UAB „Palangos šilumos tinklai“ jau pradeda ruoštis naujam šildymo sezonui

Šildymo sezonas pasibaigė, bet UAB „Palangos šilumos tinklai“ jau pradeda ruoštis naujam šildymo sezonui. Užpernai įsigaliojus Šilumos įstatymo dėl šilumos tiekėjo ir šilumos punktų priežiūros atskyrimo pasikeitimams, UAB „Palangos šilumos tinklai“ jau penkis mėnesius, nuo gruodžio 1-osios, rūpinasi kurorto šilumos punktais, perimtais iš UAB „Litesko“.
Apie darbus kalbėjomės su UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriumi Rimantu Gliožeriu ir inžinieriumi-šilumininku Mantu Eičinu.
– Kokių darbų ketinate imtis šilumos punktuose, pasibaigus šildymo sezonui?
Rimantas Gliožeris (R. G.): – Išties, pasibaigė tik šildymo sezonas, bet ne darbai, susiję su šilumos punktų priežiūra. Jau pradėjome paruošiamuosius šilumos punktų parengimo kitam sezonui darbus. Omenyje turiu ir dokumentacijos parengimą, monometrų patikras, šilumokaičio plovimus, kitus techninius darbus.
– Kiek šilumos punktų šiuo metu prižiūri UAB „Palangos šilumos tinklai“ darbuotojai?
R. G.: – Beveik 200. Tai – išties nemažai.
Mantas Eičinas (M. E.): – Nesvarbu, kad pasibaigė šildymo sezonas. Juk „gyvatukas“ ar vamzdynas, kuriais tiekiamas šiltas vanduo, gali prakiurti bet kada. Atliksime monometrų patikrą, atliksime hidraulinės sistemos bandymus, išvalysime filtrus, siurblius.
– Beje, įstatymas, žinia, leidžia pasirinkti šilumos punktų priežiūros paslaugos teikėją. Net fizinis asmuo pagal įstatymą gali teikti tokią paslaugą. Ar yra kurorte kitų įmonių ar fizinių asmenų, pasinaudojusių tokia įstatymo galimybe?
R.G.: – Tokio darbo „liūto dalį“ atlieka mūsų įmonė. Kai buvo priimti jūsų minėti Šilumos įstatymo pakeitimai, Palangoje buvo atsiradę ir keletas smulkių, privačių įmonių, kurios norėjo prižiūrėti šilumos punktus.
Prisimenu, kad paskelbus konkursą tokiai paslaugai teikti švietimo įstaigose, jame dalyvavo ir dalyvių iš Klaipėdos. Bet konkurso metu, pirmiausia atsižvelgiant į pasiūlytą kainą, tam darbui buvo pasirinkta UAB „Palangos šilumos tinklai“.
Vėliau namų bendrijos taip pat rinkosi mus prižiūrėti daugiabučių šilumos mazgus.
Kadangi esame savivaldybės įmonė, pelno siekimas nėra mūsų prioritetas. Mūsų įmonės tokiai paslaugai siūloma kaina turi mažą pelno maržą, yra orientuota ir į socialinį gyventojų tokiai paslaugai poreikį.
Vis tik sugebėjome iš paslaugos gauti šiais metais nedidelį pelną, kurį panaudosime įmonės techninės bazės atnaujinimui.
Žinia, mūsų paslaugos tarifai yra patvirtinti Savivaldybės.
M. E.: – Yra ir keletas daugiabučių namų bendrijų, kurios nesinaudoja mūsų paslaugomis. Bet tie namai – seni, nerenovuoti. Daugiabučiuose, kuriuose laukiama renovacijos, ŠPP vykdo mūsų įmonė.
R. G.: – Regis, yra aštuoni daugiabučiai namai, su kuriais iki šiol dar nepavyko sudaryti sutarčių dėl ŠPP. Kai kurios jiems atstovaujančios bendrijos iki šiol svarsto, ar jas pasirašyti su mūsų įmone.
Tikiu, kad jos pasirinks mus, nes teikiame gerą paslaugos kokybę už optimalią kainą.
Ko gero, abejojantiems jau būtų pats laikas apsispręsti, nes „Litesko“ jau už keletos savaičių vykdys šilumos sistemos hidraulinius bandymus.
– Esu girdėjęs, kad kitų miestų šilumos įmonės, panašiai kaip butų ūkio administravimo įmonės, steigia kaupiamuosius fondus – kaupia gyventojų lėšas šilumos punktų priežiūros darbams vykdyti. Ar esate tai numatę ir Palangoje?
R. G.: – Išties, kituose miestuose, pavyzdžiui, Biržuose, šilumos tinklais besirūpinančios įmonės steigia karšto vandens ir šildymo sistemos kaupiamuosius fondus. Esmė jo tokia: gyventojai moka simbolinį mokestį už karšto vandens ir šilumos punktų sistemų renovaciją.
Bet tai yra atskiras mokestis – ne tas, kurį gyventojai mato, gavę mūsų sąskaitas už šilumos punktų priežiūrą.
