Vicemeras R. A. Mikalkėnas: „Neatėjau gražiai palinksėti merui Š. Vaitkui“

Palangos miesto savivaldybės vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas ilgai juokėsi paklaustas, kaip jis pasiryžo antrą kartą bristi į tą pačią upę – sėsti į valdžios „galerą“. „Patikėkite, aš pats nerandu atsakymo. Bet po visko norėčiau likti palangiškių atmintyje kaip daug dirbęs kurortui žmogus“, – sakė pirmasis po atkurtos Nepriklausomybės Palangos meras. Į pastebėjimą, kad jo tiesioginiam bosui, merui Šarūnui Vaitkui, būtų patogus tik pritariamai galva linksintis pavaduotojas, R. A. Mikalkėnas atsako: „Taip nebus. Atėjau dirbti, o ne galva linksėti“. Apie savo viršininką jis kalba irgi su humoru: „Jis (Š. Vaitkus) visko nori labai greitai ir labai gerai. Mes su administracijos vadovais esame tam, kad kartais jį ir ant žemės nuleistume“.

Pradėjo nuo „inžinieriuko“ ir kilo aukštyn
Atėjęs trečiadienį, jau pasibaigus oficialioms darbo valandoms, interviu, vicemerą radau vartantį katalogą – berenkantį tinkamiausius suoliukus netrukus visomis spalvomis sužėrėsiančiam skverui priešais naująją miesto savivaldybę.
„Buvome susėdę su komunalininkais šiandien. Jie su Konstantinu Skierumi priešaky su manimi sutiko: suoliukai turi būti nestandartiniai. Juolab, kad viskas čia – nestandartiška: ir fontanas, ir apšvietimas, net šiukšliadėžės, – sakė R. A. Mikalkėnas, kuris net 17 metų vadovavo kurorto komunaliniam ūkiui. – Pradėjau dirbti komunaliniame 1973 metais nuo „inžinieriuko“, kaip sakau. Nuėjau kelią iki direktoriaus. Neperdėsiu sakydamas, kad Palangoje kaip savo kiemą pažįstu kiekvieną gatvelę, kiekvieną šaligatvio plytelę“.
Anot jo, ką dabar „skirtingos firmos“ daro, „senais laikais“ tekdavo viską nuveikti vienai komunalinio įmonei. „Vienu metu rūpinomės ir Tiškevičių parku, visomis jo oranžerijomis, miestui papuošti net buvome įdarbinę savo dailininkus, patys gaminomės, pavyzdžiui, kelio ženklus. Jiems pagaminti vežėme organinį stiklą net į Jūrmalą, o tokio stiklo tais laikais gauti irgi buvo labai sunku. Net į Vilnių, kai tapau Palangos meru po Nepriklausomybės atkūrimo, važinėdavau sena mažina su keliais kanistrais bagažinėje, nes buvo degalų trūkumas, o tiek degalinių, ir tokių įvairių, žinoma, nebuvo, – prisiminė Palangos politikos veteranas. – Dabar dirbti yra pasaka: yra specialistai, daug įvairių įmonių, teikiančių kokių tik nesugalvosi paslaugų. Bet, žinoma, ir dabar yra problemų, tik kitų“.
Naujasis miesto vicemeras sako, kad kol kas „su viskuo tik susipažįstąs“, bet jau pastebėjo, kad derėtų Palangai stiprinti miesto Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. „Idealiai, vyriausiasis miesto architektas turėtų būti meno žmogus, kuriam nereikėtų kištis į eilinius derinimus ir tikrinimus. Vyriausiasis architektas turėtų būti miesto ateities vizionierius“, – sako R. A. Mikalkėnas.
Į pastabą, kad architektai neužsibūna Palangoje (teritorijų planuotojai, pavyzdžiui, skundais apvertė savivaldybės administraciją dėl neseniai pasamdyto architekto, reikšdami jam priekaištus ir dėl mažos kompetencijos, ir dėl vilkinimo atsakant į teritorijų planuotojų raštus – aut.), vicemeras pastebi: „Tai – išties labai sunkus darbas. O atlyginimai – labai maži. Geras architektas privačiame sektoriuje uždirba dešimt kartų daugiau. O be to, darbas savivaldybėje – labiau apie kontrolę, administraciją – rutininis, jokios išraiškos“.

