Valdžios pastangos Palangos gerovei patinka ne visiems

Nuo pat pirmos dienos, kai pradėjau eiti miesto mero pareigas, didžiausią dėmesį stengiuosi skirti Savivaldybės darbo viešumui.

 Viską, ką rengiasi daryti ar jau padarė miesto valdžia, Palangos gyventojai privalo žinoti. Nes tikrieji miesto šeimininkai yra ne meras ar Savivaldybės administracijos tarnautojai. Ir net ne miesto Tarybos nariai, o juos išrinkę Palangos gyventojai. Maksimalus Savivaldybės veiklos viešumas nėra vien tik mano įsitikinimas. Jo reikalauja ir Vietos savivaldos įstatymas.

Įgyvendintus įsipareigojimus gyventojams pranešame ne vien tik Savivaldybės tinklapyje, bet ir su dviejų Palangos laikraščių – „Vakarinės Palangos” ir „Palangos tilto” – pagalba. Siekiant pagerinti visuomenės informavimą, Savivaldybėje specialiai šiai funkcijai vykdyti buvo priimta mero patarėja Jurgita Vanagė.

 Apie atstovės spaudai būtinybę Savivaldybėje kalbėjo visi buvę Palangos vadovai. Tokį etatą miesto vadovams rekomendavo įsteigti ir prieš keletą metų brangiai samdyta ir visuomenei Savivaldybės teikiamą informaciją analizavusi viešųjų ryšių įmonė „Misiukevičius ir partneriai”. Tačiau įgyvendinti šias rekomendacijas ryžosi tik šios kadencijos Taryba.

 Tokio žingsnio nauda yra akivaizdi. Miesto, regiono ir respublikinė spauda bei interneto portalai operatyviai informuojami apie Savivaldybės naujienas. Spaudoje padaugėjo pranešimų apie Palangą. Kurorto gyvenimas tapo labiau žinomas visai Lietuvai.

 Deja, šių teigiamų poslinkių, kaip ir per tris mėnesius Savivaldybės pasiektų rezultatų „Vakarinė Palanga” stengiasi nepastebėti ir net piktinasi tuo, kad Savivaldybės žinias žurnalistams teikia jų kolegė, buvusi „Vakarinės Palangos” žurnalistė. Maža to, viešai metama absurdiška prielaida, kad antrą patarėją meras įdarbino nepasitikėdamas koalicijos partneriais.

 Visus tris mėnesius su stebėtinu užsispyrimu juodinamas ne tik miesto meras, bet ir visa Palangos savivaldybė. Merui metamas šešėlis netgi dėl „Lino” baseine vykusio triukšmingo jaunimo vakarėlio, nors mano tėvo įmonė šio baseino seniai nebenuomoja.

Žiniasklaida privalo kritiškai vertinti valdžios darbą.  Kiekviena konstruktyvi ir pamokanti kritika yra geriau, nei kad ir pelnytos liaupsės. Tačiau „Vakarinės Palangos” kabinėjimasis prie smulkmenų nė iš tolo nepanašus į valdžios darbo vertinimą ir pelnytą kritiką.

 Nenuostabu, kad miesto naujienas fiksuojančiose nuotraukose dažniausiai į kadrą patenku aš, nes būdamas meras, stengiuosi kontroliuoti visus mieste vykstančius procesus ir juose dalyvauti. Priimu teisingas „Vakarinės Palangos” pastabas, kad apie miesto naujienas informuojančiose nuotraukose šmėžuoju per dažnai. Pats tai pastebėjau dar anksčiau, ir už viešuosius ryšius atsakingai darbuotojai pasiūliau Savivaldybės tinklapyje publikuoti objektų nuotraukas, kuriose nėra manęs.

 Priimu laikraščio pareikštą kritiką dėl atrakcionams skirtos vietos Šventosios automobilių stovėjimo aikštėje. Ko gero tinkamiausia vieta atrakcionams būtų atokiau nuo gyvenamųjų namų esanti erdvė prie Šventosios vasaros estrados. Tačiau dar anksčiau šią vietą buvo rezervavęs rugpjūčio viduryje vyksiantis muzikos festivalis „Satta Outside”, o nenumatyti atrakcionams vietos Šventojoje negalėjome. Be to, dėl vietos atrakcionams yra apsisprendęs ne meras, o miesto Taryba.

 Gaila, tačiau dėmesio vertų laikraščio „Vakarinė Palanga” konstruktyvių pastebėjimų sąrašas tuo ir baigiasi. Visos kitos jau tris mėnesius man žeriamos kritikos kitaip, nei smulkmenišku kabinėjimusi,nepavadinsi. Paskaičius Savivaldybei ir man „Vakarinės Palangos” dosniai liejamą pagiežą, galima pamanyti, kad tokios blogos valdžios ir tokio nevykusio mero Palanga dar nėra turėjusi.

 Meras kaltas, kad paplūdimiuose esančių palapinių spalvos neatitinka „Vakarinės Palangos” skonio. Esu kaltinamas, kad neįgyvendinta ankstesnės kadencijos politikų parengta paplūdimio infrastruktūros schema, nors jai nepritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas bei Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje.

 Anot laikraščio, meras Vyriausybės pasitarimui pasiūlė ne tiek ir ne tuos klausimus. Esą užmiršo apie Vytauto g. 170 planuojamą didžiulį sanatorinį kompleksą bei europinio lygio kempingą. Lyg „Vakarinė Palanga” nežinotų, kad baigiamas rengti sanatorinio komplekso detalusis planas, o į pačias statybas pasirengęs investuoti privatus verslas, ir Vyriausybė čia niekuo dėta. Lyg nebūtų gavusi Savivaldybės pranešimų apie Palangos kempingui valstybės jau skirtus 4 milijonus litų.

