Tarybos rankose ketvirtadienį – 120 milijonų litų investicijos Palangoje likimas

Jeigu ketvirtadienį posėdžiausianti Palangos miesto taryba pritars teritorijos tarp Meilės ir Naglio alėjų bei Rąžės upelio detaliojo plano koncepcijai, bus žengtas rimtas žingsnis link svarbaus kurortui objekto – poilsinių su baseinu buvusio Jūratės baseino vietoje statybų atgaivinimo. Pritarimas koncepcijai taip pat būtų viena iš sudėtinių taikos sutarties, kuri būtų pasirašyta tarp objekto statytojų, Savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei viešąjį interesą gynusios Klaipėdos apygardos prokuratūros, detalių. Kitais žodžiais tariant, pritarimas koncepcijai pasiųstų žinią visiems investuotojams, kad Palangos valdžia, kaip ir minėtos institucijos, atveria kelią į Palangą ir kitoms didelėms investicijoms. Nepritarimas jai, ko gero, paverstų niekais visas verslininkų pastangas ir verstų abejoti, ar tikrai tik statinių aukštis, dėl kurio vyko diskusijos Statybos ir miesto komitete, tėra kliūtis? Kas paneigs, kad politikai verslininkams, pasiryžusiems į miestą investuoti beveik dvejų metų kurorto biudžetą į Palangą, koją kaišios tol, kol nebus „pamaloninti“?

Tęsiasi šešti metai
Priminsime, jog 2007-ųjų rudenį Palangos savivaldybė išdavė leidimus bendrovei „Pinus Proprius“ buvusio baseino „Jūratė“ vietoje, S. Nėries gatvėje, statyti poilsio kompleksą su 210 numerių viešbučiu, SPA sveikatingumo centru bei lauko baseinu.
Sklypo detalųjį planą Palangos miesto savivaldybės taryba buvo patvirtinusi lygiai prieš šešerius metus – 2007-ųjų vasarį.
Tačiau jau prasidėjus statyboms, 2008-ųjų gegužę, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras. Jis paprašė naikinti visus Savivaldybės patvirtintus teisės aktus, kuriais remiantis buvo pradėta statyba.
Bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme užtruko, nes tuo pačiu metu „Pinus Proprius“ iniciatyva šiame teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl Palangos specialiojo paminklosauginio plano teisėtumo.
Klaipėdos teismas 2009-ųjų kovą konstatavo, kad šis planas negalėjo būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Sprendimas apeliacine tvarka buvo apskųstas ir pasiekė Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kuris bylą nagrinėjo iš esmės. Jis 2010-ųjų balandį konstatavo, jog šis planas yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra norminis administracinis teisės aktas. Tad juo galima vadovautis, bet tai nėra privalu.

Ieškojo kompromisų
Pažymėtina ir tai, kad nuo 2011-ųjų metų rudens pabaigos Vyriausybėje sudaryta speciali komisija kartu su paveldosaugininkais ir investuotojais ieškojo kompromisų metų metais besitęsiančiose bylose dėl jau pastatytų, pradėtų statyti ar tik planuojamų statinių Palangoje. Iš viso derėtasi dėl penkių objektų, vienas jų – minėtasis „Pinus Proprius“ projektas.
Kaip sakė bendrovės įgaliotas asmuo Kęstutis Navickas, kovo 17-ąją numatytas teismo posėdis, kurio metu tikimasi galutinai suderinti taikos sutartį. Jeigu to nebus padaryta, teismas imsis bylą nagrinėti iš esmės, o tai dar užtęstų ir taip ilgam įstrigusio objekto, į kurį planuojama investuoti apie 120 mln. Lt, statybų klausimą.
Beieškant teisinių kelių ginčams sureaguoti, pernai gruodžio 27 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė priėmė įsakymą dėl teritorijos tarp Meilės al., Naglio al. ir Rąžės upelio detaliojo plano rengimo. Beje, taikos sutarties projekte yra nurodyta, jog Savivaldybė įsipareigojanti „imtis visų nuo jos priklausiančių veiksmų, kad kuo greičiau būtų parengtas ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas teritorijos detalusis planas“.
Nurodomi planavimo tikslai – teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, žemės juostų suformavimas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai, numatant plėtoti rekreacinės ir komercinės paskirties objektų statybą žemės sklype S. Nėries g. 44, o likusioje teritorijoje numatant miško parko įrengimą. Taip pat planuojama keisti 2000-aisiais patvirtino Palangos miesto centrinės dalies plano sprendinius planuojamoje teritorijoje.
Šio detaliojo plano koncepcijai ir turėtų pritarti ketvirtadienį posėdžiausianti Taryba.

