Veronikos Šleivytės fotografijų paroda
Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje liepos 3 d. (pirmadienį) 17 val. atidaroma paroda kviečia susipažinti su dar vienos pamirštos asmenybės, mažai tyrinėtos tarpukario Lietuvos menininkės Veronikos Šleivytės (1906–1998) kūrybinio palikimo dalimi – jos fotografijomis. V. Šleivytės fotografijų parodą pristatys Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jurėnienė.
Itin įdomios Lietuvos fotografijos istorijos kontekste, V. Šleivytės fotografijos dokumentuoja jos gyvenimą šiose dviejose Lietuvos vietose: virsmą iš Rusijos imperijos pakraščio bežemių valstiečių dukters į menininkę, Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmininkę nepriklausomybę atgavusios šalies laikinojoje sostinėje, o paskui – į daugiausia gėles tapančią save vien kūrybai paskyrusią dailininkę.
Aistringai tarpukariu fotografuotas palikimas šiandien mus domina ir kaip meninis, ir kaip jos vaidmenis – dukters, sesers, dailininkės, visuomenininkės, pedagogės, mylimosios – liudijantys dokumentai. V. Šleivytės fotografijose – šeima, draugai, dailės ir fotografijos parodos, vietos, kuriose ji gyveno ir reiškėsi. Jos filmose (taip vadino foto juosteles) užfiksuota Kauno architektūra, gimtieji Viktariškiai. Įspūdinga, analogų neturinti teatrališka autoportretų serija, numanomas romanas su vienuole Felicija, Pupuliukas, Reda, vienoje iš ligoninių dažnai sergančios Vėros sutikta seselė... Tai tik dalis pirmosios fotografės, įamžinusios homoseksualią moterų meilę fotografinio palikimo. Žaismingi besiilsinčių ir besimėgaujančių saulės voniomis kūnai – lygiai taip pat tada, kaip ir šiandien. Kopos... ir, moterų pliaže prie „gražiosios Palangos jūros“ gulinčios Veneros deivės. Apsupta draugų ir kolegų menininkų V. Šleivytė tarpukaryje ir sovietmečiu vasaras praleisdavo Palangoje. Nepriklausomoje Lietuvoje, o vėliau sovietinėje Lietuvoje, buvo įkvėpta lyčių lygybės idėjų, 1938 m. tapo pirmosios tokios Moterų dailininkių bendrijos pirmininke ir ja buvo iki 1940 m.
V. Šleivytės kūrybinis palikimas: virš 4000 fotografijų ir negatyvų, apie 500 pastelės ir grafikos darbų, apie 800 epistoliarinės kolekcijos vienetų bei įvairiausių asmeninių dokumentų saugomas Kupiškio etnografijos muziejuje. Ir nors tik maža dalis menininkės palikimo – 50 fotografijų eksponuojama Palangos viešosios bibliotekos parodų salės erdvėje, net sunku patikėti, kiek daug vertingos medžiagos, atspindi šios moters-menininkės ir originalios kūrėjos tarpukario laikotarpiu fiksuoti vaizdai. Fotografija V. Šleivytei buvo ir komunikacijos priemonė. Atspausdinusi nuotraukas kaip atvirlaiškius, ji ką nors užrašydavo kitoje pusėje ir siųsdavo artimiesiems. Tie užrašai liudija autorės būsenų laikinumą, laisvę nusistovėjusioms normoms ir tai, kad fotografijos yra tik regimybės, kuriose viskas suvaidinta. Pagaliau V. Šleivytė ne tiek stebėjo pasaulį, kiek fiksavo savo pačios būtį jame. Todėl nėra aiškios perskyros tarp nuotraukų atminčiai ir fotografijos meno – tai tas pats gyvenimas, ta pati fotografinė visuma.
Fotografijoms būdinga režisūra bei tam tikra erdvė tarp realybės ir fikcijos, kurią pati V. Šleivytė ir susikuria: fiksuodama „gyvenimo filmą“ ar tiesiog fotografuodamasi su artimomis moterimis, ji įterpia sapno motyvų, atkartodama klasikinių meilės scenų ikonografiją. Kad ir kokiame kontekste buvo šios beveik prieš 100 metų darytos nuotraukos, stipriai juntama vitališka V. Šleivytės energija ir įtaka. Moterų fotografių tarpukario Lietuvoje buvo mažai. Ji kūrė savotiškus dvigubos ekspozicijos montažus ir bandė spalvinti savo fotografijas. Tarpukariu V. Šleivytė dalyvavo pirmojoje Lietuvoje foto mėgėjų parodoje 1933 m. ir kitose. Tai buvo pirmoji fotografijos paroda Lietuvoje ir ji, beje, buvo vienintelė ten dalyvavusi moteris. Tad jos drąsa ir buvo išskirtinumas. Veronika Šleivytė – vienintelė fotografė iš Lietuvos įtraukta į Prancūzijoje 2020 metais išleistą leidinį ,,Pasaulinė moterų fotografių istorija“, kuriame jos nuotrauka ,,Autoportretas su drauge“ atsidūrė šalia žinomiausių 300 pasaulio moterų fotografių darbų.
