Už palankių Palangai sprendimų – didžiosios politikos vingrybės

Linas JEGELEVIČIUS, 2012-02-06
Peržiūrėta
2004
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Už palankių Palangai sprendimų – didžiosios politikos vingrybės

 

 Tik pagiežingi ir trumparegiai palangiškiai gali aklai neigti Palangos pastarojo meto pasiekimus – iš mirties taško pajudėjusius kurhauzo renovacijos reikalus, kelininkų pastato, kuriame įsikurs Palangos savivaldybės administracija, perdavimo svarbą. Bet už šių ir kitų kurortui palankių sprendimų slypi eiliniams palangiškiams nežinomos didžiosios politikos, „daromos“ Seimo pirmininkės ar premjero kabinete, vingrybės. Palangiškį Seimo narį Praną Žeimį galima laikyti Palangos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Vilniuje, kartu su meru Šarūnu Vaitkumi A. Kubiliui ir I. Degutienei primenančiu jų pažadus Palangai. P. Žeimys sutiko laikraščiui atskleisti kai kurių Palangai svarbių sprendimų užkulisius.


  Patyręs politikas pamoko merą

„Kai prie kurorto vairo sugrįžo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų atstovas, Š. Vaitkus, vėl pasijutau reikalingas Palangai. Iki tol miestą valdančiai valdžiai paprasčiausiai buvau neįdomus“, – šypteli P. Žeimys.

Jis prisipažįsta, kad nėra nė vienos dienos, kuomet jis su Š. Vaitkumi, tardamiesi dėl strategijos ieškant Palangai palankių Vyriausybės ir ministerijų sprendimų, nesikalbėtų akis į akį, dažniausiai Vilniuje, ar nors telefonu.

„Štai ir dabar, kai mes kalbamės (interviu vyko praėjusį penktadienį, – L.J.) jūsų redakcijoje, meras turi mano raktus nuo buto Seimo viešbučio Vilniuje. Laukiu jo skambučio po jo apsilankymo vienoje ministerijoje, kad galėtume toliau strateguoti tolimesnius žingsnius“, – sako Seimo narys.

„Kaip politikas, Š. Vaitkus yra jaunas ir kartais dar nedrąsus. Aš jį mokau eiti kalbėtis dėl Palangos reikalų pas valstybinių žinybų vadovus, o ne mindžikuoti kokio nors ministro patarėjo durų“, – priduria šypteldamas įtakingas Seimo konservatorius.

Jis sako, kad daugelis valdininkų, ir ypač politikų Seime, kurie dirba ne vienerius metus ar kadenciją, yra pripratę, kad, priimant svarbius sprendimus, kas nors šnibžtelėtų į ausį primindami apie duotus pažadus ar bręstančius sprendimus.

„Patinka kam ar ne, bet sprendimai yra daromi būtent tokių, dažniausiai privačių pokalbių metu“, – atvirauja P. Žeimys.

Jis pateikia pavyzdį: savivaldybė tikisi trijų milijonų litų Palangos Botanikos parkui, bet dėl kai kurių viešųjų pirkimų procedūrų nėra sulaukusi Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo.

„Todėl penktadienį pas Ž.Plytniką (Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių, – L.J.) ir lankėsi meras. Prieš tai aš iš mero kabineto vyriausybinės linijos telefonu susisiekiau su juo, kad jis priimtų Palangos merą“, – atskleidė buvęs Palangos meras.

„Tai – tik smulkmena. Panašius skambučius turiu skambinti, priminimus, derybas dėl susitikimų ir sprendimų vesti kiekvieną dieną“, – priduria jis.
 

Pas kai kuriuos ministrus gali nesibelsti

„Pas kokius ministrus, departamentų vadovus Š. Vaitkus jau gali eiti net nesibelsdamas?“ – teiraujuosi.

„Pas visus konservatorių ministrus meras jau gali ateiti ir iš anksto neužsirašęs. Mero santykiai su jais jau tokie gilūs ar net asmeniški, kad meras gali užeiti pas juos bet kurią akimirką. Bet palaikome gerus santykius ir ne su konservatorių ministrais. Jau esame su meru pramynę kelius pas Ūkio ir aplinkos apsaugos ministerijų ministrus dėl biokuro katilinių statybos Palangoje“, – prisipažino P. Žeimys.

