Tris gyvybes Vilniuje nusinešusios legioneliozės protrūkis Palangai negresia

Keliuose Vilniaus daugiabučiuose aptikta Legionella bakterija sukėlė nemenką sąmyšį. Paskelbta, jog dėl šios bakterijos mirė trys žmonės. Nerimo kilo ir kitų miestų gyventojams, gi niekas nėra apsaugotas nuo panašių pavojų. Tą patvirtino ir kalbinti palangiškiai – būtina paisyti atsargumo. Į tokią situaciją sureagavo ir UAB „Palangos šilumos tinklai“, išsiuntinėję perspėjančius raštus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams apie tai, kad būtina palaikyti reikalingą vandenyje bakterijoms neleisiančią susidaryti temperatūrą.

Būtina palaikyti atitinkamą temperatūrą
Kaip papasakojo UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė Giedrė Juršėnė, informacija apie legioneliozės užkratą Palangoje jos nepasiekė. Užkertant kelią galimam pavojui, specialistai informavo visų daugiabučių namų administratorius, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojus apie prevencines priemones užkertant legioneliozės bakterijų plitimą.
„Būtina palaikyti tinkamą karšto vandens temperatūrą karšto vandens maišytuvuose – ne mažesnę kaip 50 laipsnių. Taip užsitikrinama, jog kenksmingos bakterijos nesidaugins vandenyje. Vienas iš galimų būdu sunaikinti Legionella bakterijas yra karšto vandens temperatūros pakėlimas sistemoje iki 75 laipsnių, sukeliant vadinamąjį „termošoką“. Tokiu atveju reikia perspėti gyventojus dėl nusideginimo grėsmės. Karšto vandens temperatūra didinama sistemoje, nustačius legionelių plitimo faktą. Šiai dienai Palangoje nėra nustatyta“, – pasakojo UAB „Palangos šilumos tinklai“ vadovė.
Ji atskleidė, jog Palangoje daugiabučiuose namuose nebuvo užfiksuotas Legionellabakterijos dauginimosi atvejis.
„Tikėtinas pavojus gali kilti tuomet, kai pradedama žaisti su karšto vandens tiekimo temperatūra, tai sumažinama, tai padidinama. Žmonės siekia visokiais būdais sutaupyti, tačiau kartais tai nebūna į naudą. Laikantis nustatytų karšto vandens higienos normų, nesudaromos sąlygos bakterijai plisti“, – teigė pašnekovė.
Paklausta, kodėl kai kurie palangiškiai skundžiasi dėl ilgai neatbėgančios šilto vandens srovės, ypač virtuvėje, UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorė paaiškino, jog tai dažnai būna karšto vandens padavimo sistemų ypatumai.
„Kai kuriuose miesto rajonuose virtuvėse nėra cirkuliacijos (karštas vanduo tiekiamas vienu vamzdžiu, nenaudojant jis vėsta), todėl tenka nuleisti dalį vandens, kol pradeda bėgti vanduo reikiamos temperatūros“, – paaiškino situacija UAB „Palangos šilumos tinklai“ komercijos direktorius Jonas Pleškys.

Gyventojų patikros – netikslios
Kaip paaiškino specialistai, tiekiant atitinkamos temperatūros vandenį – kaip minėta, ne mažiau nei 50 laipsnių, – Legionella bakterija nežūsta, tačiau ji nebesidaugina.
Komercijos direktorius J. Pleškys prisiminė, jog vienu metu buvo kilęs pavojus dėl minimos bakterijos viename kurorto viešbutyje, tačiau kadangi nuolat viešbučiai ir poilsio namai tikrinami, ligos plitimui buvo užkirstas kelias ir nebuvo pastebėta jokių pasekmių. „Įprastai viešbučiuose būna daug įrenginių, juos visus reikia tinkamai prižiūrėti. Ypač svarbu yra palaikyti švarą, valyti dušo galvutes. Kadangi nuolat vyksta tikrinimai, tai užtikrina saugą, nekyla bėdų“, – sakė J. Pleškys.
Pašnekovas nusistebėjo tuo, jog vilniečiai, nustačius Legionella bakteriją, puolė masiškai nešti tikrinti vandenį. „Gyventojai, tikiu, nepaisė jokių higieninių reikalavimų, nešant tikrinti vandenį ir naudojo bet kokią rastą talpą. O taip būti negali, juk nežinia, kokių dar bakterijų gali rasti tokioje nesaugioje talpoje. Įprastai kviečiami paimti vandens mėginį patys laboratorijos specialistai, jie naudoja atitinkamas saugias talpas, tuomet tikėtina, jog ir rezultatas bus tikslus“, – pastebėjimą išsakė UAB „Palangos šilumos tinklai“ komercijos direktorius.

