„Taip susiklostė, kad mano gyvenimo būdas – labiau vyriškas“

Abiturientė, Palangos karate kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtinė Giedrė Grigūnaitė aiškiai žino, ko gyvenime norėtų pasiekti, drąsiai renkasi labiau tarp vaikinų populiarias sritis, o sportinio meistriškumo ir ištvermės jai galėtų pavydėti ne vienas vaikinas: mergina dalyvauja karate kiokušin čempionatuose bei varžybose, kuriose sėkmingai skina laurus. Be to, palangiškė – Lietuvos šaulių sąjungos narė – yra ir karė-savanorė. „Tiesiog taip jau susiklostė, kad mano gyvenimo būdas apskritai labiau vyriškas“, – šypsojosi simpatiška, moteriško žavesio nestokojanti mergina.

Kariai vaikinai nešnairuoja
Besišypsanti, smulkutė mergina visai nelinkusi sureikšminti fakto, jog savo noru yra karė. Daug diskusijų ir abejonių kelianti karo tarnyba abiturientei neatrodo nei per sunki, nei alinanti, o tokio pasirinkimo mergina nelaiko auka ar didvyriškumu, už kurį reikėtų kabinti medalį. „Tiesiog taip jau susiklostė, kad mano gyvenimo būdas apskritai labiau vyriškas, renkuosi labiau stipriajai lyčiai būdingas veiklas: esu karė-savanorė. Apie tai svarstyta ilgą laiką. Čia yra būtent ta veikla, kuri man patinka, aš tiesiog myliu savo darbą“, – ramiai kalbėjo abiturientė.
Nors karyba – labiau vyriškas reikalas, mergina tikino šioje srityje nesijaučianti per silpna. „Būna momentiniai sunkumai, su kuriais susidoroji“, – tikino G. Grigūnaitė.
Pasak pašnekovės, vaikinai kariai į merginas kreivai nežiūri, neieško dingsčių pasišaipyti ar pažeminti. „Nebūna nuolatinių pašaipų ar priekaištų – dirbame komandoje. Kuopos, kuriai priklausau, atmosfera labai šeimyniška. Pas mus yra ir daugiau merginų, gal kokios aštuonios. Pasitaiko, kartais su vaikinais pasipykstame, bet viskas pasakoma labiau juokais, į konfliktus tai neišsirutulioja. Būna kartais, suklysti vykdydama užduotį arba vykdant komandas puolimo ar šturmo metu neišgirsti vado komandos ir dėl to jos neįvykdai – tuomet pasako. Bet lygiai taip pat pasako ir tokias klaidas padariusiems vaikinams“, – pasakojo savanorė.

Merginos kartais apsiverkia
Neseniai Lietuvoje atnaujinta privaloma karo tarnyba visuomenėje sukėlė daug ginčų ir diskusijų. Vieni šiai minčiai pritaria, kiti pasisako griežtai prieš. Ypač daug sąmyšio kilo tarp šaukiamojo amžiaus jaunuolių – siekdami išvengti tarnybos kariuomenėje kai kurie iš jų sakė ketinantys imtis net drastiškų priemonių. Karė-savanorė į tokias kalbas žiūri pakankamai ramiai ir šiuo klausimu nėra kategoriška. „Šiuo atžvilgiu esu labiau neutrali: čia yra ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Ar privaloma tarnyba bus naudinga, ar jos reikėjo, parodys laikas. Aišku, yra žmonių, turinčių tam tikrų įsipareigojimų šeimai, verslui ar dar kažkam, ir jie, manau, tikrai negali atlikti tokios tarnybos, tačiau vaikinai, kurie tiesiog bijo, sako, kad tai nesąmonė, man kelia juoką. Kai bando išsisukti nuo tarnybos, man atrodo juokingai“, – šypsojosi pašnekovė.
Vis dėlto, G. Grigūnaitės nuomone, nors vaikinus nutarta privalomai šaukti į kariuomenę, su merginomis to daryti tikrai nereikėtų. „Merginas turėtų kviesti savanoriškai, ne privalomai. Su merginomis kariuomenėje sunkiau. Pamenu, kartą į Ruklą atvažiavo viena mergina savęs išbandyti, tai antrą dieną ji apsiverkė ir su ašaromis išvažiavo namo“, – prisiminė karė.
Dabar daug diskutuojama apie tai, kad Lietuvos jaunimui trūksta patriotiškumo, neretai tenka išgirsti, esą jaunuoliai yra nepilietiški, abejingi savo kraštui. G. Grigūnaitė sakė esanti Lietuvos patriotė, neabejinga tautiniam paveldui, krašto istorijai. „Gal todėl, kad visada domėjausi Lietuvos istorija, mokykloje lankiau tautinius šokius, dalyvavau įvairiuose renginiuose, skatinančiuose patriotiškumą – manau, tai formavo mano pažiūras“, – kalbėjo savanorė ir nustebino pridurdama, jog jos pačios tėvų šeima nebuvusi labai patriotiška.
Pasiteiravus, ar mokyklose pakankamai dėmesio skiriama jaunų žmonių patriotiškumo, pilietiškumo ugdymui, abiturientė sakė, jog to trūksta ir švietime pasigendanti kai kurių dalykų. „Mokykloje dėmesys telkiamas į tam tikrus faktus, duomenis, lenteles – tai yra pateikiama, ir tu turi juos išmokti, paskui atsiskaityti. Bet nėra skatinamas žmogaus pasirinkimas: ar jis yra patriotas, ar liks neutralus. Pasigendu plataus mąstymo formavimo – čia, žinoma, nekalbu apie popamokinę veiklą“, – sakė moksleivė.
Užsiima karate kiokušin
Savanoriauti – ne vienintelė G. Grigūnaitės veikla. Mergina aktyviai užsiima karate kiokušin, ir šioje srityje yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Pasiteiravus, kodėl pasirinko tokią mergaitėms nebūdingą sporto šaką, pašnekovė tikino, jog karate kiokušin tikrai nėra vien berniukų sritis. „Čia panelių yra tikrai daug. Ši sporto šaka mane traukia. Aš nuo mažens labiau berniukiška buvau, žaisdamos su sese mušdavomės su bokso pirštinėmis, kieme su berniukais pasimušdavau. Labai aktyvus vaikas buvau. Sportuoti paskatino tėtis – paklausė, ar nenorėčiau užsiimti sportu. Iš pradžių lankiau savigyną, o kai į Palangą atvyko „Shodan“ klubo prezidentas Lukas Kubilius, pradėjau užsiiminėti karate“, – pasakojo pašnekovė ir prisiminė, jog pradėjus lankyti užsiėmimus labai sunku nebuvo. „Jau turėjau kažkiek patirties iš savigynos, gal todėl sekėsi šiek tiek greičiau mokytis nei kitiems. Šiaip kiekvienas turi savo sritį, kurioje jam sekasi geriau, ir sritį, kurioje sunkiau – vienas geriau dirba rankomis, kitas – kojomis“, – kalbėjo mergina.
„Shodan“ karate mokyklos auklėtinė turi kuo pasigirti – iškovota ne viena reikšminga pergalė. „Vienas reikšmingiausių laimėjimų – 2011 m. Europos čempionate užimta trečia vieta. Man pačiai tai reikšmingiausias laimėjimas. Man tada buvo penkiolika metų, jauniausia dalyvė mano kategorijoje buvo keturiolikos“, – sakė pašnekovė. Nors tai reikšmingiausias, tačiau ne vienintelis šios sportininkės laimėjimas. „Turiu įvairių Vilniaus taurės laimėjimų, esu Lietuvos čempionato vicečempionė – čia, jaunučių kategorijoje, buvau patekusi į Lietuvos rinktinę. Jaunių kategorijoje Lietuvos taurės varžybose užėmiau trečiąją vietą. Ten jau didžioji dalis nusiima apsaugas, nelieka liemenių, yra pilnas kontaktas į pilvo sritį, didesnė smūgių įvairovė – pakankamai sunku“, – sakė G. Grigūnaitė.
Pasmalsavus, ar šeima bei draugai pritaria tokiam merginos pasirinkimui, pašnekovė tikino, jog, papasakojusi, kokia sporto šaka užsiima, sulaukia įvairių reakcijų bei vertinimų. „Draugai, šeima jau susitaikė su mano karate, bet nauji žmonės, sužinoję kuo užsiimu, nustemba, kaip mergina gali tuo užsiimti ir dar labai stebisi, kaip esu tokia smulki“, – juokėsi stambiomis kūno formomis tikrai negalinti pasigirti smulkutė sportininkė. Abiturientė pasakojo, jog atkalbėti nuo tokio pasirinkimo pažįstami paprastai nebando, nors neretai neslepia, kad patiems tai būtų nepriimtina.

Svarbus psichologinis pasirengimas
Norint pasiekti pergalių karate kiokušin varžybose, vien puikiai išmoktos technikos nepakanka – ne mažiau svarbus yra ir sportininko psichologinis nusiteikimas įveikti jaudulį, nepasiduoti, siekti pergalės ir dar prieš kovą nepabūgti savo varžovo. „Mus prieš varžybas psichologiškai paruošia treneris L. Kubilius. Pirmiausia jis „atitraukia“ mūsų mintis, kalba įvairiomis su varžybomis nesusijusiomis temomis, kad per anksti nepradėtume galvoti apie jaudulį, o prieš kovą treneris sugeba mus motyvuoti. Mano psichologinis pasirengimas – daugiausia jo nuopelnas. Žinoma, turi ir pats nugalėti jaudulį, tvirtas išeiti į kovą. Čia kiekvienas randa savo būdų: paklauso muzikos, kiti medituoja prieš kovą. Prieš pat kovą jau būni ramus“, – tikino sportininkė.
Dvikovose itin svarbus momentas – nepralaimėti kovos jai dar neprasidėjus. G. Grigūnaitė sakė, jog tai vienas iš sunkiausių dalykų. „Negaliu sakyti, kad jau galutinai išmokau nepralaimėti prieš kovą. Būna, kad pamatai varžovę ir išsigąsti – ai, ji tokia stipri, negaliu jos įveikti. Tada iš naujo save nuteikinėji ir eini kovoti. Bet tai sunku – ne tik man. Ir kitiems pasitaiko, kad pamato priešininką – gal jo veidas grėsmingas pasirodo, gal išvaizda, laikysena, ir nebegalvojama apie kovą, o tik sukasi mintis, kad negali jo nugalėti. Pradžioje man irgi dažnai taip būdavo. Čia labai svarbus darbas su savimi, kad išmoktum tai įveikti – svarbiausia niekada savimi neabejoti“, – patirtimi dalinosi karatistė.
Lankydama karate kiokušin užsiėmimus G. Grigūnaitė pasakojo niekada nesureikšmindavusi pralaimėjimų, kurie sportininko gyvenime neišvengiami: „Į juos niekada nežiūrėjau kaip į pasaulio pabaigą – nebuvo taip, kad nuleidžiu rankas ir nieko nebedarau. Šį kartą pralaimėjau, kitą kartą laimėsiu.“

Ateityje – Karo akademija
Šiais metais G. Grigūnaitė baigs mokyklą. Abiturientė prisipažino, jog mokymosi krūviai baigiamojoje klasėje tikrai nemaži, o ruošimasis egzaminams atima nemažai laiko ir jėgų, todėl kartais laiko sportui tiesiog nebepakanka. „Kartais į treniruotes nenueinu dėl mokslų – čia kai kada tenka ir papildomai padirbėti. Be to, dar turiu ir kitų veiklų – esu Lietuvos šaulių sąjungoje. Mokykloje vieni mokytojai neapkrauna namų darbais, sako, jog tai yra mūsų pasirinkimas – kiek į mokslą įdėsime, tiek gausime. Juk ir užduotus namų darbus vieni atliks, kiti – ne. Tačiau kiti mokytojai užduoda labai daug namų darbų – nežinau kodėl, gal jų tokia mokymo metodika“, – svarstė moksleivė.
Kalbėdama apie ateities planus G. Grigūnaitė nesvyravo: „Stoju į Karo akademiją – jau esu pusiaukelėje. Ten buvo vykdoma atranka: mums skirtos fizinės, intelektualinės, kognityvinių gebėjimų ir kitokios užduotys, ir tik išlaikęs tinkamumo testą gauni siuntimą eiti medicininę apžiūrą, o vėliau gali stoti į akademiją“. Pašnekovė atskleidė, jog ji pati sėkmingai įveikė skirtas užduotis, todėl dabar jos laukia nuodugnus sveikatos patikrinimas. Mergina prisipažino, jog, nors jaučiasi esanti sveika, laukianti medicininė patikra šiek tiek baugina. „Kai tikrina visi gydytojai nuo galvos iki kojų, atsiranda nerimas, kad gal kas nors bus negerai, juolab, kad žinau atvejų, kai žmogus jautėsi visiškai sveikas, o gydytojai patikrinę rado ar stuburo problemų, ar dar ką nors“, – kalbėjo pašnekovė.

Priklauso Šaulių sąjungai
Aktyvios merginos smalsu pasiteirauti ir apie Šaulių sąjungą, kuriai ji priklauso. „Šaulių sąjunga – sukarinta organizacija. Jos funkcija – ugdyti jaunuolių patriotiškumą, mokyti karinių dalykų: topografijos, šaudybos, maskuotės – visko, ko moko kariuomenėje, tik paprasčiau. Organizuojami mokymai, stovyklos, važiuojame į karinius dalinius, kur jau esi karinėje disciplinoje, mokaisi karinių dalykų. Taip pat skaitomos Lietuvos istorijos paskaitos. Labai stipriai ugdomas šalies pažinimas: keliaujame, organizuojamos viktorinos, susibūrimai. Jų tikslas – ugdyti patriotiškumą, tautinę savimonę“, – kalbėjo pašnekovė.
Nemažai dėmesio organizacijoje skiriama ir jaunųjų šaulių sąjungos narių švietimui. „Kiekvieną pirmadienį V. Jurgučio mokykloje 16 val. mes vedame teorines paskaitas apie karinius dalykus. Apie istoriją paprastai pasakoja kuopos vadas. Paskaitas vedu aš arba Viktorija, į jas susirenka jaunieji šauliai“, – sakė G. Grigūnaitė.
Sukarintoje organizacijoje jaunuoliai išmoksta ir kasdieniame gyvenime praversiančių dalykų. „Mes pirmiausia mokomės teorijos, paskui einame į mišką, kur mokomės nepasiklysti, orientuotis vietovėje, išgyventi. Mokomės pažinti ginklus“, – pasakojo jaunoji šaulė.

Trumpai
Gimė: Kaune, bet visą laiką nuo pat kūdikystės augo Palangoje.
Zodiako ženklas – Vėžys.
Pomėgis: „Neskaitant sporto, patinka skaityti knygas, leisti laisvalaikį su draugais, einame į parką, žaidžiame stalo žaidimus, patinka ir ramybė“.
Mėgstamiausias rašytojas: „Mėgstamiausio rašytojo neturiu, bet turiu kūrinį: A. de Saint-Exupery „Mažasis princas“.
Šūkis, kuriuo vadovaujasi: „Šiandieną būk geresnis negu buvai vakar“. Man labai patinka ir Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų šūkis „Vienybėje – jėga, tikėjime – pergalė“.
Apie Palangą: „Palanga – mano namai, vieta, kur užaugau, kur padėti pagrindai tolesniam mano gyvenimui“.