergis atskleidė, kad jo šeima turi ketinimų jau kitais metais įsikurti „visai šalia“ Palangos.

„Ne, ne Šventojoje. Bet kur – dar nesakysiu: paskui sulėks visi žurnalistai“, – šypteli profesorius.

Šią vasarą jis su šeima – vaikais ir vaikaičiais – atostogoms pasirinko Nidą. Ne, ne mūsų, o Latvijos Nidą, važiuojant link Liepojos.

Maskva turi įtakos ES?

Kalbą suku kita linkme – apie Briuselio ir ypač Lietuvos politiką.

„Jau esate Europos Parlamento veteranas. Ar Briuselyje labiau tapote Europos Sąjungos skeptikas, ar jos aktyvesnis rėmėjas?“ – teiraujuosi.

„Važiavau dirbti į Briuselį, tikėdamas, kad Europos Sąjunga, kaip laisva demokratinė struktūra, yra atsvara Rytams. Bet, pasirodo, taip visiškai nėra. Europos Sąjunga toli gražu nėra tobula. Dar daugiau – ES yra stipriai veikiama Rytų. Kitaip tariant, demokratija neveikia taip, kaip turėtų. Briuselyje yra daug, kaip aš sakau, demokratijos, kuria yra manipuliuojama. Ja neretai manipuliuoja Europos Parlamento elitas, kurį sudaro dviejų įtakingiausių Europos valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos – europarlamentarai. Berlyno ir Paryžiaus ašis Briuselyje labai stipri“, – sako įžvalgus politikas.

Anot jo, per Vokietiją į Briuselį ateina didelė Rusijos įtaka.

„Ir per „Gazpromą“, ir per asmenines šalių vadovų draugystes, – sako V. Landsbergis. – Visur politikoje vyrauja nuogas pragmatizmas“.

Ar euro krizė nėra pačios Europos Sąjungos krizė?

„Aš jau seniai, nuo pat krizės pradžios kalbu, kad euro krizė yra išdava krizės pačioje Europos Sąjungoje. Tik dažnai jaučiausi esąs vienišas išsakydamas tokią mintį. Pasirodo, buvau teisus“, –sako V. Landsbergis.

Europą krečia dvasinė ir vertybių krizė

„Europoje įsigalėjęs materializmas, panašus į marksizmą. Visko pradžia ir esmė – materialinių gėrybių kūrimas ir pardavimas, o konsumerizmas, lietuviškai tariant, vartojimas, pateikiamas kaip didelė gėrybė ir siekiamybė. Matome, kad europietės moterys nenori gimdyti, visi kalba apie visokių mažumų teises. Jau aštuonerius metus kalbu, kad Europa eina į savo saulėlydį. Arba ji persigims į kažkokią kitokią Europą. Dėl gyventojų sudėties pokyčių, dėl emigracijos, dėl šeimos nuvertinimo, dėl kitų vertybių iškėlimo, dėl krikščionybės niekinimo. Niekur kitur taip sparčiai nemažėja gyventojų kaip Europoje. Man keista girdėti, kad guodžiamasi, jog juos pakeis ateiviai iš kitų šalių, galbūt arabų valstybių“, – V. Landsbergis sako.

Anot jo, ilgai buvo tikima, kad ateiviai taps europiečiais – savo mąstymu, europietiško gyvenimo būdo priėmimu.

„Taip, nedidelė jų dalis sėkmingai įsiliejo į Europą, bet, kaip matome iš įvykių Prancūzijoje ir Anglijoje, naujųjų Europos emigrantų antroji ar trečioji karta staiga pasišiaušia prieš savo naująją tėvynę. Ir ne tik – reikalauja iš jos negalimų dalykų, o jų nesulaukę, maištauja. Ne veltui pati Vokietijos kanclerė A.Merkel neseniai pripažino, kad ateivių įsiliejimas į Europą vyksta sunkiai“, –sako politikas.

Ar išliks Lietuva?

Kaip tokiame Europos Sąjungos paveiksle atrodo Lietuvos ateities perspektyvos? Ar išliksime lietuviais po dviejų šimtų metų? Ar galime kaip nors atsispirti neigiamam vyksmui Europos Sąjungoje?

„Jeigu Lietuva laikytųsi savo vertybių, galima tikėtis, kad Lietuva, kaip valstybė, gyvens ilgiau, tikintis, kad Europa, ar Europos Sąjunga, kada nors susiprotės ir pati labiau atsigręš į savo istoriją, pamatus, kultūrą ir vertybes. Lietuva turi galimybių išlaikyti savo vertybes galbūt ilgiau nei kitos tautos, bet klausimas turėtų būti keliamas toks: kiek Lietuva turi valios to siekti? Ar ji neiškeis savo žemių ir vertybių į netikrus blizgučius? Tai – didžioji dilema ir egzaminas mums visiems. Iš kitos pusės, esant Europos Sąjungoje, kuri ne tik teritoriškai, bet ir pagal mentalitetą baigiasi su Europos Sąjungos išorine rytine siena, ir Lietuva yra veikiama procesų, vykstančių Europos Sąjungoje. Ir kažin ar visada nuo jų pabėgsi, ar išvengsi. Bet kuriuo atveju, Lietuva turi siekti išlaikyti savo protą, savo būties programą, kad išliktų kuo ilgiau“, – teigia V. Landsbergis.

Jį labai neramina visuomenėje vykstantis dezintegracijos procesas. Visuomenė lieka vis mažiau konsoliduota, valdoma konsumerizmo – vartotojiškos pažiūros į gyvenimą.

Konservatorių laukia išbandymas

Nuo pat krizės pradžios Europos Sąjungoje buvo šnekama apie taupymą, o Lietuva neretai buvo pateikiama taupymo pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos šalims. Bet taupymo politika jau nušlavė Prancūzijos N. Sarkozį, kitų valstybių vadovus ir vyriausybes. Ar konservatoriams Seimo rinkimai rudenį nieko gero nežada?

„Kodėl nušlavė tas vyriausybes? Todėl, kad jos pripratino savo rinkėjus balsuoti už tuos, kurie ką nors žada duoti. Nesvarbu ir niekam neįdomu, kas ir kaip uždirba, kad būtų ką nors duoti.

Lietuva nėra išimtis. Ir, ko gero tikėtina, kad Tėvynės Sąjungai gali tekti skaudžiai mokėti, kad ji nežadėjo visiems ką nors duoti, o mokė gyventi taupiai“, – prisipažįsta konservatorius.

„Kita vertus, anksti kalbėti, teks ar neteks nukentėti rinkimuose dėl to, kad Tėvynės Sąjunga neleido Lietuvai subankrutuoti. Bendrai kalbant, žmonės Lietuvoje yra atsakingesni nei, pavyzdžiui, toje pačioje Graikijoje. Įsivaizduokime tokius taupymo mastelius Graikijoje kaip Lietuvoje. Ko gero, būtų ne tik parlamento sienos ten padaužytos“, – sako V. Landsbergis. Jis priduria: „Vis tik ši Lietuvos vyriausybė, kuri yra peikiama savo politinių oponentų, padarė didžiausią darbą: neleido šaliai atsidurti tokioje padėtyje kaip Graikija.

Man keista, kad dabar niekas nenori girdėti, kad prieš šią vyriausybę buvusi socialdemokratų vyriausybė, artėjant 2008-ųjų Seimo rinkimams, pakėlė pensijas, kitas socialines išmokas, nors tam nebuvo pinigų biudžete. Tačiau šios vyriausybės susikalbėjimo su žmonėmis krizės metu politika galėjo ir turėjo būti kur kas geresnė“.