„Nė vienas objektas „neina“ kaip per sviestą“
Su savivaldybės kitais vadovais jau yra sutarta, anot pašnekovo, kad vicemeras bus atsakingas už miesto ūkio dalykus. „Už komunalinį ūkį, statybas, galbūt dar vieną kitą sritį. Bet, žinoma, dabar, kol įeisiu į ritmą, noriu apžvelgti viską“, – sakė R. A. Mikalkėnas.
Kol kas jam tenka, jo žodžiais tariant, „gesinti kylančius gaisrus“.
„Mieste yra daug didelių projektų, o šalia jų – smulkesni, apimtys – baisiai didelės ir jos nebus mažinamos, todėl būtinai reikės stiprinti ir Statybų skyrių“, – dalijosi miesto valdžios planais pokalbininkas.
Neseniai skyriaus pavaduotojas buvo atleistas, o vedėja Violeta Staskonienė tapo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Anot R. A. Mikalkėno, nė vienas objektas mieste neina „kaip per sviestą“: „Tik iš išorės gali atrodyti, kad taip yra. Pavyzdžiui, šiandien (trečiadienį – aut.) buvome susirinkę visi prie Vasaros estrados. Pasižiūri: viskas labai gražu – viskas eina į priekį, statybininkai sukasi, dirba. Bet jau dabar verkiant reikia spręsti kai kuriuos estrados dalykus. Pavyzdžiui, kaip ir iš kur „sugraibyti“ visus pinigus, kurių reikia objektui pabaigti, kas bus estrados operatorius. Jau iki spalio objektas turi būti atiduotas, o gruodį savivaldybė yra įsipareigojusi surengti pirmą didelį viešą renginį“.
Statybos tempai – pagal planą, bet netrukus prasidėsiantys objekto pridavimo darbai gali pažerti netikėtumų.
„Kalbant apie operatoriaus jai parinkimą, yra pasiūlymų, kad juo galėtų būti bendra Palangos įmonė su Lietuvos filharmonija ar Lietuvos operos ir baleto teatru. Bet tai – tik idėja. Nesinorėtų, kad ateitų Vasaros estrados operatorius 15 metų ir vežtų tik Kirkorovo koncertus, – samprotavo R. A. Mikalkėnas. – Norime, kad estradoje, visų pirma, vyktų rimtosios muzikos koncertai, kad joje pastogę turėtų Palangos meno kolektyvai. Žinoma, didelis iššūkis, kad naujoji vasaros estrada nedirbtų nuostolingai“.

Didžiausias galvosūpis – „Litesko“
Galvos skausmą vicemerui, be kita ko, kelia ir vėluojantys Palangos senelių globos namų rekonstrukcijos darbai. „O pinigų įsisavinimas yra numatytas dienų tikslumu. Niekam nepaaiškinsi, kad statybininkai vėluoja, todėl reikia pratęsti terminus. Toks paaiškinimas „nepraeis“. Reikia rasti tokį pagrindimą, kad jokiu būdu darbams skirti pinigai „nenuplauktų“, kitaip teks dengti iš biudžeto ar mokėti baudas“, – atvirai kalbėjo vicemeras.
Galvą gerokai savivaldybės vadams teks pasukti ir baigiant kempingo statybas Nemirsetoje, pastatant jau seniai žadėtą, bet iki šiol „stringančią“ biokuro katilinę mieste. Darbai Nemirsetoje atsiliko nuo grafiko keičiantis statybų rangovams. „Džiugu, kad statybos dabar, pasikeitus rangovams, vyksta sparčiai“, – pastebėjo R. A. Mikalkėnas.
Biokuro katilinės paleidimą ir šilumos ūkio perėmimą iš „Litesko“ (sutartis baigiasi sausio 1 d., 2016 m.) jis vadina didžiausiais naujosios miesto valdžios iššūkiais. „Su katiline jau gerokai vėluojama, keitėsi projektai, įmonės vadovai. Iki sutarties pasibaigimo su „Litesko“ liko mažai laiko, yra mūsų įsipareigojimai miestui, o šilumos kaina Palangoje – vis dar viena didžiausių šalyje, – pastebėjo pašnekovas. – Taip paprastai viskas su „Litesko“, ko gero, neišsispręs: kaip užbaigti sutartį taikiai ir ramiai perimti iš jų šilumos ūkį nebus paprasta. Savivaldybei, ko gero, nepakaks savo jėgų šiems klausimams spręsti – teks samdyti konsultantus. „Litesko“ techniniai, juridiniai klausimai – šiandien sudėtingiausi savivaldybei“.
Į klausimą, kodėl jau pensijos sulaukęs, „pasirašęs“ tokiam vargui, energingas ir žvalus, ką tik 67 metų sulaukęs vyras juokėsi: „Aš ir pats galvoju, kam čia atėjau. Galėjau ramiai namuose būti“.
Surimtėjęs, pirmasis Palangos meras sakė, kad jam patinka Š. Vaitkaus darbas, stilius, miesto vizija.
„Šarūnas mane pakvietė į savo komandą dar praėjusių savivaldybės Tarybos rinkimų metu. 2011-aisiais buvau apie pirmąjį dvidešimtuką, o per rinkimus šiemet kovą palangiškiai parodė daugiau pasitikėjimo – sąraše po reitingavimo kilstelėjo į aštuntą vietą“, – sakė pašnekovas.
Jis prisipažino, kad jam sėkmė buvo gan netikėta. „Juk nedaug buvau matomas miesto gyvenime“, – sako.

