Už padėkos administracijos komandai – gilus mero darbų įspaudas

Per miesto mero Šarūno Vaitkaus veiklos metinę ataskaitą miesto gyventojams trečiadienio vakarą S. Vainiūno meno mokyklos salėje buvo tuščių vietų. Žinantiems populiaraus konservatoriaus mero palaikymą partijoje ir mieste, tereikėjo jam mostelėti kviečiant ranka ir, niekas neabejoja, salė būtų pilna palaikančiųjų. Bet užvakar į mokyklą rinkosi tie, kuriems išties labai rūpi miesto reikalai ir mero bei jo komandos nuveikti darbai.

Atsiskaitė dukart per 9 mėnesius

Meras Š. Vaitkus savo pažadą – atsiskaityti miestelėnams dukart per metus – išpildė. Miesto vadovas kalbėjo ramiai, dalykiškai ir pasitikėdamas, jo kalboje nebuvo panegirikos ir pompastikos – tik glausti faktai apie nuveiktus, atliekamus ar būsimus darbus kurorte, bylojantys apie mero kompetenciją.

Tik šiek tiek daugiau kaip valandą trukusios pristatyti ataskaitos pabaigoje meras padėkojo „šauniai savivaldybės komandai“, nors pabrėžė, kad savivaldybėje vyksta „didelė reorganizacija“. Meras pasidžiaugė ir palaikymu keturių partijų Tarybos valdančiojoje koalicijoje. „Tai yra labai svarbu“, – keliskart pabrėžė meras.

Jo ataskaitos klausėsi ir žmona Vilma su mažamečiu sūneliu Domantu, kuris nenustygo ant mamos kelių. Galbūt dėl to ponia Vilma su vaikeliu nelaukė ataskaitos pabaigos – išėjo iš salės anksčiau.

Kur kas kantresni buvo kurorto liberalsąjūdiečiai, kurie, pasirišę oranžinės spalvos kaklaraiščius, simbolizuojančius šią partiją, užėmė visą salės eilę viršuje.

Meras apžvelgė jau nuveiktus ar atliekamus darbus, rikiuodamas juos pagal Tarybos koalicijos darbų programą.

Ko gero, dauguma mero nuveiktų darbų mietui yra gerai žinomi, nes „Palangos tiltas“ apie juos išsamiai rašė.

Š. Vaitkus sakė, kad yra pažengta link Palangos koncertinės salės statybos – šiemet buvo suformuotas žemės sklypas aplink pastatą, pradėtos pirkti techninio projekto procedūros. Jos, anot mero, turi būti baigtos iki kovo mėnesio.

„Paruošę techninį projektą, iki gegužės pateiksime paraišką dėl objekto finansavimo Ūkio ministerijai. Gavus finansavimą, geriausiu atveju, kitų metų rudenį bus pradėti statybos darbai“, – sakė susirinkusiems meras.

Gerokai pajudėjo ir koalicijos ketinimas kurorte pastatyti universalų sporto kompleksą.

1500 vietų komplekso sąmatą yra 9,2 milijonai litų. Jau gauti statybų leidimai, rengiamas techninis projektas.

„Tikimės 7 milijonus litų gauti pagal vieną iš dvejų Europos Sąjungos projektų. Vienas iš jų skirtas ES regioninio bendradarbiavimo tarp Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado srities skatinti. Iš kurio projekto pirmiausia gausime pinigų, tą ir įgyvendinsime“, – sakė Š. Vaitkus.

Sprendžiami kurhauzo reikalai

Kalbėdamas apie kurhauzą, miesto vadovas pasidžiaugė, kad „reikalai pajudėjo“. Daug metų savivaldybė su kitu kurhauzo sklypo bendrasavininku ginčijosi teismuose dėl sklypo aplink kurhauzą dydžio ir priklausomybės.

