Vasara maitino bedarbius – nedarbas mieste buvo sumažėjęs 10 procentų

Vasaros metu Palangoje darbo netrūko – buvo gausu darbo skelbimų, siūlančių darbą įvairių specialybių darbuotojams: viešbučio administratorėms, kavinių bei barų padavėjoms, virėjoms, pardavėjoms-konsultantėms, įvairaus profilio statybininkams. Darbo biržos duomenimis, vasarą nedarbas mieste sumažėjo 10 procentų, tačiau artėjanti žiema nedžiugina.

Moterims darbą rasti lengviau

Jog vasaros sezonas palangiškiams ne atostogų, o darbymečio metas, puikiai įrodo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus duomenys.

 „Sausio mėnesį nedarbas mieste siekė 16,3 procentų, tuo tarpu liepos mėnesį šis skaičius smarkiai sumažėjo bei sudarė vos 6 procentus. Nedarbą sumažino viešųjų darbų pasiūla, darbas pagal verslo liudijimą, sezoniniai darbai“, - „Palangos tiltui“ sakė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus vedėja Rita Kivytaitė.

R. Kivytaitė sakė, jog moterims mieste įsidarbinti lengviau: „Vasarą daugiau darbuotojų reikia aptarnavimo sferoje, tad moterys paklausesnės. Tačiau darbo pasiūlymų netrūko ir vyrams. Pamažu atsigaunančiame statybų sektoriuje reikėjo įvairaus profilio statybininkų. Rugpjūčio 1 dienos duomenimis, iš 1467 registruotų bedarbių, kurie dalyvavo  laikinose užimtumo priemonėse, dirbo 727 žmonės. Laikinos užimtumo priemonės yra viešieji darbai, laikinieji darbai, darbas pagal verslo liudijimą“.

Darbas pagal verslo liudijimą buvo išties paklausus. Kiekvieną vasaros mėnesį jų buvo išduodama per 200.

 R. Kivytaitė teigė: „Pagal verslo liudijimą dirba kirpėjos, ledų bei suvenyrų pardavėjai, turgaviečių prekeiviai, nuomos paslaugas teikiantys miestiečiai“.

Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2011 metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 15,6 procento ir buvo 1,6 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį 2011 metų ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 2,7 procentinio punkto.

Artėjanti žiema nedžiugina

Palangai uždarius vasaros sezoną, daugelis bedarbių grįžta į darbo biržą. „Šiuo metu esame užregistravę 1050 darbo ieškančių žmonių. Rugsėjo 1 dieną Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 8,6 procento. Per savaitę vidutiniškai užsiregistruoja 30-40 naujų žmonių. Tuo tarpu darbo pasiūlymų per mėnesį užregistruojama beveik 100“, - statistinius duomenis apžvelgė R. Kivytaitė.

Ką daryti miestiečiams žiemos metu, kuomet pragyvenimas ypač brangsta?

 „Žmonės buvo pamiršę, jog egzistuoja bedarbių perkvalifikavimo programa. Tiesa, pernai jos beveik nevykdėme. Tačiau jau nuo rugpjūčio mėnesio siūlome kursus santechnikams, suvirintojams, vairuotojams, automobilių remontininkams, virėjams, padavėjams, viešbučio kambarinėms, dekoratyvinės kosmetikos kosmetologėms. 6 – 8 mėnesius trunkantys kursai darbo vietos negarantuoja, tačiau suteikia galimybę konkuruoti darbo rinkoje“, - laikraščiui sakė R. Kivytaitė.

„Tiesa, galimybė įgyti kvalifikaciją kursuose suteikiama vos penkiems procentams bedarbių. Kursų nauda didelė. Net viešbučio kambarinės darbas pakito: darbdaviai mieliau įdarbina kursus baigusią kandidatę“, - pažymėjo vedėja.

Pasitaiko ir tokių bedarbių, kurie atsisako jiems siūlomo darbo, dėl menko darbo užmokesčio, darbo laiko, vietos. Tokiu atveju, pasak vedėjos, asmuo netenka nedarbo išmokų bei yra išregistruojamas iš darbo biržos, be teisės registruotis pusę metų.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 metų ketvirtį vyrų nedarbo lygis šalyje sumažėjo 1,9 procentinio punkto ir sudarė 18,5 procento. Moterų – sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 12,7 procento. Daugiau kaip pusė bedarbių turėjo vidurinį arba vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą. Kas septintas – pagrindinį išsilavinimą, kas aštuntas – aukštąjį arba aukštesnįjį.

Nedirbti apsimoka?

Daugelis nedirbančių ar oficialiai gaunančių mažas pajamas gyventojų turi teisę į lengvatas: kompensaciją už šildymą, vandenį, nemokamą mokinių maitinimą mokyklose ir panašiai. Tai neretai skatina darbingo amžiaus žmones tiesiog nedirbti.

„Per tris metus asmuo turi būti išdirbęs 18 mėnesių, kad galėtų gauti nedarbo draudimo išmoką. Suma nėra didelė 600 – 700 litų, tačiau vėliau asmuo gali tikėtis socialinės išmokos, kurią skiria socialinės paramos skyrius. Atsižvelgiant į šeimos gaunamas pajamas, parama gali siekti 315 litų“, - „Palangos tiltui“ sakė R. Kivytaitė.

R. Kivytaitė taip pat pažymėjo, jog mieste egzistuoja nelegalus darbas: „Darbo biržoje registruoti, pašalpas gaunantys bedarbiai dirba ir nelegaliai. Tokius asmenis „gaudo“ mokesčių inspekcija. Esame nustatę tokį atvejį ir Palangoje.“

Galbūt ši problema egzistuoja dėl per mažų atlyginimų?

„Padidinus vidutinius atlyginimus, dingtų noras slėptis už bedarbio „kaukės“. „Darbo mugėse, kurios vyksta ir mūsų darbo biržoje, darbdaviai nurodo minimalų atlyginimą. Statybų sektoriuje alga svyruoja nuo 1000 – 1500 litų“, - sakė R. Kivytaitė.