Jis teigia, kad jam nereikia pagyrų ar nuopelnų dėl Palangai palankių sprendimų priskyrimo.

„Tai yra dalis mano, kaip Seimo nario, išrinkto ir Palangoje, svarbaus darbo“, – sako P. Žeimys.

Jis atskleidė, kokius kryžiaus kelius teko kartu su Palangos meru nueiti, kad Palanga galėtų teikti paraišką minėtoms ministerijoms dėl biokuro katilinių Palangoje statybų finansavimo.

„Buvo toks Aplinkos ministro įsakymas, kad miestuose, kaip Palanga, kur šilumos ūkį valdo privačios bendrovės, šilumos ūkio reikalais, taip pat ir biokuro katilinių poreikio klausimais, gali rūpintis tik jos, o ne savivaldybės. Rudenį pradėjome žygius pas Aplinkos ministerijos ministrą. Mums su meru pavyko jam įrodyti, kad tokia praktika yra ydinga ir neatitinkanti vartotojų interesų. Ministras pasirašė įsakymą, kuris leido ir savivaldybėms teikti paraiškas dėl alternatyvių šilumos būdų – teikti paraiškas dėl biokuro katilinių statybos“, – pasakojo konservatorius Seimo narys.

P. Žeimys sako, kad didelį namų darbą dėl tokio ministro įsakymo atsiradimo atliko ir Palanga.

„Dalis Tarybos narių, visi konservatoriai su Š. Vaitkumi priekyje, buvo už tai, kad būtų peržiūrėta ir, paaiškėjus faktams, nutraukta sutartis su „Litesko“, kad atsirastų alternatyvūs šilumos būdai, kurie padėtų sumažinti šildymo kainas gyventojams.

„Po rinkimų į savivaldybės Tarybą, kurioje daugumą gavo konservatoriai, aktyviai pasisakę prieš „Litesko“, ir šilumos tiekėjas suprato, kad padėtis yra kitokia ir reikės atsižvelgti į naujos politinės daugumos ir jos mero nuomonę“, – sakė P. Žeimys.

Dėl sprendimų Palangoje teko vėliau kautis

Anot jo, nors teigiama, kad Palangai daugiau kaip dešimtis palankių sprendimų buvo priimta praėjusių metų liepos mėnesį kurorte įvykusiame Vyriausybės išvažiuojamajame posėdyje, tikrovė yra šiek tiek kitokia.

„Minėtame posėdyje buvo priimti tik protokoliniai sprendimai. Kol jie tapo kūnu, Palangai teko kautis ir premjero A. Kubiliaus kabinete, priminti kai kuriuos dalykus ir Seimo pirmininkei, jau nekalbant apie ministrus“, – pabrėžia P. Žeimys. Jis raginęs jauną merą neskubėti ir neskelbti visuomenei, kad Palangai svarbūs klausimai išspręsti.

„Žinoma, kiekvienam merui knietėtų pasigirti, bet aš sakiau merui: „Neskubėk. Luktelk. Protokoliniai sprendimai – tik ant popieriaus. Grubiai kalbant, išvažiuojamasis posėdis – svarbi dalis viešųjų ryšių ir tik užuomazgos būsimų realių sprendimų“, – atskleidė buvęs kurorto meras.

O ir privilioti Vyriausybę su premjeru – užduotis buvo ne iš lengvųjų.

P. Žeimys prisiminė, kad dar balandžio mėnesį, vos išrinkus naująją Tarybą, sulaukęs Š. Vaitkaus skambučio. „Kaip tau atrodo idėja, kad mes A. Kubilių ir visą Vyriausybę į Palangą pakviesime?“ – klausė patyrusio P. Žeimio nuomonės Š. Vaitkus.

Aš jam pasakiau: „Gera mintis. Nė neabejok, kad jis neatvažiuos. Aš jį (A. Kubilių, – L.J.) matau dešimt kartų kiekvieną dieną, todėl aš imuosi reikalo“, – išgirdo naujasis Palangos meras. A. Kubilius nesimuistydamas sutiko atvažiuoti į Palangą su visu ministrų kabinetu.
 

Įrėmė premjerą į kampą

Po Vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio Š. Vaitkus ir P. Žeimys suko galvas, kad protokoliniai sprendimai nebūtų užmiršti ar pakeisti, o taptų Palangai kūnu.

Praėjo savaitės, mėnuo, ir prie Palangos klausimų, svarstytų Vyriausybės posėdyje Palangoje, nebuvo skubama grįžti.

„Nusprendėme neduoti premjerui ir ministrams atsikvėpti – lankytis pas juos vos ne kiekvieną dieną, o pagal galimybes juos vėl atsivežti į Palangą. Pirmiausia „atsitempėme“ į kurhauzą kultūros ministrą, pavaikščiojome po griuvėsius. Per eilinę kelionę į Vyriausybę pas A. Kubilių susėdo Š. Vaitkus ir aš. Sakome: „Premjere, įkūnykite protokolinius sprendimus. A. Kubilius įpareigojo Seimo Biudžeto ir finansų komitetą iš kurhauzui pažadėto milijono litų numatyti 700 tūkstančius litų 2012-ųjų metų biudžete. 300 tūkstančiai litų jau buvo skirti iš Kultūros paveldo departamento. Galiausiai atsitiko taip, kad Vyriausybė nepaskyrė tų žadėtų 700 tūkstančių litų“, – atskleidė sprendimų užkulisius P. Žeimys.

Anot jo, A. Kubilius aiškino, kad pinigai nebuvo skirti kurhauzui dėl sunkios šalies biudžeto ekonominės padėties.

„Premjerą galiausiai taip įrėmėme į kampą, kad jis pažadėjo, jog tie 700 tūkstančių litų vis tik bus skirti kurhauzo restauracijos darbams iš Valstybės Privatizavimo fondo šį pavasarį“, – sakė Seimo narys.

Kitu atveju, į Palangą atvažiavusi Seimo pirmininkė I. Degutienė pažadėjo finansavimą Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijai „Palangos gintaras“. Pažadams neįsikūnijant, P. Žeimiui teko varstyti ir jos kabineto duris primenant apie duotus Palangai pažadus.

Tai – tik kelių Palangai svarbių sprendimų užkulisiai.


Merą pabarė, kad paskubėjo pranešti

Perimti savivaldybei kelininkų poilsio namus priešais dabartinį savivaldybės administracijos pastatą, anot P. Žeimio, buvo Š. Vaitkaus idėja.

Sulaukęs mero skambučio dėl tokios idėjos, P. Žeimys išsyk merui pritarė ir paskambino Susisiekimo ministrui E.Masiuliui.

„Jis Seime sėdi už manęs dviem eilėmis aukščiau. Užlipau prie jo ir išdėsčiau mintį perduoti kelininkų pastatą Palangai. Jis pasakė iškart: „Be problemų. Juk ministerija iš poilsio namų nieko negauna, o Vyriausybės politika yra išparduoti ministerijų poilsio namus.“ Vėliau tik Kelių direkcija bandė kaišioti pagalius į ratus perimant pastatą“, – pasakojo Seimo narys.

„Tik Šarūnas paskubėjo iškart visiems apie tai pranešti kaip įvykusį faktą. Aš jį „bariau“, kad niekada neskubėtų skelbti faktu to, kas yra tik mintis“, – šyptelėjo politikos veteranas.

„Regis, Š. Vaitkus pasimokė: nors ir jaunas, ir kartais „karštas“ ar labai jautrus, jis mokosi labai gerai ir išties labai neblogai dirba palangiškiams ir miestui“, – įvertino savo jaunąjį kolegą politikos „vilkas.“

P. Žeimys sutinka, kad kurhauzo renovacijos reikalų „išjudinimas“ ir savivaldybės naujo pastato gavimas yra didžiausi naujojo miesto mero darbai pirmaisiais kadencijos metais.

Patyręs politikas pripažįsta, kad kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl to, kaip turėtų atrodyti kurhauzas, ne visada sutinka ir su energinguoju Š. Vaitkum.

„Man atrodo, jis nori, kad restauruotas kurhauzas turėtų nemažai prašmatnumo elementų, bet aš tvirtinu, kad atstatytas kurhauzas turi būti toks, koks jis yra buvęs iki gaisro“, – teigia Seimo narys.


