Tautinės jaunimo organizacijos mokykloje – atgyvena?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-09-21
Peržiūrėta
2161
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos Jaunimo organizacijų veikla buvo įvertinta Metų miesto nominacija.
Palangos Jaunimo organizacijų veikla buvo įvertinta Metų miesto nominacija.

„Negalima būtų teigti, jog tautinės organizacijos mokyklose – atgyvena. Tačiau tikrai nėra būtina kurti specialią organizaciją, kad galėtum diegti jaunimui tautines vertybes, skatinti Tėvynės meilę, pagarbą gimtajai kalbai ir papročiams, pilietiškumą, iniciatyvumą ir aktyvumą visuomeninėje, socialinėje bei kultūrinėse srityse“, – teigia „Palangos tilto“ pašnekovai.

Nominuota metų miesto vardui
Tautinių jaunimo organizacijų ištakos Lietuvoje siekia praėjusio amžiaus pirmąją pusę. Bene labiausiai žinoma Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“ savo gyvavimo metus skaičiuoja nuo 1927-ųjų.
Skelbiama, jog būtent šios sąjungos misija – diegti visam Lietuvos jaunimui tautines vertybes, skatinant Tėvynės meilę, pagarbą gimtajai kalbai ir papročiams, pilietiškumą – iniciatyvumą ir aktyvumą visuomeninėje, socialinėje ir kultūrinėse srityse.
Palangoje šiuo metu nėra nei jaunalietuvių, nei kitų tautinių jaunimo organizacijų. Tačiau, jei galima taip pavadinti, „specialių“ tautinių jaunimo organizacijų nebuvimas Palangoje dar nereiškia, kad mūsų augančioji karta nepuoselėja tautinių vertybių. Šių metų pavasarį Seimo Kovo 11-osios salėje už pilietines, tautines, patriotines akcijas, projektus bei iniciatyvas buvo apdovanotos jaunimo organizacijos. Įteikti penkių nominacijų: pilietiškiausios organizacijos, tautiškiausios organizacijos, metų iniciatyvos, metų renginio bei metų miesto – apdovanojimai. Metų miesto nominacijoje varžėsi Alytus, Šiauliai bei Palanga. Ir nors metų miestu pripažintas Alytus, Palanga turi kuo didžiuotis, nes kurorto jaunimo veikla įvertinta pasiūlius varžytis dėl šio garbingo vardo. Vadinasi, esame ir pilietiški, ir patriotiški, ir tautiški. O padėkos rašte, skirtame Palangos jaunimui, parašyta: „Už pilietiškumo ir tautiškumo daigus, stiprinančius Lietuvos valstybę“.

Tikrosios vertybės
„Tikrai galime didžiuotis mūsų jaunimo organizacijomis, kurios daro daug darbų, tik gal ne visada juos pamatome, – sakė Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė. – Būtent už tuos darbus, už 2011-aisiais įgyvendintus projektus, vienas kurių – pernai rugsėjį Palanga buvo tapusi savanoriškos veiklos sostine, – ir buvome nominuoti metų miesto vardui“.
Kalbant apie tautiškumą ir tautines organizacijas, L.Grendienė sakė esanti įsitikinusi, jog tautiškumo pagrindai turi būti dedami šeimoje. O dėl organizacijų – jeigu būtų būtent tokių sambūrių paklausa, atsirastų ir pasiūla. O kurti dirbtinai nėra tikslo.
„Tačiau atgyvena aš jų tikrai nepavadinčiau. Man tikrai gražu, kaip V.Jurgučio pagrindinės mokyklos vyresnioji tikybos mokytoja Emilija Šerienė gaivina ateitininkus, draugaujame ir bendraujame su skautais. Tik gal mūsų kartų supratimas apie šias organizacijas kiek skiriasi. O pats tautiškumas bei pilietiškumas – juk tai tikrosios vertybės, itin svarbios šiuolaikiniame masinės emigracijos kontekste“, – įsitikinusi jaunimo reikalų koordinatorė.

Vertybėms ugdyti  organizacija nebūtina
„Nemanau, kad tautiškumui ir pilietiškumui ugdyti būtina kažkokia ypatinga tautine save vadinanti organizacija, – sutiko pasidalinti savo nuomone Senosios gimnazijos pirmosios klasės moksleivis Žygimantas Mitkus. – Visas šias vertybes galima ugdyti dalyvaujant kad ir tos pačios moksleivių sąjungos veikloje. Čia ir savanoriavimas, ir įvairūs renginiai, ir projektai. Galų gale, yra pilietiškumo pamokos mokykloje. Nors, ko gero, labiausiai visų vertybių ne pamokose, o būtent jaunimo organizacijų veikloje išmokstame“.
Žygimanto mintims pritaria ir gimnazijos trečiosios klasės moksleivė Greta Žvinklytė, pati aktyviai dalyvaujanti visuomeninėje veikloje: „Tikrai nebūtina dalyvauti kažkokios specialios organizacijos veikloje, kad semtumeis tautinių vertybių, pilietiškumo, iniciatyvumo ir aktyvumo visuomenėje. Pažįstu labai daug jaunimo, kurie apskritai nėra oficialiai įsijungę į kokios nors organizacijos veiklą, bet labai aktyviai prisideda prie inicijuojamų projektų, dirba savanoriais“.
Pasak buvusios aktyvios Lietuvos moksleivių sąjungos narės, dabar jau Klaipėdos universiteto studentės Ignės Švėgždaitės, tiek tautiškumą, tiek patriotiškumą, tiek pilietiškumą galima ugdyti ir pamokų metu. Ypač lietuvių kalbos ir literatūros.
„Manau, kad kiekviena jaunimo organizacija savo veikloje naudojasi išvardintomis vertybėmis. Be to, galima kurti atitinkamus projektus, pateikti jaunatviškų idėjų. Ar reikalinga būtent tautinio jaunimo organizacija Palangoje? Kad galėčiau atsakyti į šį klausimą, man reikėtų susipažinti su jų programa, veikla, ką jos siūlo ir ką, pavyzdžiui, aš galėčiau pasiūlyti“, – sakė I.Švėgždaitė.

Puoselėja visi
Palangos jaunimo reikalų tarybos narys, ketvirtokas gimnazistas Justinas Gecevičius pastebėjo, jog susidaro įspūdis, kad į tautiškumą bei patriotiškumą orientuotų organizacijų veikla vos ne apsiriboja minėjimų ir koncertų organizavimu valstybės švenčių proga.
„Esame diskutavę – gal išties per mažai žinome apie tautinių organizacijų veiklą, galbūt ji mums neįdomiai pateikiama, kad nekyla didelio noro prie jų jungtis? Toks pavyzdys: kodėl minėjimai valstybinių švenčių proga visą laiką pagal vieną ir tą patį scenarijų? Juk jie nėra tradicija. Kodėl, jeigu mūsų visuomenė modernėja, jaunimas negali rengti vadinamųjų „flešmobų?“ Tačiau vyresni žmonės to nesupranta“, – pasidalijo pastebėjimais pašnekovas.
O dėl tautiškumo, patriotiškumo, pilietiškumo – pasak J.Gecevičiaus, kiekviena jaunimo organizacija stengiasi šias vertybes puoselėti.
 

 

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai". 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Dešimtis metų Palanga skambėjo, kaip audringų poilsiautojų traukos centras. Dar nuo sovietmečio sovietmečiu pigią nakvynę siūlė pakelėje stovinčios moterėlės, baruose jaunimas linksmindavosi iki kruvinų muštynių, o atvykę vienišiai megzdavo kurortinius romanus. Kas privertė Palangą keistis ir kur dingo kurortinių romanų, „močiučių“ ir „budulių“ Palanga? Apie tai rašo delfi.lt žurnalistė...


Palangos koncertų salė ketvirtadienio vakarą nušvito tautinės Baltarusijos vėliavos spalvomis – taip Palangos miesto savivaldybė atsiliepė į Baltarusijos opozicijos kvietimą jungtis prie vasario 7 d. rengiamos Susigiminiavusių miestų solidarumo akcijos.  


Lapkričio 30-ąją, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. Palangos tarp nominančių nėra, tačiau PT primena, kad 2017 metų vasarą už indėlį plėtojant tarptautinius santykius bei propaguojant europines vertybes Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Palangai skyrė jau trečiąjį...


Kovo 25 dieną Šeduvos gimnazijoje vyko respublikinis prancūziškų dainų festivalis „L‘amour Change le Monde“, kurį organizavo ir rėmė Prancūzų institutas Lietuvoje.


Birželio 3-5 dienomis Šventosios pagrindinėje mokykloje vyko respublikinis jaunųjų talentų festivalis „Žuvėdros skrydis – 2015“. Turtingame dainų, šokių, spalvų, šypsenų, draugysčių renginyje buvo proga ne tik parodyti mokinių ir jų mokytojų kūrybingumą, gebėjimus, bet ir susipažinti su Lietuvos etnografiniais regionais, skatinti kalbėjimą...


Kavinė „Banga“: griauti negalima rekonstruoti

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 23 | Rubrika: Miestas

„Griauti negalima rekonstruoti“ – kur šioje frazėje bus padėtas kablelis, kokį sprendimą priims tie, nuo kurių priklausys 1976 metais architekto Gintauto Telksnio projektuoto vėlyvojo modernizmo stiliui priskiriamo kavinės-restorano „Banga“ pastato, esančio J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, likimas? Dabartiniai jo šeimininkai siūlo:...


Klaipėdos apskrities Jūros šaulių trečiosios rinktinės Palangos šaulių šeštosios kuopos vadas Adolfas Sendrauskas įsitikinęs, jog patriotizmą vaikams reikia skiepyti jau nuo vaikų darželio, o visi, sulaukę 18-ojo gimtadienio, turėtų ne kiurksoti apsiblausę kaimuose, kelti sparnus į aukštąsias mokyklas ar, blogiausiai, į užsienį laimės ieškoti, o...


„Negalima būtų teigti, jog tautinės organizacijos mokyklose – atgyvena. Tačiau tikrai nėra būtina kurti specialią organizaciją, kad galėtum diegti jaunimui tautines vertybes, skatinti Tėvynės meilę, pagarbą gimtajai kalbai ir papročiams, pilietiškumą, iniciatyvumą ir aktyvumą visuomeninėje, socialinėje bei kultūrinėse srityse“, – teigia „Palangos...


Vaikų fizinį aktyvumą turi skatinti ir tėvai

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 20 | Rubrika: Sveikata

Viešoji įstaiga „Iniciatyvos fondas“ šiandien kvietė Lietuvos darželius, mokyklas ir gimnazijas prisidėti prie programos „Augsiu aktyvus 2011”. „Tai bus kolektyvinė mankšta, norime atkreipti dėmesį į fizinio aktyvumo būtinybę bei jo stoką jaunimo tarpe. Siekiame paskatinti jaunus žmones keisti nejudrų gyvenimo būdą į sveikesnį ir...


Turbūt tik kiek vyresnio amžiaus žmonėms atmintyje yra įstrigęs konduktoriaus atvaizdas: krepšelis su barškančiais pinigėliais ant kaklo, šiek tiek suteptos rankos, bilietėlių rulonas ant piršto. Iš šių darbuotojų rankų į keliautojų rankas pakliūdavo kelionės bilietai. Tiesa, pakliūna iki šiol.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius