Tautiškumas pradedamas ugdyti jau nuo lopšelio-darželio
Paskutinį rugsėjo penktadienį į Palangos vaikų lopšelį-darželį „Gintarėlis” rinkosi ikimokyklinėse mūsų miesto, Klaipėdos, Kauno bei Mažeikių įstaigose dirbantys pedagogai. Čia vyko respublikinė konferencija „Tautiškumo ugdymas ikimokyklinėse įstaigose”, kuri tapo gražiu ir prasmingu pusmetį „Gintarėlyje” trukusio pilietinio ir tautinio ugdymo projekto „Gintariniais Palangos takeliais”, skirto Palangos 760 metų jubiliejui paminėti, baigiamuoju renginiu.
Žvakutės šviesos
sušildyti
Konferencijos dalyvius pasveikino „Gintarėlio“ berniukų ansamblis, padainuodamas dainelę „Dainuoja pajūrio vaikai“ bei lietuvių liaudies dainą „Ar tu žinai mielas broli?“, o mažieji „Pelėdžiukai“ žemaitiškai patarė kaip išsisukti nuo ligų, net suvaidino mažą spektakliuką dainuodami apie mažąjį žvirblelį, tuo „sušildydami net vicemero S. Simės dūšią“. Nuoširdi vicemero S. Simės kalba nuteikė gražiam rimtam darbui. Palangos švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė taip pat pasidžiaugė šia konferencija ir visus sušildė savo buvimu.
Konferencija prasidėjo įspūdingu akcentu. Dar iki jos „Gintariniais Palangos takeliais” projekto metu mažieji „gintarėliai”, tėvelių padedami, statė Palangą – tokią, kokią jie mato ir kokią norėtų matyti. Kaip minėjo projekto iniciatorė, „Gintarėlio” meninio ugdymo mokytoja metodininkė Valdonė Juozapavičienė, daugiausiai namukų, puošiančių lopšelį-darželį, padarė „Kodėlčiukų” grupė – itin gražūs buvo Emilio Drazdo, Ugnės Juronaitės, Arno Burbos kartu su tėveliais „pastatyti” namai. O bene didžiausią įspūdį padarė „Drugelių” grupės ugdytinio Tauro Aiduko kartu su tėveliais sukurtas prie Birutės kalno esančio Lurdo maketas. Jis ir buvo įneštas į salę, šalia jo – uždegta žvakė.
„Mes labai labai džiaugiamės šiuo darbeliu. Ir norime, kad uždegtoji žvakelė sušildytų visas konferencijos dalyves ir įkvėptų naujiems darbams tautiškumo ugdymo baruose”, – į koleges pedagoges kreipėsi V. Juozapavičienė.
Ir žodžiu, ir vaizdu
Konferencijos, kurios organizatoriai – Palangos lopšelio-darželio direktorė Ilona Milkontė, direktorės pavaduotoja ugdymui Milda Kucevičienė, meninio ugdymo mokytoja metodininkė Valdonė Juozapavičienė bei auklėtoja metodininkė Aurelija Viskontaitė, metu perskaityti keturiolika pačias įvairiausias tautinio ugdymo temas bei aspektus apžvelgę pranešimai.
Taip pat pristatyti septyni pagrindinę konferencijos temą atspindintys stendai: Palangos „Gintarėlio” vyresniųjų auklėtojų Žibutės Kubilienės bei Linos Miežetienės „Tautinio ugdymo pradmenys darželyje”, Klaipėdos „Gintarėlio” meninio ugdymo pedagogių Daivos Galdikienės bei Ilonos Mieliulienės „Mes saugom tautiškumo pynę, kurią senoliai mums supynė”, Mažeikių „Gintarėlio” auklėtojų Esmeraldos Butaitės ir Loretos Juodeikienės „Etninės kultūros plėtra”, Kauno „Čiauškučio” muzikos pedagogės metodininkės Astos Ambrazevičienės „Bendruomenės grupių bendradarbiavimo formos ikimokyklinėje įstaigoje perteikiant tautines ir etnokultūrines tradicijas muzikiniame ir kultūriniame kontekste”, Klaipėdos „Žuvėdros” meninio ugdymo mokytojos Daivos Šilinskienės „Advento popietė „Sodai sodai leliumoj”, Kauno „Ąžuoliuko” vyresniosios auklėtojos Ingos Šimelienės ir muzikos mokytojos metodininkės Janės Smiltniekienės „Gydu gydu katutes” bei Kauno „Varpelio” meninio ugdymo mokytojos metodininkės Ritos Marijos Tumasienės „Kalendorinės šventės vaikų darželyje”.