Užrištos rankos dėl kontrolės
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas pripažino, jog Legionella bakterija iki šiol kurortui bėdų nekėlė, nekelia ir dabar. Tačiau vedėjas išsakė nuogąstavimą dėl gyvenamųjų namų kontrolės, kurią užtikrinti specialistams nėra galimybių.
„Klausimas yra ganėtinai atviras. Higienos normos numato kontrolę viešbučiuose, taip užtikrinama, jog bus palaikoma tinkama temperatūra, maždaug iki 66 laipsnių, tokiu būdu nukenksminamos bakterijos. Tokie tikrinimai vyksta kas ketvirtį. Tačiau daug sudėtingesnis reikalas yra dėl gyvenamųjų namų kontrolės, kadangi tai nėra įstatymiškai numatyta. Tai turi daryti gyvenamuosius pastatus administruojantys juridiniai žmonės“, – kalbėjo R. Kučiauskas.
Jis pripažino, jog su gyventojais Palangoje sunku susitikti – vieni išvykę, atvyksta tik vasaromis, kiti apskritai nebūna, dar kiti žmonės net purtosi nuo minties, jog norint užtikrinti saugų šilto vandens vartojimą, reikia keletą minučių vandenį nubėginti.
Grėsmės proveržio nepajautė iš palangiškių pusės ir Palangos miesto savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė-Kučinskienė.„Niekas į mane nesikreipė ir neišsakė jokių būgštavimų“, – tikino savivaldybės gydytoja. Pašnekovė, neseniai į savo darbo vietą grįžusi po vaiko auginimo atostogų, pripažino, jog nepamenanti, kad tokia grėsmė būtų kilusi Palangai anksčiau.
Nesukdami sau galvos dėl galimos bėdos gyvena ir palangiškiai. Kalbinti gyventojai tikino, jog dėl Vilniuje pasklidusios bakterijos jie nesijaudina ir nesiima papildomų atsargumo priemonių. „Kiek girdėjau, vilniečiams buvo siūloma keletą minučių leisti karštą vandenį, kad užsitikrintų saugų vartojimą. Baisu ir pagalvoti, žinoma, kai visokios ligos pasklinda. Niekas nėra apsaugotas. Bet tikiu, kad šis bakterijos proveržis taps pamoka ir kitiems šilumos temperatūrą prižiūrintiems specialistams. Baisi, bet pamoka. Pas mus namuose atbėga gan karštas vanduo iškart, nepastebėjau, jog reiktų ilgai jį leisti“, – pasakojo palangiškė Birutė.

Plinta oro lašeliniu būdu
Legioneliozė yra ūminė infekcinė liga – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Tačiau jeigu žmogus kreipiasi laiku, liga diagnozuojama anksti ir skiriamas tinkamas gydymas, pasveikstama be jokių pasekmių. Legioneliozė gali pasireikšti dviem formomis. Pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys ir pneumonija, o antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Vilniuje dėl nustatytos Legionella bakterijos per šių metų porą mėnesių buvo atlikti 134 tyrimai. Gauti 25 teigiami rezultatai. Sausį – tik viename mėginyje rasta bakterijų, o vasarį – 24.
Kaip paaiškino specialistai, Legionella bakterija užkrėstas vanduo niekuo neišsiskiria. Vienintelis skirtumas – vandens karštumas.
Siekiant sumažinti legioneliozės riziką, karšto vandens vartotojams rekomenduojama nesinaudojus karštu vandeniu bent 2 paras prieš naudojimąsi leisti jam nutekėti 3-30 min.
Perspėjama, jog stovintis vanduo gali būti pavojingas, tačiau jei jis pakankamai karštas – nebūtina net nuleisti. Bakterijoms pavojingiausia yra temperatūra. O jei vanduo drungnas, tai nuleidimas jo nieko nepadės, tik dar labiau bus paskleistos legionelės, juk jos plinta oro lašeliniu būdu.
Šia liga gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet dažniau – vyresnio amžiaus asmenys. Dažniau legionelioze serga vyrai (profesiniai rizikos faktoriai: statybos, žemės ir santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis). Dėl susilpnėjusio imuniteto didelis pavojus susirgti šia liga yra ligoniams, besigydantiems ligoninėse, atliekant įvairias vandens procedūras.

Kaip išvengti legioneliozės
Lietuvoje per metus fiksuojama 5-10 legioneliozės atvejų. Pagal šį skaičių Lietuva ne pernelyg išsiskiria iš kitų ES šalių.
Jei legioneliozės forma yra Pontiako karštinė, liga pasireiškia 2-6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų.
Jei legioniozė pasireiškia kaip Legionelinė pneumonija (legionierių liga), liga paprastai prasideda karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir skausmas krūtinėje progresuoja. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia. Apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų. Ligos inkubacinis periodas trunka 2-10 dienų.
Dažniausiai ši liga plinta dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Norint išvengti legioneliozės, vandens sistemos pastatuose turi būti eksploatuojamos teisingai. Ligos visai nesudėtinga išvengti, jei nuolat palaikoma ne žemesnė nei 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų karšto vandens čiaupuose. Šalto vandens temperatūra neturi siekti 25 laipsnius. Vandeniui negalima leisti užsistovėti sistemose.
Vandens sistemų prižiūrėtojai turi ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose, valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pataria visų daugiabučių gyventojams, norintiems išvengti legioneliozės, kartkartėmis kreiptis į namų valdos atsakingus asmenis ir išsiaiškinti, ar karšto vandens normos atitinka higienos reikalavimus. Mat jokių kitų profilaktikos priemonių nuo šios ligos nėra, o vandens tiekėjai ne visada užtikrina tinkamą saugumą.
Taip pat gyventojai savo namuose turėtų periodiškai valyti dušo galvutę. Joje galimai gali būti susikaupę nuosėdų, kurios taip pat lemia legionelių dauginimąsi. Vanduo nėra sterilus ir dėl užrūdijusių, užkalkėjusių vamzdžių, mažo vandens srauto vamzdžiuose, bakterijos gali veistis, o į organizmą patekti su vandens purslais.

Pirmasis atvejis nustatytas 1985 m.
Legionella genties bakterijos atrastos XX a. 8-ojo dešimtmečio viduryje JAV. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje vyko Amerikos legiono – JAV kariuomenės veteranų organizacijos – suvažiavimas. Viename viešbutyje gyvenusiems suvažiavimo dalyviams pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė.
1977 m. JAV mikrobiologai iš vieno mirusiųjų plaučių išskyrė bakterijų ir įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai. Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionellapneumophila (plaučių legionele).
Retrospektyviai ištyrus anksčiau neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių ligonių kraujo serumus paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje. Pirmasis pneumoninėslegioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m.