Savivaldybei reikia tik patyrusių specialistų
Kodėl Š. Vaitkaus komanda būtent jį pasirinko vicemeru, R A. Mikalkėnas svarsto: gal buvo ieškoma žmogaus, kuris gerai išmanytų miesto ūkį. „Gal dėl to, kad, kaip sakiau, Palangoje žinau kiekvieną plytelę, kiekvieną lopinėlį“, – sako pašnekovas.
Jis jau nekart kalbėjęs su meru Š. Vaitkumi ir abu sutarę, kad savivaldybėje turi dirbti tik geri savo sričių specialistai. „Jokių kalbų apie priklausomybę kokiai nors partijai ar apie pažintis negali būti. Tie laikai, kai galbūt į savivaldybę buvo priimama dirbti bet kas, be jokio patyrimo, jau praeityje. Dabar visiems pretendentams keliamas patirties reikalavimas. Reikia specialistų, kurie galėtų nuo pirmos dienos rengti investicinius projektus – nuo pirminio lygio iki pat mero, – sakė vicemeras. – Ypač, kai Palanga siekia pritraukti naujas investicijas, sėkmingai baigti vykdomas“.
Iki šiol Palanga dažniau žvelgdavo į Vyriausybės investicijų programos ir Europos Sąjungos pinigus, bet Palangai šoktelėjus ant aukštesnės kartelės, teks dažniau ieškoti pinigų kitur. Visų pirma, glaudžiau bendradarbiauti su verslu. „Džiugu, kad tokių investicijų Palangoje atsiranda vis daugiau. Turime „Vanagupę“, „Gradiali“, dabar ateina „Šiaulių banko“ antrinė įmonė, buvusių purvo gydyklų Vytauto g. 170 šeimininkė, – pastebi R. A. Mikalkėnas. – Ypač džiaugiuosi dėl pastarosios. Jie jau vystė panašius projektus Druskininkuose (sanatorija „Eglė“), Birštone, jų patirtis – milžiniška. Mes galėsime investuotojui padėti gerindami Vytauto gatvės infrastruktūrą. Svarbiausia, kad jie „įsikabintų“ į objektą Vytauto g. 170“.
Jau birželio antrąją „Šiaulių banko“ įmonė pristatys savo viziją Palangos visuomenei. „Jeigu pavyktų čia pastatyti SPA su mineralinių vandenų ir purvo gydyklomis, Palanga žengtų itin didelį žingsnį link sanatorinio gydymo regioninio centro. Dabartiniai SPA viešbučiuose – beveik visi jų – vietinės reikšmės“, – įsitikinęs R. A. Mikalkėnas.

