Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės
Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo tilto į jūrą, gali išvysti ne įspūdingą saulėlydį, bet... vėjo jėgainių „ventiliatorius“.
Išskirtos penkios zonos
Ataskaitoje pateikta išsami informacija apie vėjo elektrinių įrengimo vietas Baltijos jūroje Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono bei Palangos miesto savivaldybių ribose. Šioje galimybių studijoje išnagrinėtas jėgainių parko poveikis žvejybai, aplinkai, kraštovaizdžiui, visuomenės sveikatai, kultūros paveldui.
Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai, įvertinę jūros gylį ir akvatorijos naudojimo konfliktus (žvejyba, rekreacija, saugomos teritorijos ir pan.), išskyrė penkias priimtinausias zonas – ties Klaipėda, Klaipėdos rajonu, Neringa bei Palanga. Parkus numatoma statyti į jūrą nutolusius nuo kelių iki keliasdešimties kilometrų.
Neramina viena zona
Miesto meras Vytautas Stalmokas ir Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, spaudos atstovams pristatę PAV, sakė, kad Klaipėdoje su šiuo dokumentu buvo supažindinta visuomenė ir neigiamos nuomonės dėl vėjo jėgainių įrengimo jūroje nepareikšta. Minėtai poveikio vertinimo programai turi pritarti Palangos miesto savivaldybės taryba. Tačiau, anot kurorto vadovo, susipažinus su numatytomis vietomis, kuriose yra galimybė statyti vėjo jėgainės, apskrityje teko ginti savo poziciją dėl vienos zonos. „Yra pateiktos potencialios penkios zonos, kurios apibrėžtos Klaipėdos bendrajame plane. Mus neramina ketvirtoji zona, nes nuo Palangos kranto apie 10-13 km atstumu, ties jūros tiltu, numatytas vėjo jėgainių parkas. Šį parką paprašyta išbraukti argumentuojant, kad turime vienintelį pramoginį įrenginį į jūrą, nuo kurio grožimasi saulėlydžiu, todėl vizualinė tarša nepriimtina“, - sakė V.Stalmokas.
Pasidomėjus dėl investuotojų tokiam projektui įgyvendinti, meras sakė, jog jam žinoma tik tiek, kad jėgaines jūroje yra panorusi statyti viena vokiečių kompanija.
Teks pakovoti
Sudarant optimalias vėjo jėgainių statybos jūroje vietas, atmetamos per gilios zonos, kariškių bei žvejų labiausiai naudojamos teritorijos, nuskendusių laivų kapinynai. „Beje, šioje ketvirtojoje zonoje jūros gylis yra apie 20 metrų, todėl statytojams tai išties patogi vieta ir dėl jos teks pakovoti“, - aiškino Administracijos direktorius
V.Kuznecovo teigimu, vėjo jėgainių parkai kitose zonose numatyti apie 27 km atstumu nuo kranto, todėl juos jau sunku būtų įžiūrėti. Parkai, anot direktoriaus, būtų išdėstyti jūroje nuo Nemirsetos iki Kunigiškių. Jo nuomone, jei atsiras jūroje vėjo jėgainės, be abejo, sumažės žvejybiniai plotai. Be to, yra neaiškumų ir dėl parkų prijungimo. Viena iš galimybių būtų jungtis prie sausumos tinklų, kita – prie Lietuvos-Švedijos kabelio.
Vėjo jėgainės jūroje galėtų atsirasti ne anksčiau nei 2014 metais.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Baltijos jūra yra itin palanki vėjo energetikos projektų vystymui, tačiau labai svarbu, kad tai būtų daroma atsižvelgiant į gamtinės aplinkos poreikius ir taikant poveikio aplinkai mažinimo priemones.
„Ignitis renewables“ statys jūrinio vėjo elektrinių parką: atlieka reikalingus vėjo matavimus
"Palangos tilto" redakcija, 2024 03 15 | Rubrika: Miestas
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...
Pietinė Klaipėdos uosto dalis – buvusi Tarptautinė jūrų perkėla – bus naudojama Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkų statyboje, trečiadienį pristatė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra kelia vis didesnį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų susidomėjimą – jau šių metų rugsėjį turėtų būti paskelbtas aukcionas pirmojo jūrinio vėjo parko šalia Lietuvos krantų vystymui.
Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje – vėjo jėgainių plėtra
2022 09 30 | Rubrika: Miestas
Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.
Jūroje planuojamas vėjo jėgainių parkas nuo kranto neturi būtų matomas – tam bus dedamos visos pastangos
"Palangos tilto" informacija, 2021 11 03 | Rubrika: Miestas
Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui.
Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“
"Palangos tilto" informacija, 2021 10 07 | Rubrika: Miestas
Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.
Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.
Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės
Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 09 | Rubrika: Miestas
Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo...