Vasaros estrados rekonstrukcijos projektą rengs klaipėdiečiai
Praėjusį ketvirtadienį paaiškėjo, kas projektuos Palangos vasaros estradą. Palangos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su keturis konkurentus įveikusia bendrove „Uostamiesčio projektas“ dėl Vasaros estrados rekonstrukcijos projekto parengimo, kuris vėliausiai turėtų būti baigtas per keturis mėnesius. Tiesa, norint įgyvendinti projektą dar reikės ieškoti investuotojų.
Laimėjo „Uostamiesčio projektas“
Visus iškeltus uždavinius, komisijos vertinimu, geriausiai sprendė UAB „Uostamiesčio projektas“. Beje, šios bendrovės architektai dirba prie tokių rimtų projektų, kaip Klaipėdos piliavietė, Jūrų muziejus ir delfinariumas, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas.
Pasak architekto Algirdo Stripinio, kaip ir numatyta sąlygose, projektas bus įgyvendinamas trimis etapais.
Rekonstruotas esamas koncertų salės pastatas susidės iš trijų, tarpusavyje sujungtų korpusų: koncertų salės, menų mokyklos ir kultūros centro. Koncertų salės korpuso techninis projektas bus rengiamas pirmu etapu, numatant trukdančių inžinerinių tinklų iškėlimą, esamų nusidėvėjusių konstrukcijų griovimą ir rekonstravimą, sukuriant naujos kokybės pastatą, aukščiu, užstatymo tankiu ir intensyvumu atitinkantį esamo užstatymo rodiklius.
Menų mokyklos ir kultūros centro korpusų projektai bus rengiami antru ir trečiu etapu. Šie korpusai projektuojami išlaikant zonai būdingą mastelį, tūrių ir erdvių santykį, architektūros charakterį bei medžiagiškumą.
Kadangi specialiajame paminklosauginiame plane nei koncertų salės didinimas, nei naujų pastatų statyba nėra numatyta, didžiausia numatoma problema projektuojant bus būtinybė įsitekti į esamus užstatymo rodiklius ir laiko trūkumas.
Skyrė lėšų
Apie būtinybę rekonstruoti Vasaros estradą, kad joje būtų galima rengti koncertus ne vien šiltuoju sezonu, kalbėta jau keletą metų. Realių žingsnių imtasi pernai.
Spalio aštuonioliktąją ūkio ministras R. Žylius pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė Viešosios turizmo infrastruktūros valstybės planuojamų projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ sąrašą, kuris buvo patvirtintas rugsėjo 13-ąją.
Naujuoju įsakymu į sąrašą įtraukiamas dar vienas punktas, kuriuo numatoma Palangos miesto savivaldybės administracijai Vasaros koncertų salės Palangoje rekonstravimo pirmajam etapui skirti 2 mln. Lt.
Projekto, kuriam skiriamas pirminis Ūkio ministerijos finansavimas, tikslas – rekonstruoti Palangos vasaros koncertų salę ir atnaujinti viešąją pramogų ir laisvalaikio infrastruktūrą, plėtoti turizmo paslaugų pasiūlą, didinti jų kokybę ir mažinti turizmo sezoniškumą Palangos kurorte.
Moderni koncertų salė
„Vienas pagrindinių reikalavimų, kuriuos keliame konkurse dalyvaujantiems būsimiesiems techninio projekto rengėjams – kad jie suprojektuotų ne tik vasarą, bet ir visus metus galėsiančią funkcionuoti koncertų salę. Šiltąjį sezoną joje turėtų tilpti 2 400 žiūrovų – tokie yra reikalavimai į tarptautinių koncertų bei renginių vietą norinčiai pretenduoti salei – o šaltuoju metų laiku ji turėtų priimti nuo 500 iki 700 žiūrovų. Šiuolaikinių technologijų pagalba tokia transformacija yra įmanoma“, – kalbėdamas apie būsimąjį projektą vardijo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Jis akcentavo, kad projektuotojams, o paskui ir statytojams keliamas dar vienas svarbus reikalavimas – akustika šioje salėje turėsianti būti nepriekaištinga, kad čia galėtų vykti ir populiariosios, ir klasikinės muzikos koncertai, kad į naująją salę su savo spektakliais galėtų atvykti teatrai.
„Dabar Lietuvoje pridygo daug žiūrovų, galinčių talpinti universalių arenų. Bet, turint omenyje, kad jos visos statytos besirengiant Europos krepšinio čempionatui, dera pastebėti, kad akustika ten, švelniai tariant, galėtų būti geresnė. Mes norime, kad būsimojoje naujojoje Vasaros – nors gal pavadinimą derėtų keisti, nes jis nebeatitiks realijų – koncertų salėje akustika būtų nepriekaištinga, ir visi čia pasirodysiantys atlikėjai – nuo užsienio ir Lietuvos dainininkų ir teatrų iki Palangos kolektyvų bei solistų – nejaustų diskomforto“, – sakė Š. Vaitkus.
Pagrindiniai reikalavimai
Projektuojamo multifunkcinio kultūros pastato ar pastatų grupės numatomas bendrasis plotas – apie 6500,00 kv. m, pastato aukštis nuo esamo žemės paviršiaus – iki 15 m, užstatymo plotas – apie 3000 kv. m.
Architektūrinius pastato sprendinius nurodoma projektuoti kompleksiškai sprendžiant fasadų kompoziciją, apdailai naudoti ilgaamžes medžiagas ir spalvas, būdingas Palangos miesto architektūrai, derančias prie aplinkos kraštovaizdžio.
Projektavimo užduotyje daug dėmesio skiriama privalomiems būsimosios salės akustikos, garso izoliacijos, apšvietimo, įgarsinimo, vaizdo, kėlimo ir uždangos sistemų bei sceninės draperijos reikalavimams.
Šalia projektuojamo multifunkcinio kultūros pastato ar pastatų grupės architektai privalės suprojektuoti aikštę, pritaikytą miesto šventėms bei kitiems renginiams, spręsti mažosios architektūros elementų, apšvietimo, suoliukų ir kitus klausimus, numatyti ūkinį privažiavimą iš J. Simpsono g. bei įvažiavimą koncertų įrangai pristatyti 18 m ilgio sunkvežimiais iš Vytauto g.
Automobiliams prie naujosios koncertų salės numatyta tik 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Kitus gi automobilius bus privalu statyti tam numatytose Palangos mieste aikštelėse.
Architektams taip pat nurodoma atsižvelgti į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, susidedančio iš teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano bei paveldotvarkos projekto, sprendinius.
Trys etapai
Pirmasis darbų etapas, kuriam ir skirti pirmieji 2 mln. Lt, numato suprojektuoti ir pastatyti iki 2500 sėdimų vietų amfiteatriniu ar kitokiu išdėstymo principu suplanuotą salę viename ar dviejuose projektuojamo pastato aukštuose, kuri būtų pritaikyta gyvo garso koncertų, teatro trupių, muzikinių, televizinių šou ir kitų renginių organizavimui bei būtų lengvai transformuojama į konferencijų salę.
Šalia pagrindinės salės bus suprojektuotos dvi iki 40 vietų salės, skirtos repeticijoms, seminarams, kurios būtų pritaikytos ir kultūros namų ansamblių, muzikos mokyklos auklėtinių repeticijoms, pasirodymams ir pan.
Pagrindinis įėjimas ir bilietų kasos projektuojami iš Vytauto g. pusės.
Antrasis projekto etapas – Menų mokykla, kurios pastatas ar pastato dalis projektuojama pagal neformaliai mokymo įstaigai keliamus reikalavimus, nurodant, kad tai nėra pagrindinė mokymo įstaiga. Projektuojama atsižvelgiant ir numatant, kad mokiniai ir jų personalas galės naudotis tame pačiame pastatų komplekse esančia koncertų sale ir jau suprojektuota infrastruktūra, buitinėmis, bendrosiomis erdvėmis. Planuojama, kad šioje mokykloje mokysis apie 300 mokinių.
Trečiasis etapas – Kultūros centras, skirtas Palangos miesto bendruomenės, Palangos miesto savivaldybės įkurtiems kultūros ansambliams repetuoti ir koncertuoti. Jis, kaip ir Menų mokykla, turi būti projektuojamas atsižvelgiant ir numatant, kad Kultūros centro bendruomenė galės naudotis viskuo, kas bus įrengta ir pritaikyta koncertų salei. Numatyta, kad Kultūros centre vienu metu galėtų būti 50 žmonių, planuojama, kad jame dirbs iki 10 darbuotojų.
Trys apvalūs tūriai
I-ame etape, išlaikant esamą užstatymo plotą ir aukštį, projektuojamas apvalios formos koncertų salės pastatas. Apvalioje erdvėje žiūrovų vietos išdėstomos apie sceną. Projektuojamas 2500 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras. Žemesnysis jo lygis, siekiant daugiafunkciškumo, gali būti transformuojamas į horizontalaus grindų paviršiaus salę (transformavus, sėdimų ir stovimų vietų skaičius salėje gali siekti iki 3000 vnt.).
Koncertų salės statyba, priklausomai nuo klimato sąlygų, gali trukti 2-3 metus.
Antrajame etape bus projektuojama meno mokykla – apie 900 kv. m ploto, trijų aukštų. Mokyklos korpusas bus gerokai mažesnis ir žemesnis už koncertų salę. Plane palei išorinę sieną išdėstomos klasės, pastato centre numatomas atriumas su stoglangiu denginyje.
Trečiajame etape projektuojamas Kultūros centras – apie 250 kv. m numatomas panašios architektūrinės išraiškos kaip ir kitos komplekso dalys. Jo išskirtinis bruožas – kamerinis vidinis kiemelis – amfiteatras, kuriame gali vykti poezijos vakarai, koncertai ir kiti renginiai.
Pagrindinė problema – laikas
Kaip jau minėjo architektas A. Stripinis, viena didžiausių problemų – laikas. Pagal sutartį projektas – pirmoji jo dalis – turėtų būti parengtas per 3 mėnesius plius vienas papildomas mėnuo. Visam projektui parengti turėtų būti skirta apie 9 mėnesius. Tačiau turint omenyje, kad laukia sudėtingi derinimai, teks, anot jo „verstis per galvą“.
„Labai sudėtingas etapas bus akustinių, apšvietimo bei kitų su scena susijusių sprendimų parengimas, kol nėra parinktas operatorius, sunku numatyti ateityje galinčius kilti eksploatacinius poreikius. Ketiname bendradarbiauti su Suomijos bendrove, užsiimančia koncertų salių akustiniais skaičiavimais, turinčia patirties koncertų salių statyboje ir įrengime“, – sakė A. Stripinis.
Sudėtinga ir tai, kad numatoma rekonstrukcija, o ne nauja statyba. „Vietos žiūrovams ir ne tik jiems turės būti daugiau, o plėstis nėra kur. „Ausimis“ senojo pastato taip pat neaplipdysi, tad sprendimai gana sudėtingi“, – pripažino architektas.
Pasiteiravus, kodėl klaipėdiečiai nusprendė išbandyti jėgas gan sudėtingame architektams mieste ir dar sudėtingesnėje jo dalyje – pačiame centre, A. Stripinis sakė, kad tiek vieta, tiek objektas – koncertų salė – suintrigavęs. Juk po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje dar nebuvo pastatyta tokios apimties koncertų salė. Sporto ir pramogų kompleksai, kurių pridygo prieš krepšinio čempionatą, visai kiti objektai, su kitais reikalavimais.
„Tikrai džiaugiamės, kad pasisekė per trejetą savaičių parengti pasiūlymus, kuriuos komisija įvertino ir priėmė. Tikimės, kad ir galutinis rezultatas nenuvils“, – sakė architektas.
O kaip buvo bandyta „įpiešti“ naująją estradą į seną erdvę?
„Esama situacija sudėtinga – Kultūros vertybių teritorija, čia pat Kurhauzas, aplink – sovietiniai, „aktyvios“ architektūros pastatai. O dar turint omeny, kad salėje turi tilpti 2,5 tūkst. žiūrovų – tūris nemenkas. Pirmiausia galvojome apie formą. Mano nuomone, apvali pastatų forma – „švari“, be aštrių kampų, nesipjauna su aplinkiniu užstatymu yra būdinga Palangai. Patį pastatą siūlome įgilinti apie 4 metrus, kad jis neišsišoktų savo aukščiu, neužgožtų aplinkos: nei Kurhauzo, nei žalumos, nei aplinkinių pastatų. Beje, todėl ir fasaduose atsirado medžio apdailos bei žalios spalvos stiklo“, – pasakojo architektas A. Stripinis.
Ar keisis projektas per tuos tris plius vieną mėnesį? „Nemanau, kad kas nors iš esmės keistųsi, nes reikia išlaikyti visas proporcijas – ir tankumą, ir intensyvumą. Nėra galimybių siaurinti ar plėsti pastatą. Tikiuosi, kad pavyks didžiąją dalį to, kas buvo pasiūlyme, išlaikyti“, – sakė architektas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Edis 2013-01-16 17:59 (IP: 78.61.43.85)
Kam ten, prie triukšmingo objekto, projektuoti muzikos mokyklą. Mokykla tai ne orkestro repeticijos. Mokyklos funkcijos visai kitos.Puiku 2013-01-15 13:25 (IP: 82.135.197.57)
Ateina tikrai stipri komanda. Belieka sėkmės palinkėti.Taip pat skaitykite
Kretingoje Vytauto gatvės rekonstrukcijos darbai bus baigti dar iki vasaros pabaigos
2024 06 26 | Rubrika: Miestas
Šiemet Kretingoje tęsiami pernai vasarą prasidėję Vytauto gatvės rekonstrukcijos darbai atkarpoje nuo Melioratorių gatvės iki magistralinio kelio Šiauliai–Palanga.
Rengiamas Palangos lopšelio-darželio "Ąžuoliukas" techninis rekonstrukcijos projektas
"Palangos tilto" informacija, 2023 12 19 | Rubrika: Miestas
Rengiamas Palangos lopšelio-darželio "Ąžuoliukas" techninis rekonstrukcijos projektas.
Šiandien (birželio 10 d.) Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas pasirašė naują tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, numatančią daug miesto ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kuriam priklauso ir Palangos gintaro muziejus, sąlyčio taškų kultūros srityje.
Pradedamas rengti miesto poliklinikos rekonstrukcijos techninis projektas
2016 11 14 | Rubrika: Miestas
Žengtas pirmas žingsnis link Palangos asmens sveikatos priežiūros centro modernizacijos – ketvirtadienį pasirašyta miesto poliklinikos rekonstrukcijos techninio projekto parengimo sutartis. Sutartį su UAB „Statybų inžinerinė strategija“, atstovaujama direktorės Reginos Girdžiuvienės, pasirašė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė....
Birutės parke kiekvieną vasaros ketvirtadienį vaikščios... grafai Tiškevičiai
2015 07 02 | Rubrika: Miestas
Palangos Birutės parkas nuo vakar lankytojus stebina nebyliai kurorto istoriją piešiančiais personažais – jau dešimtą sezoną vienoje iš gražiausių kurorto vietų pristatomas projektas „Birutės parko atspindžiai“.
Palangoje prasidėjo Vasaros estrados rekonstrukcija
„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 01 20 | Rubrika: Miestas
Palangoje pradėta garsiosios vasaros estrados rekonstrukcija, per dvejus metus neatpažįstamai pakeisianti esamą pastatą – senutėlės estrados vietoje išdygs moderni daugiafunkcinė Koncertų salė, pritaikyta veikti visus metus.
Vasaros estrados rudenį laukia pokyčiai 3
2013 07 11 | Rubrika: Miestas
Keturiasdešimtmetį skaičiuojanti Palangos vasaros estrada jau rudenį ims neatpažįstamai keistis – pasibaigus vasarai prasidės salės rekonstrukcijos darbai.
Vasaros estrados rekonstrukcijos projektą rengs klaipėdiečiai 2
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 14 | Rubrika: Miestas
Praėjusį ketvirtadienį paaiškėjo, kas projektuos Palangos vasaros estradą. Palangos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su keturis konkurentus įveikusia bendrove „Uostamiesčio projektas“ dėl Vasaros estrados rekonstrukcijos projekto parengimo, kuris vėliausiai turėtų būti baigtas per keturis mėnesius. Tiesa, norint įgyvendinti projektą dar reikės ieškoti...
Vasaros estrados rekonstrukcijos pradžiai Vyriausybė Palangai skyrė 2 milijonus litų 5
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 10 22 | Rubrika: Miestas
Praėjusios savaitės pabaigoje Palangą pasiekė džiugi žinia: ūkio ministras Rimantas Žylius pasirašė įsakymą, kuriuo pirmajam darbų etapui Vasaros koncertų salei Palangoje rekonstruoti ir daugiafunkciniam kultūros pastatui įrengti skiriami du milijonai litų.
Dėl rekonstrukcijos darbų delfinai atsisveikins iki kitos vasaros
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 10 20 | Rubrika: Miestas
Jau nuo seno visi svečiai, atvykę į Klaipėdą ar Palangą, apsilanko ir Smiltynėje įsikūrusiame jūrų muziejaus delfinariume. Delfinai jau atsisveikino su Lietuva ir išvyks į Graikijos Atikos zoologijos sodą. Kaip „Palangos tiltui“ sakė jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė kartu su delfinais – Gabija, Glorija, Premija, Arga, Lima, Gile ir Nojumi – į Graikiją išvyks ir jų keturi...