„Palangai nereikia grandiozinių projektų“
Palangiškių reikmėms miestas ketina artimiausiais metais pastatyti baseiną su pirčių kompleksu šalia V. Jurgučio mokyklos. „Nesmagu pasakyti, bet iki šiol palangiškiai neturi galimybės kur žiemą paplaukioti. Ne kiekvieno kišenei mokėti šimtą litų už valandą pasipliuškenimo didžiausiuose Palangos viešbučiuose su SPA“, – pastebi vicemeras.
Planuojama, kad savivaldybės įmonė UAB „Palangos vandenys“ ims paskolą tokiam objektui statyti, bet ar bus pasirinktas toks kelias, dar nėra iki galo nuspręsta. „Visada visų tikslas yra prailginti Palangos sezoną. Tikiu, kad tai galime padaryti per kultūrą, sportą ir gydomojo turizmo vystymą“, – sako R. A. Mikalkėnas.
Anot jo, ką siūlo Palangos reabilitacijos ligoninė – labai aukšto lygio reabilitacinio gydymo paslaugos, bet vicemeras įsitikinęs, kad Palangai trūksta ne tokių specializuotų, specifinių sanatorinių paslaugų. „Būtent ta kryptimi Palanga dabar daug dirba. Itin didelės mūsų viltys į Vytauto g. 170“, – sakė vicemeras.
Kalbant apie sporto infrastruktūros vystymą, Palanga kitąmet ketina įrengti futbolo aikštę su dirbtine danga. „Tokios sporto infrastruktūros, taikomos, visų pirma, aukšto meistriškumo komandoms ir sportininkams, manau, šiuo metu pakaktų“, – sakė vicemeras.
Pakrypus pokalbiui apie Druskininkus ir jų Žiemos pramogų kompleksą, R. A. Mikalkėnas mano, kad tokių didelių, grandiozinių projektų Palangai kol kas nebereikia. „Manau, kad ir Druskininkai su ta žiemos arena ir Vandens parku padarė klaidą. Juk kiekvieną dieną jie turi garantuoti tam tikrą tų objektų „apkrovimą“. Kitaip lendama į nuostolius. Mano žiniomis, mūsų minimi objektai Druskininkuose nedirba pelningai, todėl ir Palanga nesieks panašaus masto projektų, – sako vicemeras. – Mūsų miesto „vinis“ bus Vytauto g. 170, jo perspektyva – geresnė nei didelio vandens parko, pavyzdžiui“.
Žinoma, geresnis ir didesnis Palangos pasiekiamumas – taip pat labai svarbu, bet ką gali, Palanga padarė. „Deja, sprendimus dėl skrydžių į Palangą priima ne Palanga, o tam tikros oro bendrovės“, – pastebi vicemeras.

„Neatėjau linksėti merui“
Pasiteiravus, ar jis nebūsiąs ryškaus mero Š. Vaitkaus šešėlyje – ar nebuvo būtent to siekiama pasiūlius jam vicemero kėdę, pašnekovas juokėsi: „Jeigu tai buvo kriterijus, tai kai kurie kiti žmonės gerokai geriau šešėlio vaidmeniui tinka. Sutikau dirbti vicemeru, siekdamas pagelbėti merui, kitų sumetimų neturiu. Paklauskite Šarūno, pasiginčijame su juo dalykiškai ir dabar. Nežinau, kaip dirbo mano pirmtakas Saulius Simė (buvęs vicemeras – aut.), bet noriu priminti, jei kas užmiršo, kad aš jau dirbau meru – beje, labai sudėtingu laikmečiu – daug metų vadovavau komunaliniam ūkiui, tai keista būtų, jeigu kas nors įsivaizduotų, kad aš tik galva merui linksėčiau“.
Jis tikino visada turįs savo nuomonę ir mokąs ją apginti, kai reikia. „Visi žino, kad aš netingiu dirbti ir nebijau darbo. Ateinu į darbą kasryt pusę aštuonių. Malkų be reikalo neskaldysiu. Esu technokratas, bet principingas – man viskas turi būti aišku. Man labai nepatinka, kai žmonės vengia kabėti tiesą. Rožinių spalvų nemėgstu, sakau atvirai“, – atviravo vicemeras.
Anot jo, kiekvieną dieną „išlenda“ problemų ir reikia operatyviai ieškoti būdų joms spręsti. „Kiekvieną rytą susėdame ta pati komanda: meras, aš, administracijos direktorė su pavaduotoja ir mero patarėjos. Tai – tik vienas daugybės kasdieninių pasitarimų savivaldybėje, – pastebėjo vicemeras. – Svarbiausia – visų darbų koordinacija, žinoti, ką daro dešinė, o ką kairė (ranka).“
Nepaisant geopolitinių skersvėjų, pasiekiančių Palangą, vicemeras R. Mikalkėnas lieka optimistiškas. „Į Palangą visada važiavo žmonės, važiuoja, ir, tikiu, važiuos. Ypač, kai įgyvendinami tokie į paslaugų infrastruktūrą nukreipti projektai. Gyvenime viskas eina sinusoide. Jeigu yra šiandien laikinas nuosmukis, būtinai jį pakeis pakilimas“, – įsitikinęs R. Mikalkėnas.