Tautiškumo ugdymas
Konferenciją pradėjo renginio šeimininkų – Palangos „Gintarėlio” logopedės metodininkės Danguolės Petrauskienės pranešimas „Juostos audimas kalbos ugdyme”, spalvingai ir išsamiai atskleidęs, kaip per žaidimą – juostos audimą – galima padėti vaikui įveikti tarimo sunkumus.
Pedagogė L. Kanienė citavo mokslininko, didžio pedagogo tezes „Žmogus negali gyventi vienas, kad jaustų buvimo prasmę, jaustųsi laimingas. Kiekvienas gimstame, kaip teigia A. Maceina, dideliame kieme, kuris vadinasi tauta. Tas kiemas mus augina, glaudžia, rūpinasi. Su laiku tas kiemas plečiasi, auga.Todėl būti tautiškam – suvokti bendrystę su šalia esančiais žmonėmis, gamta, aplinka, miestu, kaimu”, – taip į savo pranešime „Tautiškumo ugdymas: Kodėl? Kur? Kada?” iškeltą klausimą, kodėl svarbu ugdyti tautiškumą, atsakė Kauno „Daigelio” direktorės pavaduotoja ugdymui, muzikos mokytoja metodininkė Laima Kanienė. O kolegė iš Kauno rajono Girionių darželio muzikos mokytoja metodininkė Rasa Rasimavičienė nagrinėjo ritmikos lavinimo probleminius aspektus tautiško ugdymo kontekste. Pristatė savo neseniai išleistą knygą „Mano fortepijono pradžiamokslis“, kurią mokytojos turėjo progą įsigyti iš autorės rankų.
Skatinti domėjimasį gimtu kraštu, kalba; siekti, kad vaikai pajustų savo krašto ir tarmės savitumą, didžiuotųsi savo tautiniu tapatumu, atrastų bendravimo džiaugsmą – tokių tikslų siekta Palangos „Nykštuko” priešmokyklinio ugdymo pedagogės metodininkės Onos Šleiniuvienės pristatyme grupėje „Girinukai” įgyvendintame projekte „Mes – Žemaitijos krašto vaikai”.
Didelio dėmesio sulaukė Kauno menų darželio „Etiudas” muzikos mokytojos ekspertės Jurgitos Urnižienės pranešimas „Nusilenk savo žemei...” bei jos išleista knygelė „Muzikiniai žaidimai su guma“, kurią konferencijos dalyvės mielai parvežė į savo ugdymo įstaigas. Klaipėdos „Vyturėlio” meninio ugdymo mokytojos metodininkės Nijolės Pranevičienės reikšmingos mintys apie vaikų muzikinės patirties svarbą ikimokykliniame amžiuje. Palangos „Pasakos” vyresnioji auklėtoja Dalia Latonienė tautiškumo problemą įžvelgė pranešime „Šeima – tautinio ugdymo pradžiamokslis”.
Gerąja patirtimi apie lietuvių laiudies kūrinius – nuo dainų bei šokių iki pasakų, minklių, mįslių – ikimokyklinės įstaigos šventėje dalijosi Klaipėdos „Purienos” meninio ugdymo mokytoja, muzikos ekspertė Regina Bočkienė, Mažeikių „Gintarėlio” auklėtoja metodininkė Regina Mažrimienė skaitė pranešimą „Liaudies tautosakos skrynelę atversiu kartu su tėveliais”.
„Čia Lietuva per amžius buvo” – tokį projektą vykdė ir jį šiltai, įtaigiai pristatė Palangos „Nykštuko” priešmokyklinio ugdymo pedagogės metodininkės Birutė Šiaulienė ir Sigita Sičiūnienė, Palangos „Ąžuoliuko” direotrės pavaduotoja ugdymui Zita Paulikienė bei auklėtoja Milda Valantinienė vaizdžiai pasakojo, kaip su vaikučiais sekėsi prakalbinti molį, o Palangos S. Vainiūno meno mokyklos mokytoja metodininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė dalijosi pastebėjimais apie muzikinių kompetencijų ugdymą tatutiškumo principu kaip apie perspektyvą tolesniam vaikų ugdymui. Ji džiaugėsi, jog labai gausus būrys „Gintarėlio“ auklėtinių mokosi Palangos S. Vainiūno meno mokykloje liaudies instrumentų skyriuje. Miela buvo klausyti jų atliekamos liaudies dainos apie paukštelį.
Sukėlė diskusijų
Itin įdėmiai buvo išklausytas Palangos „Gintarėlio” , meninio ugdymo mokytojos metodininkės V. Juozapavičienės bei auklėtojos metodininkės A. Viskontaitės pranešimas „Gintariniais Palangos takeliais”, juolab, kad į šio projekto įgyvendinimą buvo įtrauktos ne tik visos „Gintarėlio” grupės, bet ir vaikai iš lopšelių-darželių „Ąžuoliukas”, „Nykštukas” bei „Žilvinas”.
Kaip sakė V. Juozapavičienė, balandžio mėnesį pasaulinės kultūros dieną startavusiu projektu siekta paminėti Palangos 760 metų jubiliejinį gimtadienį – tai puiki proga pasitelkus visą įstaigos, ir ne tik jos, bendruomenę geriau pažinti miestą, kuriame gyvename, patyrinėti ir susipažinti su Palangos etnine kultūra ir įžvelgti gimtojo miesto išskirtinumą.
Projekto metu per įvairią ugdomąją ir pažintinę veiklą vaikuose skiepytas pagarbos, pasididžiavimo gimtuoju miestu jausmas. Mažieji palangiškiai buvo supažindinti su įžymiomis ir lankytinomis Palangos vietomis, miesto istorija. Vaikų žinios apie gimtąjį miestą plėtotos kaupiant etnokultūrinę patirtį, tuo pačiu puoselėjant tautinius mažųjų jausmus, skatinant juos išgyventi kūrybos džiaugsmą, žadinant vaiko meilę artimiesiems, aplinkiniams, gimtajam miestui ir jį supančiai gamtai. Tuo pačiu stiprinta šeimos ir ugdymo įstaigos partnerystė, perimant etninės kultūros tradicijas, suteikiant teigiamų emocijų bei malonių ir žaismingų išgyvenimų per aktyvią veiklą, tenkinant tiek kultūrinius, tiek saviraiškos poreikius.
Nuo pat balandžio „gintarėliai” enciklopedijos ir kituose šaltiniuose ieškojo informacijos apie Palangą, jos istoriją, kaupė knygeles, atvirukus, miesto planus, nuotraukas, suvenyrus, grupėse įsirengė kampelius „Mano Palanga”, kuriuose, kaip aukščiau minėta, kartu su tėveliais atkūrė gražiausius Palangos pastatus ar vietas, statė tokią Palangą, kurioje norėtų gyventi ir į kurią norėtų pasikviesti svečius. Taip pat vaikučiai su tėveliais lankėsi žymiose Palangos vietose, fotografavo jas ir surengė fotoparodą „Mieliausias Palangos kampelis”, piešė piešinius apie savo gimtąjį miestą, savaitės „Seku seku pasaką” metu klausėsi ir patys pasakojo „Eglę žalčių karalienę”, „Jūratę ir Kastytį”, padavimus apie Birutės bei Naglio kalnus, dainavo daineles apie Palangą. Vaikai susipažino su palangiškių profesijomis, keliavo į Gintaro muziejų, Birutės parką, skulptūrų parkelį, susitiko su žymiu Palangos dailininku, poetu, kolekcininku Vytautu Kusu bei aplankė jo įkurtą „Šunų muziejų“. Rugsėjį buvo surengta darbelių iš antrinių žaliavų, piešinių paroda „Mano miestas” bei įrengtas stendas su nuotraukomis apie senąją Palangą.
Kolegos iš kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, turėję galimybę ne tik išgirsti pranešimą, bet ir savo akimis pamatyti stendus, skirtus jubiliejų švenčiančiai Palangai, puikiai įvertino ir darbelius, ir patį projektą – nes juk pažintis su gimtuoju miestu padeda užsimegzti tiek tautiniams, tiek patriotiniams vaiko jausmams.
Diskusijų audrą sukėlė Palangos „Pasakos” direktorės pavaduotojos Irmos Kuojienės pranešimas „Tautinio ugdymo perspektyva ikimokykliniame ugdyme”, išklausius jį susidarė įspūdis, jog tautinio ugdymo perspektyvos nebeaktualios, nes emigracija Lietuvoje padarė neigiamų pokyčių. Su tuo konferencijos dalyvės kategoriškai nesutiko, o jų nuomonę apibendrino S. Sičiūnienė.
„Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga skiria išskirtinį dėmesį tautiškumui ir tautinėms tradicijoms. Juk net visos mūsų šventės susietos su gilias tautines tradicijas turinčiomis Kalėdomis ir Velykomis, Joninėmis bei lygiadienių ir kitomis šventėmis. Auklėtojos ir meninio ugdymo mokytojos išties nuoširdžiai savo ugdytiniams perteikia kuo daugiau tautiškumo pradmenų. Negaliu kalbėti už bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau darželiuose tie pradmenys tikrai skiepijami”, – kalbėjo S. Sičiūnienė.
Po konferencijos mokytoja V. Juozapavičienė visas dalyves pakvietė į dailininko bei poeto Vytauto Kuso šunų muziejų.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vaikų kelionė į Klaipėdos laikrodžių muziejų
2024 09 24 | Rubrika: Miestas
Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vaikai dalyvauja Palangos miesto savivaldybės finansuojamame saviraiškos projekte „Eina Saulė aplink dangų“, todėl turi galimybę sužinoti, patirti, pamatyti pasaulį, keliaudami, tyrinėdami, dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose.
Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ „Žiogelių“ grupės vaikai su jų mokytoja Jūrate Mikalajūnaite dalyvavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamame projekte „Sveikata visus metus 2023“.
Lietuvoje registruota beveik 50 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 20 tūkst. visų atvykusiųjų – nepilnamečiai. Kai kuriose savivaldybėse dėl vietų trūkumo ugdymo įstaigose jau ribojamas ukrainiečių apgyvendinimas. Apie tai „Info dienai“ pasakojo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad į Lietuvą iš Ukrainos atvyko 1280 pedagogų ir 18230 vaikų, iš kurių 8591 jau registravosi ugdymo įstaigose. Ministrės teigimu, tarp atvykstančių pedagogų didžioji dalis yra anglų kalbos bei pradinių klasių mokytojų. Didžiausias iš Ukrainos atvykusių vaikų skaičius registruotas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Druskininkų ir...
Lapkričio 11 d. „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko mokinių konferencija, skirta Palangos atgavimo šimtmečiui paminėti. Konferencijos metu mokiniai pristatė savo pranešimus labai įvairiomis temomis.
Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ vaikų kūrybinė paroda „100-sis pavasaris Palangoje“ (PIEŠINIŲ GALERIJA)
"Palangos tilto" redakcija, 2021 04 04 | Rubrika: Miestas
Švęsdami kartu su palangiškiais Palangos grąžinimo Lietuvai 100-tį, Palangos lopšelis-darželis „Gintarėlis“ surengė vaikų kūrybinę parodą „100-sis pavasaris Palangoje“. PT skelbia vaikų piešinius.
Respublikinė konferencija Palangoje „Neformaliojo vaikų ugdymo galimybės ir iššūkiai“
2020 08 26 | Rubrika: Miestas
Palangos moksleivių klubas ir Švietimo pagalbos tarnyba š. m. rugpjūčio 20 dieną organizavo Respublikinę konferenciją „Neformaliojo vaikų ugdymo galimybės ir iššūkiai“.
„Žiogeliai“ vyko į Nemirsetos Karinių oro pajėgų aviacijos bazę
2016 05 16 | Rubrika: Jūros vaikai
Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas” „Žiogelių” grupės vaikai (5-6 m.) ir pedagogai gali tik pasidžiaugti gražiu bendradarbiavimu su tėveliais. Baigiantis mokslo metams „Žiogelių“ grupės auklėtinio Herkaus tėtis inicijavo išvyką į Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pirmą paieškos ir gelbėjimo darbų postą Nemirsetoje....
Tautiškumas pradedamas ugdyti jau nuo lopšelio-darželio
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 10 | Rubrika: Jūros vaikai
Paskutinį rugsėjo penktadienį į Palangos vaikų lopšelį-darželį „Gintarėlis” rinkosi ikimokyklinėse mūsų miesto, Klaipėdos, Kauno bei Mažeikių įstaigose dirbantys pedagogai. Čia vyko respublikinė konferencija „Tautiškumo ugdymas ikimokyklinėse įstaigose”, kuri tapo gražiu ir prasmingu pusmetį „Gintarėlyje” trukusio pilietinio ir tautinio...
Poledinės žūklės mėgėjai bei propaguotojai tęsią tradiciją sutikti kiekvieną pavasarį bei palydėti žiemą gražiu renginiu – poledinės žūklės varžybomis ant tvenkinių ledo.
Kviečiame žvejus- mėgėjus aktyviai dalyvauti!, 2011 03 02 | Rubrika: Kultūra
Poledinės žūklės mėgėjai bei propaguotojai tęsią tradiciją sutikti kiekvieną pavasarį bei palydėti žiemą gražiu renginiu – poledinės žūklės varžybomis ant tvenkinių ledo.