 Aš esu kaltinamas, kad klausimų Vyriausybei teikta per mažai, todėl esą jų pasitarimo darbotvarkėje likę tik dešimt. Tačiau ar kas prisimena, kad Vyriausybė vienu metu tiek daug dėmesio būtų skyrusi Palangos problemoms – pasitarimo metu svarstyta vienuolika klausimų? Beje, pavyzdžiui Klaipėdai, trečiam pagal dydį Lietuvos miestui, skirta mažiau dėmesio - svarstyta tik 7 uostamiesčiui aktualių klausimų.

„Vakarinė Palanga” su piktdžiuga konstatuoja, kad Vyriausybė pritarė esą tik siūlymams skirti lėšų Kretingos gatvės atkarpos keturių juostų rekonstrukcijos techniniam projektui ir Savivaldybei perduoti kelininkų poilsio namų pastatą. Ir stengiamasi nepastebėti, kad iš esmės pritarta visiems Palangos savivaldybės siūlomiems problemų sprendimams. Kaip žinia, Vyriausybės pasitarime nepriimami teisės aktų galią turintys sprendimai, o juos pajusime jau netrukus: rudenį vyksiančiuose Vyriausybės posėdžiuose ir formuojant kitų metų šalies biudžetą.

 Juokingai skamba kaltinimas Vyriausybės nariams, kad Valstybės apsaugos departamento pareigūnų lydimas Vyriausybės kortežas Vytauto gatve į pasitarimą „Vanagupės” viešbutyje skubėjo net 60 kilometrų per valandą greičiu. Kaip laikraščio žurnalistai tai nustatė? Važiuodami iš paskos ir patys pažeisdami kelių eismo taisykles?

 Ir jau visiškai nesuprantamas priekaištas Savivaldybei, kad ši neva išlaidavusi organizuojant Vyriausybės pasitarimą.  Kaip „Vakarinė Palanga” siūlytų priimti aukštus kurorto svečius? Ministerijų ir departamentų vadovus sugrūsti Savivaldybės posėdžių salėje, o išlydint jiems pasiūlyti iš pakelių užplikytos arbatos?

 „Vakarinėje Palangoje” netgi rašoma, neva tų pačių rezultatų būtų pasiekęs bet kuris į mero postą išrinktas politikas, nes esą viską iki tol jau buvo padariusi ankstesnė miesto valdžia. Ar iš tiesų yra taip?

 Beveik balandžio viduryje prie miesto vairo stojusi naujoji valdžia rado tik kelis lapus su rinkimų metu išgirtos sporto salės vizualizacija. Bet ne projektą, nors projektuojama buvo nuo praėjusių metų pabaigos. Skubiai, per pusantro mėnesio parengėme techninį projektą ir gavome leidimą statybai. Kadangi kita šalis – Lenkija – dar nesuderino projekto, negaišdami laiko dėl finansavimo kreipėmės į Vyriausybę. Apsvarsčius šį klausimą Vyriausybės išvažiuojamajame pasitarime, nutarta išnagrinėti galimybę pripažinti sporto salės projektą prioritetiniu ir atsižvelgiant į jo svarbą miestui ieškoti galimybių finansuoti Valstybės investicijų programos lėšomis ar panaudojant ES struktūrinės paramos lėšas.

 Europinis kempingas turėjo tik pliką detalųjį planą, kuris miesto Taryboje buvo patvirtintas dar 2010 metų rugpjūčio 19 dieną.  Nauja miesto valdžia turėjo skubiai išmatuoti žemės sklypą, jį įregistruoti, nes tik tuomet buvo galima pradėti rengti kempingo techninį projektą. Šiuo metu vyksta konkursas projektavimo darbams.  Be to, su Seimo narių V.Bacevičiaus ir P.Žeimio pagalba pavyko įtikinti Vyriausybę kempingą įrašyti į prioritetinių objektų sąrašą, ir jo statybai jau yra gautas 4 mln. litų finansavimas. Tai padaryta per nepilnus tris mėnesius.

 Iki darbą pradėjus naujajai komandai antrajam Botanikos parko renovacijos etapui nebuvo skirtas finansavimas. Trys milijonai litų parkui buvo gauti tik po to, kai miesto vadovų ir Seimo narių pastangų dėka šis Palangai svarbus parkas atsidūrė prioritetinių objektų sąraše.

Atėję į valdžią parengtus Jūratės, Maironio ir Kęstučio gatvių techninius projektus radome be numatytų elektros komunikacijos atnaujinimo darbų. Dar 2005 metais parengti Žvejų ir Kastyčio gatvių projektai nebuvo panaudoti iki šiol, ir jie jau yra pasenę.  Teko skubiai pirkti projektų korektūros paslaugas, su „Lesto” Vilniuje tartis dėl elektros tinklų atnaujinimo.

 Vardindamas šiuos faktus nesiekiu menkinti ankstesnės miesto kadencijos valdžios. Ji dirbo sunkiomis ekonominio sunkmečio sąlygomis, kai valstybės finansavimas buvo smarkiai apkarpytas visuose šalies regionuose. Nors pirmieji naujos Tarybos kadencijos darbo mėnesiai įrodo, kad ir buvę Palangos vadovai galėjo suktis sparčiau ir iškėlę gražias vizijas iš Savivaldybės specialistų reikalauti, kad jos būtų bent pradėtos įgyvendinti.

 Tačiau nesutinku su dabartinės kadencijos Tarybos darbo menkinimu ir Palangos gerovei dirbančios komandos dedamų didelių pastangų nuvertinimu.

 Telieka apgailestauti, kad mane ir mano bendražygius juodina miesto laikraštis, kurio pareiga skaitytojams skleisti objektyvią informaciją ir neiškraipytus faktus.