KPD komisija pritarė
Beje, Tarybos nariams teikiamai koncepcijai jau yra pritarusi Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti, kuriai pirmininkauja KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Su žemės sklypo S. Nėries g. 44 detaliojo plano projektiniais pasiūlymais komisijos nariai susipažino ir jiems pritarė dar praėjusių metų spalio mėnesį.
Kaip paaiškino K. Navickas, naujieji projektiniai pasiūlymai mažai kuo skyrėsi nuo 2007-aisiais patvirtintųjų: užstatymo tankumas toks pat – 35 proc., aukštingumas – nuo 12,6 iki 19,4 m, pastatai būtų 4-5 aukštų (detaliuoju planu leidžiamas statinių aukštis – 10,5-19,5 m). Keičiasi tik pačių pastatų išdėstymas bei konfigūracija: atsižvelgiant į KPD siūlymus, buvęs vienas didelis tūris paskaidytas mažesniais, vietoj 4 mažesniųjų pastatų projektuojami 5. Tačiau, kaip pabrėžė K. Navickas, architektūrinė statinių išraiška dar gali keistis.
KPD Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdžio protokole rašoma, jog „komisija pritaria Projektinių pasiūlymų koncepcijai ir urbanistinei architektūrinei išraiškai, nes projektuojamas statinių aukštis nemenkina Palangos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių“.

Svarstė keletą kartų
Tarybai teikiamą detaliojo plano koncepciją net tris kartus nagrinėjo Statybos ir miesto ūkio komitetas.
Gruodžio 17-ąją vykusiame posėdyje komiteto nariai abejojo, ar numatomas statinių aukštis – iki 19,5 m – atitinka Bendrojo plano sprendinius, siūlė koncepciją svarstyti viešai su visuomene. O komiteto narys Dainius Želvys išsakė nuomonę, neva pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus čia galimai planuojama ne poilsio, o daugiabučių gyvenamųjų namų statyba.
„Aš garantuoju: daugiabučių čia nebus! O komiteto nariai – lyg vandens į burnas prisisėmę. Kas investuos į Palangą, jeigu bus tik dirbtinės kliūtys statomos? – stebisi K. Navickas. – Nejaugi D. Želvys, tiek daug metų pradirbęs komitete, pagal popierius nemato, kad toje vietoje nebus jokių daugiabučių?“
K. Navickas savo ruožtu akcentavo, jog naujieji pasiūlymai yra identiški žemės sklypo S. Nėries g. 44 detaliojo plano, kurį Palangos miesto taryba buvo patvirtinusi 2007-ųjų vasarį, privalomiesiems reikalavimams.
Po to, kai visuomenė buvo supažindinta su detaliojo plano koncepcija, sausio 14-ąją ją vėl svarstė Komitetas. Ir vėl buvo sulaukta pastabų: antai D. Želvys tikino, jog pateikta koncepcija prieštarauja patvirtintam detaliajam planui, kurio architektūriniuose apribojimuose buvo siūloma planuoti šlaitinius stogus. Be to, jam buvusi neaiški KPD pozicija šiuo klausimu, nors ši pozicija aiškiai suformuluota 2012-ųjų spalio 5-ąją vykusiame Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdyje.
Trečią kartą Komitetas rinkosi sausio 21 d. Jo posėdyje dalyvavo ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, priminęs, jog Vyriausybė buvo sudariusi darbo grupę dėl penkių teismuose įstrigusių statybų. Galutinis sprendimas kol kas yra priimtas tik dėl poilsio namų „Eglė“. Dėl kitų objektų tebevyksta derybos.
Komiteto nariams buvo dar kartą priminta KPD pozicija. Posėdžiavusieji siūlė pritarti taikos sutarčiai dėl minėtojo „Pinus Proprius“ statomo objekto, bet, jų nuomone, detaliojo plano rengėjai galėtų koreguoti esamo techninio projekto sprendinius, kad jie atitiktų taikos sutarties šalių reikalavimus.
„Komitetas vis atideda klausimą, nors pagal Tarybos reglamentą komitetas turi arba priimti sprendimą, arba balsuoti prieš, bet neatidėti jį“, – sakė K. Navickas.
Jis yra įsitikinęs, jog naujas detalusis planas yra reikalingas. Visų pirma, jau todėl, kad yra Savivaldybės administracijos direktorės įsakymas dėl jo rengimo, be to, tai įtraukta ir į taikos sutarties projektą. Antra – naujas detalusis planas būtų savotiškas teisinis saugiklis.
„Nežinia, kas dar gali pasikeisti: ar Kultūros paveldo departamento vadovybė, ar prokurorai, kuris vėl bandytų įžvelgti neva pažeidžiamą viešąjį interesą. Mes norime turėti teisiškai nepriekaištingą dokumentą. O kuo greičiau jis bus patvirtintas, tuo greičiau pajudės kurortui naudos duosiančio objekto statyba“, – kalbėjo K. Navickas.

Ne prieš, bet siūlo neskubėti
„Mes tikrai nesame prieš, kad statybos būtų atgaivintos, tačiau klausimas – labai problemiškas, – paklaustas apie teikiamą koncepciją sakė Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Tomas Žulkus. – Mes manome, jog derėtų palaukti kovo 17-osios teismo posėdžio, tada būtų daugiau aiškumo“.
Pasak komiteto pirmininko, dabar susiduriama su kolizija: teismuose įstrigo ir taikos sutartis, ketinta pasirašyti dėl 2007-aisiais patvirtintojo detaliojo plano.
„Planas patvirtintas, statybos leidimas išduotas. Taikos sutartis, kuri reikalinga ne tik statytojams, bet ir miestui, būtų pasirašoma būtent dėl šio plano. Dabar gi lygiagrečiai norima rengti naują. Tai kuris tada galios? Be to, yra keičiami ir sprendiniai, detalusis planas apims didesnę teritoriją. Dar vienas momentas: pagal Bendrojo plano sprendinius, negalima aukštesnė nei 17 metrų statyba.
2007-aisiais tokio ribojimo nebuvo. Dabar, jeigu investuotojai pageidauja, kaip ir anksčiau, statyti iki 19,4 metrų sieksiančius statinius, reikėtų parengti Bendrojo plano korektūrą. Tai – dar viena procedūra. Kartoju: miestas tikrai ne prieš statybų atgaivinimą, ne veltui juk meras šitiek laiko skyrė ir važinėjosi į Vyriausybę, į jos darbo grupės posėdžius. Tačiau manau, kad reikia palaukti teismo posėdžio. O kokį sprendimą priims miesto Taryba – pritarti ar nepritarti teikiamai koncepcijai – sužinosime ketvirtadienį“, – išdėstė savo nuomonę T. Žulkus.
„Mes tikrai už, kad iš mirties taško pajudėtų šių statybų klausimas, nes per tuos metus, kol jos sustojusios, ir statytojai patiria nuostolių, ir Palangos lūkesčių tikrai netenkina dabartinė statybvietė, – sakė Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas D. Želvys. – Visi žinom, kad dėl penkių objektų vyksta derybos ir ieškoma kelių pasirašyti taikos sutartis. Kiek man žinoma, tik su „Egle“ viskas išsisprendė, jos statytojai pasikoregavo techninį projektą. Manyčiau, kad tokiu keliu turėtų eiti ir „Pinus Proprius“, tačiau jie pradeda rengti naują detalųjį planą. Nežinau, kaip teisiškai galima būtų vertinti tokią situaciją, kai neatšaukus galiojančio detaliojo plano, išduotų statybos leidimų bei parengto techninio projekto, rengiamas naujas. Tačiau, bet kokiu atveju, koncepciją mes Tarybos posėdyje svarstysime“.

Teisiškai pagrįsta
Statybos ir miesto ūkio komiteto narių išsakytomis abejonėmis pasidalijome su Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoju Vytautu Korsaku.
„Pagal rengiamą taikos sutarties projektą „Pinus Proprius“ įsipareigoja rengti naują sklypo detalųjį planą. Tad bet kuriuo atveju jiems reikalinga ir koncepcija“, – paaiškino V. Korsakas.
Paklausus, ar galima, turint patvirtintą detalųjį planą, rengti tam pačiam sklypui dar vieną teritorijų planavimo dokumentą, vedėjo pavaduotojas sakė, jog teoriškai galima nors ir kasmet rengti naują sklypo detalųjį planą, jeigu tik investuotojas turi sumanymų kažką keisti, o taip pat noro ir lėšų tai daryti.
Dėl išsakytų abejonių, kaip gi bus, kad naujas planas rengiamas neatšaukus senojo, V. Korsakas pastebėjo, jog tvirtinant naują detalųjį planą į sprendimą būna įrašoma formuluotė, jog patvirtinus naująjį teritorijų planavimo dokumentą senasis pripažįstamas netekęs galios.
P.S. Vakar įvykusiame Statybos ir ūkio komiteto posėdyje vėl klausimas buvo atidėtas.