Teisininko komentaras

Laikraščio skaitytoja klausia: mano sugyventinis nuolat svetimoteriauja, namuose naudoja psichologinį smurtą ir baigia privesti prie savižudybės, kokių priemonių galėčiau imtis prieš smurtaujantį ir svetimoteriaujantį sugyventinį?

Teisininkas V.Korsakas atsako: Savižudybė yra kraštutinumas, įrodyti privedimą prie savižudybės yra nepaprastai sunku, todėl geriau yra pasinaudoti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu.
Bandydami įrodyti privedimą prie savižudybės, žmonės metų metus varsto teismų duris. Pavyzdžiui, Anykščių r. apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas atmetė anykštėnų skundus, kuriais buvo prašoma panaikinti prokurorės R. Čepienės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dukros privedimo prie savižudybės (bylos Nr. 1S-323-366/2009). Teismams skundus rašę žmonės teigė, kad jų dukra R. N. (Š.) bandė žudytis, nes buvęs sutuoktinis Linas Š. ir pastarojo motina (anyta) terorizavo, susargdino ir privedė pareiškėjų dukrą prie savižudybės. Teismai konstatavo, kad bandymas nusižudyti gali būti siejamas su moters santuokos nutraukimu, pareiškėjų dukra R. N. (Š.) serga depresija, todėl skundus atmetė.
Aišku, yra ir išimčių: 2012 metais Vilniaus r. Kriminalinės policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kaltindami vilnietį, gimusį 1989 m., tuo, kad pastarasis privedė nepilnametę prie savižudybės, nes jis lytiškai santykiavo su penkiolikamete, o vėliau interneto svetainėje „YouTube“ paskelbė jo surinktus intymaus pobūdžio vaizdo įrašus, kuriuose figūravo minėta penkiolikametė. Po tokios informacijos „YouTube“ išplatinimo, nepilnametė bandė nusižudyti; pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Yra ir įdomių išskirtinių atvejų. Vilniečiai (nusižudžiusiojo motina, sutuoktinė bei vaikas) kreipėsi į teismą, reikalaudami priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės pareiškėjų naudai 134 500 Lt materialinės žalos ir 500 000 Lt neturtinės žalos, viso – 634 500 Lt. Skunde teismui teigiama, kad Vilniaus m. savivaldybė neteisėtai patvirtino greta pareiškėjų sklypo esančios žemės detalųjį planą, išdavė leidimą statyti devynaukštį, UAB „Atkirta“ esą neteisėtai devynaukštį pastatė, todėl pareiškėjos sūnus T. S. dėl neteisėtų statybų pradėjo labai jaudintis, puolė į emocinę depresiją ir nusižudė. Teigė, kad sūnaus žūtis tiesiogiai susijusi su atsakovo Vilniaus m. savivaldybės neteisėtais veiksmais, t.y. patvirtintu detaliuoju planu ir išduotu statybos leidimu. Pareiškėjai buvo įsitikinę, kad dėl T. S. savižudybės kalti savivaldybės ir kiti darbuotojai, kurie savo žiauriu elgesiu privedė T. S. prie savižudybės. Nusižudžiusiojo sutuoktinė G. S. teigė, kad jos vyras labai jaudinosi dėl savivaldybės patvirtinto detalaus plano ir išduoto statybos leidimo, puolė į emocinę depresiją ir nusižudė. „Mano vyro žūtis tiesiogiai susijusi su atsakovo Vilniaus m. savivaldybės neteisėtais veiksmais“, – teigė moteris.
Atsakovo Vilniaus m. savivaldybės atstovės A. Majienė ir A. Misiūnaitė nesutiko su pareiškėjų reikalavimais ir teigė, kad nusižudžiusiojo blogai psichikos būklei įtakos turėjo santykiai šeimoje. Savivaldybės atstovės teigė, kad nėra realios žalos, planus tikrinančios institucijos išvada dėl detaliojo plano buvo teigiama, o už devynaukščio statytojo elgesį savivaldybė negali atsakyti, todėl prašė pareiškėjų reikalavimų netenkinti.
Statytojas UAB „Atkirta“ taip pat prašė pareiškėjų reikalavimų netenkinti, nes nėra nustatytas T. S. savižudybės ryšys su detaliojo plano sprendiniais. Nesutinka, kad pergyvenimai dėl vykstančios statybos gali būti pagrindas priteisti žalos atlyginimą.
Teismui pateiktame pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 129 nurodoma, kad 1999 metais T. S. (nusižudžiusiojo) patirta galvos smegenų trauma yra tiesiogine priežastimi su depresiniu sindromu bei organine haliucinoze, teigiama, kad T. S. diagnozuoti psichikos sutrikimai susieti su patirta galvos trauma, santykiais šeimoje, adaptacija šeimoje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nėra įrodyta, jog pareiškėjams buvo padaryta žala, T. S. savižudybės tiesioginis ryšys su statybomis ir panaikintu detaliuoju planu taip pat neįrodytas, ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-0496-5 dėl T. S. mirties fakto nesant nusikaltimo sudėties nutrauktas, todėl pareiškėjų reikalavimas dėl 634 500 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą Vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad detalusis planas pareiškėjų prašymu buvo panaikintas, vėliau pareiškėjai nesiekė panaikinti devynaukščio statybos leidimo ir pašalinti nurodytų pažeidimų natūra, tokiu būdu apginant savo pažeistas teises, o pareiškė teismui reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Toks pareiškėjų pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra įstatymo leistinas, t. y. priklauso nuo pačių pareiškėjų apsisprendimo. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai teismine tvarka neginčijo minėtai statybai vykdyti išduoto leidimo, nepanaikina (nepaneigia) jų teisės siekti savo teisių apgynimo žalos atlyginimo būdu, todėl atsižvelgdamas į protingumo principus Vyriausiasis administracinis teismas priteisė pareiškėjams iš Vilniaus m. savivaldybės kiekvienam po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kaip ir minėjau pradžioje, namuose patiriant fizinį, psichinį, seksualinį ar kitą netinkamą poveikį reikėtų pasinaudoti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, o ne galvoti apie savižudybės pasekmes.