Vienas teismo sprendimas – per šimtas naujų darbo vietų Palangoje

Vilniečių bendrovė „Pinus Proprius“ užsitęsusią bylą dėl detaliojo plano S.Neries g. 44 galiojimo teisėtumo pagaliau laimėjo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjo - Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro - prašymą atmesti kaip nepagrįstą. „Esame patenkinti sprendimu, dabar lauksime, ar teismo sprendimas bus apskųstas. Jei ne – tuomet pagaliau prasidės viešbučio, poilsio sveikatingumo komplekso statybos. Jei ne ši byla, kompleksas jau būtų baigtas statyti praėjusį pavasarį“,- kalbėjo bendrovės „Pinus Proprius“ atstovaujantis teisininkas Kęstutis Navickas.

Dar gali apskųsti

Įsiteisėjus teismo sprendimui, bus panaikintos 2008 metų Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikiną Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 metų vasario 8 dienos sprendimo „Dėl žemės sklypo S. Nėries 44, detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu išduotų projektavimo sąlygų sąvadų bei statybos leidimų galiojimų sustabdymą.

Sprendimas paskelbtas spalio penkioliktą dieną, nuo šio laiko jis per keturiolika dienų gali būti apskųstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 balandžio 6 dienos nutartyje konstatavo, kad: Specialiojo paminklausauginio plano sprendiniai nebuvo suderinti su tuo metu galiojusiais bendrojo teritorijų planavimo dokumento sprendimais. Palangos miesto tarybos 1999 metų liepos 29 dienos sprendimu patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra tik rekomendacinio pobūdžio.

„Ginčo teritorijai įvardijamas teritorijų planavimo dokumentais nustatytas toks tvarkymo režimas, kad iš esmės neįmanomas visų šios teritorijos planavimą reglamentuojančių dokumentų nuoseklus taikymas dėl jų prieštaravimo vienas kitam“,- konstatavo teismas.

Pažymėtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, vykdydama LR aplinkos ministro pavedimą „Dėl veiksmų koordinavimo tikrinant Palangoje patvirtintus detaliuosius planus“, patikrino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 02 08 sprendimu patvirtinto žemės sklypo S. Nėries gatvės 44, Palangoje, detaliojo plano teisėtumo ir konstatavo, jog ginčo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Palangos Generalinio plano sprendiniams.

Žeria kaltinimus paveldosaugininkams

„Viena aišku, jog Palangoje investuoti yra sudėtinga. Pastatytas naujas kompleksas bus itin naudingas Palangai ir jos gyventojams, nes atsiras per 150 naujų darbo vietų. Tad kodėl Palangoje vyrauja toks absurdas?“,- klausia K. Navickas. Kalčiausias šioje situacijoje, anot jo, yra KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, nes ši institucija, kuri yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, per 20 nepriklausomybės metų nesugebėjo Palangoje parengti nei vieno teritorijų planavimo dokumento, kur būtų aiškiai sureglamentuotas kiekvienas kultūros paveldo objektas ar teritorija, kur žmonės aiškiai žinotų ką galima ir ko ne.

„2010 metų balandžio 6 dieną LVAT priėmė sprendimą, kad Palangos specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio, tad man kas nors  pasakykite, ar KPD ėmėsi priemonių, kad pradėtų rengti naują planą? Aišku, kad ne. Visa Palangos plėtra yra įgrimzdusi į gilų biurokratinį paveldosaugininkų liūną. Saugojimo veikla yra imituojama ir ne daugiau. Paveldosaugininkų apsauga susideda tik iš draudimų, o ne racionalių, tikrą paveldą saugančių sprendimų ieškojimų“,- piktinosi K. Navickas.

Ir gina, ir glosto

Anot jo, atsiliepime teismui KPD palaiko prokuroro poziciją ginti viešą interesą dėl specialiojo plano pažeidimo, bet tuo pačiu ir pareiškia, kad paveldosauginių pažeidimų detaliajame plane nėra. „Didesnės nesąmonės nesu matęs gyvenime. Aš bandau suvokti, kad prokurorai gavę eilę pažymų ir nebūdami specialistais tiesiog būna vedžiojami paveldosaugininkų už nosies - jie pradeda ginti viešą interesą, nors kalčiausi šiose situacijose yra būtent KPD specialistai“,- piktinosi K. Navickas.

Būtent čia prokurorai privalėtų pareikalauti aiškių, nedviprasmiškų atsakymų iš projektus derinančių institucijų, o ne apsunkinti įmonių ar piliečių interesus, būtent šioje vietoje prokurorai turėtų apginti viešą Palangos gyventojų interesą.

„Gaila, kad mūsų valstybėje tarnautojai yra pamynę principą tarnauti žmonėms ir dar labiau gaila, kad nėra institucijos, kuri sugebėtų greitai, be didelių teisminių sąnaudų valstybei, spręsti tokius ginčus“,- išsakė savo nuomonę K. Navickas.