Veronikos Šleivytės fotografijų paroda Palangos viešojoje bibliotekoje bus eksponuojama visą liepos mėnesį.
Užsukite atrasti
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Alfredo Umbraso fotografijų paroda
2024 10 02 | Rubrika: Miestas
Palangos bažnyčios zakristijonas Alfredas turi subtilią menininko gyslelę. Jo užfiksuotais vaizdais visą spalio mėnesį galite pasidžiaugti Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje.
Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Akimirkos iš jubiliejinės Dainų šventės“
2024 08 29 | Rubrika: Miestas
Rugsėjo 4 d. (trečiadienį) 17.30 val. Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje atidaroma palangiškės, PKC ansamblio „Bočiai“ narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Akimirkos iš jubiliejinės Dainų šventės“.
Palangos miesto viešosios bibliotekos skaitykloje - fotografijų paroda
2024 05 15 | Rubrika: Miestas
Gegužės 13 - 26 dienomis Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama lietuvės režisierės, žurnalistės Dianos Marios Olsson fotografijų paroda „Laikyk mane arčiau".
Veronikos Šleivytės fotografijų paroda
2023 06 20 | Rubrika: Miestas
Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje liepos 3 d. (pirmadienį) 17 val. atidaroma paroda kviečia susipažinti su dar vienos pamirštos asmenybės, mažai tyrinėtos tarpukario Lietuvos menininkės Veronikos Šleivytės (1906–1998) kūrybinio palikimo dalimi – jos fotografijomis .
Senųjų tekstų ir fotografijų paroda „NUGRIMZDUSIS VILNIUS“
2023 03 06 | Rubrika: Miestas
Gedimino sostinės Vilniaus 700-ąją sukaktį kviečiame pasitikti ir Palangos viešosios bibliotekos skaityklos salėje, kur kovo mėnesį eksponuojama fotodailininko Juozo Valiušaičio fotografijų parodą „Nugrimzdusis Vilnius“.
Jono Meko šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Semeniškių idilės“
2022 07 01 | Rubrika: Miestas
Kupinas kultūros Lietuvos kurortas svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į vasaros sostinę atkeliauja įstabi fotografijų paroda – Jono Meko „Semeniškių idilės“.
Šventosios bibliotekoje – fotografijų paroda „Muitinės pareigūno Benedikto Bagdanavičiaus gyvenimo drama ir didvyriškumas”
"Palangos tilto" informacija, 2021 08 12 | Rubrika: Miestas
Šventosios biblioteka kviečia susipažinti su 1920-1940 m. Būtingės pereinamojo punkto viršininku dirbusio Benedikto Bagdanavičiaus šeimos gyvenimo istorija.
Populiarumo sulaukusi Tado Kazakevičius fotografijų paroda – jau Palangoje
2021 08 10 | Rubrika: Miestas
Rugpjūčio 11 d. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaroma Tado Kazakevičiaus fotografijų parodą „Tai, ko nebebus“. Lankytojų antplūdžio sulaukusi paroda jau buvo surengta Vilniuje ir Panevėžyje, o dabar ją galės išvysti Palangos gyventojai ir šio kurortinio miesto svečiai.
Liepos 1 dieną Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje atidaryta Palangos senosios gimnazijos bendruomenės fotografijų paroda „Mano miestas“, skirta Palangos krašto grąžinimo Lietuvai 100 – mečiui paminėti. Joje miesto bendruomenei buvo pristatyta 30 mokinių ir mokytojų fotonuotraukų.
Palangiškės fotografijų paroda pristatyta Klaipėdoje
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 11 16 | Rubrika: Kultūra
Antradienio vakare palangiškių aktyvus būrelis susirinko Klaipėdoje esančiuose Simono Dacho namuose, kur buvo pristatyta palangiškės, tautinių šokių ansamblio „Bočiai“ narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Dar suksim ratelį“, pažymėjusi pernai minėta „Bočių“ 55-erių metų sukaktį. Šiuose namuose buriasi ir Klaipėdos...