Kad nesudarytumėme nepatogumų gyventojams papildomais mokesčiais, svarstome galimybę atpiginti mūsų teikiamas paslaugas vienu centu už kiekvieną kvadratinį metrą, o kiekvienas sutaupytas centas būtų kaupiamas kaupiamajame fonde.
Sukaupus pakankamai jame lėšų, jos būtų naudojamos, šilumos ir karšto vandens sistemų renovacijai.
– Paaiškinkite gyventojams, kokios yra kainos, už šilumos punktų priežiūrą, sudedamosios dalys? Kaip jos buvo nustatytos?
M. E.: – Į ją įeina šilumos punkto, karšto ir šalto vandens sistemos priežiūros kaštai. Tai – trys pagrindinės tarifo dalys. Žinia, gyventojai moka už ŠPP skirtingai – mokestis priklauso nuo esančios karšto vandens tiekimo sistemos.
Pavyzdžiui, yra daugiabučių, kuriuose nėra „gyvatukų“. Vadinasi, gyventojai jame gaus keliais centais mažesnes mūsų sąskaitas.
R. G.: – Žiemą mūsų vidutinės sąskaitos vienam gyventojui per mėnesį buvo nuo penkių iki dešimt litų.
– Ar jums perėmus šilumos punktų priežiūrą iš „Litesko“, sumažėjo paslaugos kaina?
R. G.: – Šiek tiek taip. Bet ir „Litesko“, ir mes, parengdami sąskaitas už paslaugą, naudojamės tuo pačiu savivaldybės patvirtintu tarifu. „Litesko“ kaina buvo šiek tiek didesnė, nes jie į ją įskaičiavo ir kai kurias eksploatacines sąnaudas.
Už paslaugą gaudama nedidelį pelną, mūsų įmonė kuria materialinę bazę.
– Ar prieš naująjį šildymo sezoną įmonė vėl turės gauti tokiai paslaugai teikti licenziją ar teikti savivaldybės Tarybai tvirtinti naujus tarifus?
R. G.: – Licencija įmonei yra suteikta, ir jos naujos nereikės.
– Ar UAB „Palangos šilumos tinklai“ siekia, kad šilumos punktų priežiūrą jai patikėtų ir daugiau miesto įmonių, įstaigų?
R. G.: – Taip, deramės su kai kuriomis kurorto įmonėmis, pavyzdžiui, viešbučiais, kad jie naudotųsi mūsų tokia paslauga.
– Bet, regis, pakeistas Šilumos įstatymas taip pat numato galimybę šilumos tiekėjui kai kuriais atvejais ir toliau vykdyti šilumos punktų priežiūrą. Kokie tie atvejai?
R.G.: – Taip, tai numato įstatymas. Jeigu mieste yra ne daugiau kaip 50 tūkstančių gyventojų, ir jei vietos savivaldybės Taryba nenusprendžia kitaip, šilumos tiekėjas gali teikti ir šilumos punktų priežiūros paslaugą.
Žinia, Palangos miesto savivaldybės Taryba nusprendė, kad „Litesko“ negali teikti daugiabučių namų ŠPP paslaugos, bet kai kurios kurorto įmonės dar iki šiol naudojasi jų tokia paslauga...
– Ar galite „Litesko“ paslauga besinaudojančioms įmonėms garantuoti kokybiškesnes ir optimalios kainos paslaugas?
R. G.: – Jų paslaugomis daugiausiai naudojasi kai kurie dideli viešbučiai. Mes galime aptarti su jais tokios paslaugos teikimo sąlygas, taip pat kainą, individualiai.
M. E.: – Pinigų reikia ir hidrauliniam presui įsigyti, ir įrankiams, ir įrangai atnaujinti, ar kai kuriais atvejais – jai įsigyti, kad atliekami šilumos punktų priežiūros darbai taptų kokybiškesni. Net elementariam darbui – suveržti vamzdžiams – reikia tinkamų įrankių, kurių kartais iki šiol galbūt ir pritrūkdavo. Planuojame jau artimiausiu metu reikalingą įrangą įsigyti, kad tinkamai galėtumėme vykdyti šilumos punktų priežiūros darbus vasarą.
R. G.: – Visus darbus atliksime iš įmonės lėšų.
– Gyventojai skundžiasi, kad jiems nepatogu gauti dvi sąskaitas – už šilumą ir ŠPP. Gal ateity bus tik viena sąskaita abiems paslaugoms? O gal bus viena už visas komunalines paslaugas?
R. G.: – Esu už tai. Bet ir dabartinė tvarka kažin ar kelia didelių nepatogumų. Juk UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pateiktoje sąskaitoje mūsų paslaugai yra skirta atskira eilutė. Tad neaiškumų ar sunkumų ją suprasti neturėtų būti.
Tik kelioms namų bendrijoms pateikiame atskiras sąskaitas už mūsų paslaugą. Jeigu bendrijos pageidauja, mes pasiruošę įsiklausyti ir pateikti sąskaitą už ŠPP kartu su kitų miesto komunalinių paslaugų įmonių sąskaitomis.