„Kurhauzo traukinys pajudėjo, kai vasarą valstybės vardu buvo įregistruotas 52,7 arų sklypas. Pritarus Lietuvos Kultūros paveldo departamentui, savivaldybė rengia kurhauzo restauracijos techninį projektą, kuris turi būti baigtas kovo pradžioje. Restauracijos darbams kitąmet Kultūros paveldo departamentas skyrė 300 tūkstančių litų, dar 700 tūkstančių litų tikimasi gauti iš valstybinio privatizavimo fondo kitų metų pavasarį“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Kad kurhauzo restauracijos reikalai pajudėjo, didelis asmeninis jo nuopelnas – jo pastangomis, prie kurhauzo praėjusią vasarą lankėsi ir padėties niūrumu įsitikino Kultūros paveldo, Valstybinė teritorijų planavimo ir Statybų inspekcijos vadovai, premjeras Andrius Kubilius, Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kiti aukšti valstybės pareigūnai.

Kaip vyksta kurhauzo restauracijos techninio projekto darbai, papasakojo žymi pajūrio architektė Laima Šliogerienė.

„Manau, kad rezultatas – pastato restauracija – bus matomas greitai“, – sakė Š. Vaitkus.

Sprendžiamas ir kitų kurorto kultūrinio paveldo objektų likimas – pateiktos paraiškos ES-Norvegijos fondui dėl „Anapilio“, „ Romeo“ ir „Džiuljeta“ renovavimo.

Miesto valdančioji koalicija įsipareigojo pastatyti konteinerinius tualetus prie paplūdimio takų. Šiemet toks tualetas buvo atidarytas Palangos gelbėjimo stotyje ir Šventojoje.

„Jei savivaldybės Taryba pritars ir skirs finansavimą, kitais metais Palangoje ir Šventojoje turėtų būti pastatyti dar 6 tokie tualetai“, – pranešė meras.

Beje, jau merui baigus skaityti ataskaitą, palangiškė skundėsi, kad mieste maža viešųjų tualetų.

„Neveikė viešas tualetas ir naujajame miesto kapinių kvartale. Žmonės po Mišių išeina į miestą, ir nėra nė vieno aplink atidaryto tualeto. Net autobusų stotyje esantis uždarytas“, – skundėsi palangiškė.

Kitas palangiškis pasigenda mieste viešosios pirties.

Meras teigė, kad gerai supranta palangiškių rūpestį, ir tualetų bėda bus sprendžiama. Anot mero, kaip įrodė Druskininkų patirtis, viešosios pirties  veikla, greičiausiai, būtų nuostolinga.

Siekia pastatyti biokuro katilines

Jau kitais metais turėtų prasidėti europinius standartus atitinkančio kempingo Nemirsetoje statybos. Jos turės didelės svarbos kurorto infrastruktūrai, nes didelė dalis užsieniečių mieliau vasaroja moderniuose kempinguose, nei viešbučiuose.

„Dabar yra rengiamas techninis projektas. Statybos prasidės kitų metų pavasarį. Valstybė įtraukė kempingo projektą Nemirsetoje į prioritetinių valstybės darbų sąrašą. Jau yra skirti 4 milijonai litų šiam projektui“, – sakė konservatorius meras.

Š. Vaitkui, asmeniškai populiarinančiam Palangos, kaip šeimų kurorto, idėją yra miela darbų sparta būsimame vaikų žaidimų parke prie „Pušyno“.

„Jau yra nutiestos komunikacijos, įrengtas apšvietimas. „Orlen Lietuva“ pavasarį pastatys žaidimų įrenginius vaikams“, – vardijo Š. Vaitkus.

Privataus kapitalo pritraukimas į kurorto prioritetinius projektus taip pat žymi šios valdančiosios koalicijos, į kurią įeina konservatoriai, centristai, liberalsąjūdiečiai ir liberalcentristai, darbą.

Meras palangiškiams trumpai pagrindė ir koalicijos vykdomos savivaldybės administracijos reformos būtinybę. Žinia, savivaldybėje atsirado ir Viešosios tvarkos skyrius.

„Jo darbuotojai užsiims viešos reklamos, prekybos viešose vietose kontrole, sieks, kad apleistų statinių savininkai rūpintųsi savo turtu. Šiuo metu mieste yra apie 10 didesnių apleistų statinių, kurie turi savo šeimininkus“, – sakė meras.

Šiais metais savivaldybės Taryba, siekdama priversti tokių statinių savininkus rūpintis savo nekilnojamuoju turtu, nustatė didesnį nekilnojamojo turto mokestį tokiems statiniams, net iki 1 procento, o Seime yra užregistruotas Seimo nario J. Razmos siūlymas nustatyti net 3 procentų mokestį apleistiems statiniams.

Dar viena mero prioritetinė veiklos sritis – alternatyvių šilumos šaltinių naudojimas.

Baigiantis metams, meras pasakojo, gruodžio 29-ąją, bus sudaryta sutartis su gerai žinoma šalies advokatų kontora, kuri įvertins sutartį dėl „Litesko“ audito.

Š. Vaitkus ėmėsi žingsnių, kad kurorte ir Šventojoje būtų pastatyta po papildomus biokuro katilus.

„Kretingoje, kurioje 90 procentų šilumos yra pateikiama naudojant biokuro katilinę, šiluma yra 30 procentų mažesnė nei Palangoje“, – sakė meras.

Jo iniciatyva, savivaldybės administracija jau yra pateikusi paraiškas dėl katilinių statybos finansavimo Ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijoms – laukiama jų atsakymo.

Ypač didelis dėmesys – šeimoms ir vaikams

Jeigu Taryba kitų metų biudžete numatys lėšų (planuojama  skirti 110 tūkstančių litų) kolumbariumo statybai, 2012-aisiais bus pradėtas jo projektavimas ir statybos.

Meras priminė palangiškiams, kad per devynis mėnesius valdžioje buvo suremontuota Senosios gimnazijos sporto salė, du lopšelio-darželio „Gintarėlis“ korpusai, atidaryta sporto aikštelė prie Šventosios pagrindinės mokyklos.

Šią vasarą ir rudenį buvo sutvarkytas gyvenamasis rajonas (kitaip žinomas „Bamo“ vardu) –Rytų, Druskininkų, Rąžės ir kai kuriose kitose gatvėse buvo pakloti nauji šaligatviai, Taikos gatvėje esančių daugiabučių kiemuose buvo įrengtos papildomos automobilių parkavimo vietos, buvo įrengtas apšvietimas. Buvo pradėta Žvejų ir Kęstučio gatvių rekonstrukcija, buvo tvarkoma Sodų gatvė.

„2012-aisiais esame numatę skirti 280 tūkstančių litų vaikų aikštelių daugiabučiuose įrengimui“, – sakė Š. Vaitkus.

Meras visiems priminė, kad Vyriausybė perdavė miesto savivaldybei 28 milijonų litų vertės pastatą – poilsio namus, iki šiol priklausiusius Lietuvos kelių direkcijai. Jame, esančiame priešais savivaldybės administracijos pastatą, įsikurs miesto savivaldybė.

„Visi penki savivaldybės pastatai, iš jų darbuotojams išsikėlus, liks miesto savivaldybei. Juos pardavę, galėsime gautas lėšas investuoti į Palangos infrastruktūrą“, – sakė meras.

Š. Vaitkus priminė, kad šiais metais buvo paremtos ir miestą reprezentavusios sporto komandos – krepšinio klubas iš savivaldybės gavo 150 tūkstančių litų, o futbolo komanda „Palanga“, laimėjusi Lietuvos Vakarų zonos čempionatą – 30 tūkstančių litų.

Jeigu Taryba numatys lėšų, meras viliasi, kad jau kitais metais Palangoje bus įsteigtas Trečiojo amžiaus universitetas vyresnio amžiaus žmonėms.

Po išsamios mero Š. Vaitkaus veiklos ataskaitos susirinkę palangiškiai neskubėjo namo – pabendravo su meru, išreiškė pritarimą jo pradėtiems darbams ir siekiams.

 „Malonu girdėti, kad per tokį trumpą laiką pavyko žengti tiek daug žingsnių. Iki šiol jų tiek daug ir tokių įvairių nebuvo Palangoje“, – sakė palangiškis aktyvistas Z. Vaičiūnas.

Prieš mero ataskaitą visus „sušildė“ S. Vainiūno meno mokyklos mokytojų kvartetas, atlikęs „Vaidilučių polką“, ir tarptautinių konkursų laureatas, akordeonistas Algirdas Benetis.