Pasigenda didesnio ministro konstruktyvumo

P. Žeimys pripažįsta, kad jis pasigendąs „labiau konstruktyvesnio“ požiūrio iš kito palangiškio, taip pat Seimo nario Raimundo Palaičio.

„Yra susidaręs įspūdis, kad jam ne itin patinka tie geri darbai ir procesai vykstantys Palangoje, prie miesto vairo stojus Š. Vaitkui. Gal bijoma, kad konservatoriai gali daugeliui metų į priekį pelnyti didelį palangiškių palankumą? Bet juk, kai kalba eina apie miesto reikalus, toks požiūris būtų labai klaidingas“, – įsitikinęs P. Žeimys.

Jis puse lūpų minėjo, kad pasigedo iš R. Palaičio daugiau energijos rūpinantis, kad Palangai būtų skirti pinigai universalios sporto salės statybai ir kurhauzo restauracijai.

„Kai paprašiau jo, kad jis pakovotų dėl Palangai svarbių šių sprendimų, jis man pasakė: „Negaliu to žadėti, bet aš netrukdysiu“, – išgirdo P. Žeimys.

Jis įsitikinęs, kad pradėtų darbų tęstinumą ir jų greičio išlaikymą gali garantuoti, jeigu šių metų gale įvyksiančiuose Seimo rinkimuose palangiškiai pasitikėjimo mandatą įteiks Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui.

„Palangai tai yra labai svarbu. Bet tandemo buvimas politikos viršūnėse ir apačioje yra labai svarbus dalykas. Dabar meras su premjeru dirba kaip bendraminčiai“, – sakė P. Žeimys.


Lietuvos centrinis bankas padarė ne viską

Seimo narys sutiko pakomentuoti ir neeilinės Seimo sesijos sprendimą sudaryti specialiąją Seimo komisiją tirti „Snoro“ bankroto aplinkybėms.

„Aš buvau nuoseklus ir nuo pat pradžios laikiausi nuomonės, kad reikia nepritarti siūlymui sukurti specialią Seimo komisiją „Snoro“ bėdoms tirti. Parlamentinės komisijos, kaip rodo Seimo patirtis, neduoda niekam naudos, tik įskelia galybę žiežirbų. Šiuo atveju, manau, kad tokia komisija duos naudos tik buvusiems „Snoro“ savininkams, R.Baranauskui ir V.Antonovui. Kas gali paneigti, kad tie Seimo nariai, 40 iš viso, kurie paprašė Konstitucinio teismo išsiaiškinti, ar Seimas, skubos tvarka priėmęs įstatymus ar jų pataisas specialiai „Snoro“ bankroto atvejui, nepažeidė Konstitucijos, nedirba kitai pusei?“ – sakė P. Žeimys.

„Man ir pačiam truputį keista, kad kai kurie ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai balsavo už tokios komisijos sudarymą“, – prisipažino jis.

Vien per savaitę atsitiko nemažai įvykių, kurie, matyt, privertė ir kai kuriuos konservatorius pakeisti savo išankstinę nuomonę. Tai, matyt, lėmė ir gandai apie I. Degutienės sūnų, kuris, girdi, pasiėmė iš „Snoro“ indėlį, jau paskelbus banko bankrotą. Pati pirmininkė irgi pakeitė nuomonę dėl komisijos sudarymo būtinybės – neigusi, kad jos nereikia, po savaitės pritarė jos sudarymui.

P. Žeimys sako, kad Lietuvos centrinio banko kontrolės pritrūko ne tik užbėgant įvykiams „Snore“ į priekį, bet ir, pavyzdžiui, įžvelgiant pavojus Palangos kredito unijoje, kurios faktinio savininko ir direktoriaus Evaldo Petrausko galimais finansiniais nusikaltimais susidomėjo ne Lietuvos bankas, o teisėsaugos institucijos.

Tiek „Snore“, tiek Palangos kredito unijoje dirbo daug savininkų artimųjų ir giminaičių.

„Visų bankinių bėdų priežasčių pirmiausia reikia ieškoti Lietuvos banke. Kai buvau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvo akivaizdu, kad buvęs Lietuvos banko vadovas R. Šarkinas nepakankamai kontroliavo šalies bankus ir kitas finansines institucijas“, – įsitikinęs Seimo narys.

 

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus iš artėjančių savivaldos rinkimų pašalinti beveik pusę tūkstančio kandidatų, netinkamai užpildžiusių pareiškinius dokumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau gavo trijų politinių partijų skundus dėl tokio komisijos nuosprendžio. 


Matematikos mokymas ir mokymasis Lietuvos mokyklose šiuo metu susiduria su iššūkiais. Egzaminų rezultatai ir gąsdina, ir kelia iliuzijas. Moksleiviai, besiruošiantys egzaminams ir studijoms, patiria didelį spaudimą, o būsimų absolventų pagrindinis autoritetas – mokytojai. Artėjant kasmetiniams egzaminams, svarbus klausimas – kaip padėti mokytojams ir mokiniams?


Šiandien, vasario 4-ąją, įvyko Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdis. Tarybos pirmininkas ir miesto meras Šarūnas Vaitkus jo pradžioje perskaitė Tarybos narės Renatos Surblytės, kuri posėdyje nedalyvavo, pareiškimą, kuriuo ji Tarybai pranešė apie pasitraukimą iš Socialdemokratų partijos, taip pat iš miesto Tarybos jungtinės...


Sveikas protas kol kas nenugalėjo: šią savaitę Klaipėdos apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Palangoje ir Šventojoje paplūdimiuose išdygę tualetai turi būti nugriauti. Taip antradienį, gruodžio 12 dieną, teisme išspręstas Palangos savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ginčas. Palangos miesto meras Šarūnas...


Siekęs kunigo kelio tapo konfliktų sprendimų žinovu

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 11 02 | Rubrika: Miestas

Jau beveik penkerius metus Palangoje gyvenantis Kęstutis Trakšelys galėtų pasigirti itin ryškia gyvenimo istorija: siekęs kunigo kelio Telšių kunigų seminarijoje, o vėliau Romoje, studijas metė, aiškindamas, kad „kiekvienas mūsų tam tikru laiku sulaukiame kažkokių pašaukimų“, kurie vėliau gali išblėsti. Teologijos studijas į filosofijos...


Priešinęsis partijos nurodymams LSDP Palangos skyriaus pirmininkas Danas Paluckas kartojo burtažodį: „Pas mus – demokratija“, bet jos nesuprato partijos vadovybė: už tai, kad pašalino, o vėliau, Socialdemokratų prezidiumui nurodžius, nesugrąžino partijoje Justino Masalsko ir Viktoro Geco narystės, D. Paluckas praėjusią savaitę sulaukė partijos Etikos ir...


Beveik įpusėjus miesto savivaldybės Tarybos kadencijai, politikai gali pasididžiuoti skirtingu įdirbiu ir „kraičiu“. Bet kalbant apie Tarybos sprendimų projektų rengimą, vos keletas politikų tempė vežimą. Kaip, matyt, ir dera, sąrašo viršuje rikiuojasi abu Tarybos vadovai: meras Šarūnas Vaitkus ir vicemeras Saulius Simė, kurie iki 2012-ųjų metų galo Tarybai...


Tik pagiežingi ir trumparegiai palangiškiai gali aklai neigti Palangos pastarojo meto pasiekimus – iš mirties taško pajudėjusius kurhauzo renovacijos reikalus, kelininkų pastato, kuriame įsikurs Palangos savivaldybės administracija, perdavimo svarbą. Bet už šių ir kitų kurortui palankių sprendimų slypi eiliniams palangiškiams nežinomos didžiosios...


Po  mero Šarūno Vaitkaus apsilankymo praėjusį ketvirtadienį pas Vyriausybės kanclerį, buvo peržiūrėta Palangos savivaldybės valdininkų sudaryta darbotvarkė išvažiuojamajam Vyriausybės posėdžiui Palangoje liepos 12-ą dieną.


„Naglis“ artėja link didžiosios pergalės

„Palangos tilto“ informacija, 2010 04 24 | Rubrika: Miestas

Praėjusį antradienį Palangos krepšinio komanda „Naglis“ pratęsė finalo kovą, iškovodami dar vieną pergalę. Palangos krepšininkai išvykoje nugalėjo Jonavos komandą „Triobet Malsta“ rezultatu 77:70 ir dar vienu žingsneliu priartėjo prie trokštamos didžiosios pergalės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius