T. Jurgutis: „Tikiu, kad nuo 2016-ųjų „Litesko“ Palangos daugiau nešildys“

Jau beveik aštuonis mėnesius UAB „Palangos šilumos tinklai“ vadovauja Tomas Jurgutis. Savivaldybei miesto šilumos ūkį po 2016-ųjų modeliuojant jau be UAB „Litesko“, o miesto šildymą atidavus į UAB „Palangos šilumos tinklų“ rankas, dar iki šių metų pabaigos planuojant pastatyti biokuro katilinę, kuri iš esmės turėtų pakeisti šildymo kainas mieste, naujojo savivaldybės įmonės direktoriaus laukia itin dideli iššūkiai. Apie juos T. Jurgutis kalbasi su „Palangos tiltu“.
– Šilumos ūkio reikalai Palangoje atrodo ne vienam painesni, nei pats sudėtingiausias Gordijaus mazgas. Ar per pusmetį nuo paskyrimo UAB „Palangos šilumos ūkis“ direktoriumi jau jį spėjote atnarplioti, ar įžvelgti, nuo ko reikia pradėti tai daryti?
– Įmonės veikla yra aiški, nes ją reglamentuoja teisės aktai ir įmonės įstatai. Žinoma, per tokį trumpą laiką suspėti labai smulkiai išanalizuoti kurorto šilumos ūkio smulkmenas – kalbu apie šilumos ūkio teisinę dokumentaciją ir šilumos techninę dalį – reikia daugiau laiko, manau, daugiau nei metų. Kitąkart atsakymai ateina ir požiūris formuojasi kartu su patirtimi. Prieš ateidamas dirbti į Palangą dirbau toje pačioje srityje Kretingoje energetiku, tad turiu supratimą apie šilumos ūkį.
– Priminkite, prašau, skaitytojams, ką jūs dirbote anksčiau.
– Dirbau akcinėje bendrovėje „Lesto“, Vakarų regiono klientų aptarnavimo departamento direktoriumi. Buvau atsakingas už regiono savalaikių vadovybės iškeltų planų įgyvendinimą, aukštą klientų aptarnavimo kokybę, klientų aptarnavimo centrų AB „Lesto“ Vakarų regione vadovų tikslų-rodiklių suformavimą, darbų organizavimą-paskirstymą, darbų kontrolę, veiklos ataskaitų ruošimą, darbų saugą, regiono darbuotojų vidaus tvarką, naujų vartotojų-klientų aptarnavimą, iškeltų tiekimo bei tinklo rodiklių palaikymą, jų savalaikį įgyvendinimą, elektros apskaitų eksploatavimą bei priežiūrą.
Taip pat anksčiau dirbau AB VST, Klaipėdos miesto skyriuje viršininku. Bet šilumos sektorius –labai specifinis, ir, žinoma, reikia laiko jam perprasti.
– Kokia, jūsų akimis žvelgiant, yra Palangos šilumos ūkio specifika?
– Palangos šilumos tinklų specifika daugeliui, matyt, siejasi su komplikuotais savivaldybės santykiais su privačiu šildytoju UAB „Litesko“.
Ir, žinoma, visiems gyventojams svarbiausi ne visi ypatumai, o kiek jie moka už šildymo kainą. Žvelgiant šalies masteliu, Palangos gyventojai pagal didelį mokestį už šildymą pirmauja. Tai akivaizdu pasižiūrėjus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) statistiką. Pavyzdžiui, Kretinga, kurioje, beje, gyvenu, ir kuri nepatikėjo savo šilumos ūkio „Litesko“, o pati tiekia šilumą, pagal šilumos kainą yra iš 53 šilumos tiekėjų 22 vietoje pagal šilumos kainą, kaip „Plungės šilumos tinklai“ yra 13 vietoje pagal šilumos kainą, o Palangai šilumą tiekianti įmonė UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ – 36 vietoje pagal šilumos kainą (duomenys iš VKEKK  2014-08-11)
– Šilumos kaina gyventojams jau nežymiai sumažėjo „Palangos šilumos tinklams“ perėmus daugiabučių šilumos punktus. Kiek gali sumažėti šilumos kaina pastačius biokuro katilinę Palangoje? Savivaldybės administracijos direktorė buvo minėjusi, kad 8 centais. Ar tai realu?
– Esmė ta, kad, pagal galiojančias tvarkas ir metodikas, šilumos kainą Palangoje siūlo „Litesko“. Kai pastatysime biokuro katilą – tai planuojame padaryti iki metų pabaigos – jį, pagal sutartis, atiduosime eksploatuoti „Litesko“. Tuomet ši bendrovė turės kitais metais paruošti pluoštą dokumentų ir pateikti juos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kad ši patvirtintų kainą.
– Tam reikės savivaldybės Tarybos sprendimo, kad ji pirmiausia tokią kainą patvirtintų, tiesa?
– Taip, reikės. Tad atsakant į jūsų klausimą, šilumos kainos mažėjimas ar nemažėjimas priklauso nuo „Litesko“. Jeigu, kaip dabar planuojama, po 2016-ųjų savivaldybės sutartis su „Litesko“ bus nutraukta ir miestą šildys „Palangos šilumos tinklai“, tuomet garantuoju, kad šilumos kaina gyventojams ir įmonėms tikrai sumažės.
– Ar galite būti tikras, kad sutartis su „Litesko“ po 2016-ųjų bus nutraukta?
– Įsitikinęs, kad bus nutraukta. Mano ir Savivaldybės siekis – kad šilumą mieste tiektų „Palangos šilumos tinklai“.
– Sutikite, „Litesko“ investicijų užskaitymo ar neužskaitymo klausimas jau turėjo būti išspręstas iki šiol.
– Išties taip. Atvirai kalbant, iki šiol dėl to mes su „Litesko“ keičiamės raštais. Su jais bendrauti nėra paprasta, nes „Litesko“ turi labai stiprią teisininkų komandą, kuri įrodinėja savo tiesą, nors mums atrodo visai kitaip.
Taigi, vyksta susirašinėjimai. Ar reikės nepasiekus rezultatų eiti į teismus ieškoti tiesos,  parodys artimiausia ateitis.
– Bet Savivaldybei realu tikėtis, kad neišsprendus investicijų užskaitymo ir kitų esminių klausimų, po 2016-ųjų bus nutraukta sutartis su „Litesko“?
– Mano manymu, tuos dalykus galima daryti lygiagrečiai. Prieš sutarties nutraukimą, įsivaizduoju, susės abejų pusių derybininkai ir spręs šį klausimą.
– Ar galite patikinti miesto visuomenę, kad šiais metais spėsite pasatyti ir paleisti į eksploataciją biokuro katilinę mieste?
– Spėsime. Tik lieka klausimas, ar ją pastačius „Litesko“ patvirtins kitokią, aišku, tikimės, žemesnę šilumos kainą.
– Kas bus, jeigu nesutiks mažinti kainos?
– Tuomet vienintelis tikėtinas kelias būtų savivaldybės kreipimasis tiek į „Litesko“, tiek į VKEKK ir tokiu būdu inicijuoti kainos sumažinimą.
– Bet nesusitarus, gali tekti abiems pusėms minti takus į teismus, o iki šildymo sezono lieka visai nedaug liko.
– Tikiuosi, kad teismų neprireiks. Gyventojai tikrai nebus neišnarpliotų problemų įkaitai. Su „Litesko“ filialu „Palangos šiluma“ mūsų įmonė kol kas bendrauja gan normaliai, didesnių bėdų su ja aš neturiu. Manau, kad ir jie supranta jau gerokai pasikeitusią situaciją.
– Kiek toli pažengę biokuro katilinės statybos Šventojoje reikalai?
– Kitą savaitę turėsiu Šventosios biokuro katilinės pataisytą projektą. Turėjau jau prieš mėnesį, bet derinant projektus su šilumos tinklų nuomininkais „Litesko“ buvo pastebėta klaidų, kurias dabar jau esame ištaisę. Kitą savaitę inicijuosiu projekto pristatymą į atitinkamas institucijas derinimui dėl statybos leidimo išėmimo. Tikiuosi, kad spalį ar lapkritį turėsime išsiėmę leidimą statybai, tuomet galėsime ruošti dokumentaciją rangovo pirkimui. Realiai biokuro statyba Šventojoje galėtų prasidėti apie kitų metų pirmąjį ketvirtį.
– „Pakibęs“, mano žiniomis, ir kitas klausimas su „Litesko“: dėl apie 400 tūkstančių litų, kuriuos „Litesko“ investavo į daugiabučių šilumos punktus. Ar ketinate tokią jų investiciją kompensuoti iš „Palangos šilumos tinklai“ sąskaitos?
– Kol kas šis klausimas nėra išspręstas, bet stengiamės, kad sprendimas būtų priimtas anksčiau nei vėliau. Sprendžiame savivaldybės lygmenyje, nes, žinia, mūsų bendrovės pagrindinė akcininkė yra Palangos miesto savivaldybė. „Litesko“ galėjo jūsų minėtus šilumos punktus grąžinti tiesiogiai gyventojams, bet to nepadarė.
– Daug kompleksinių klausimų, bet jų yra ir daugiau, ar ne?
– Taip. Dar vienas klausimų kompleksas – dėl viršnorminės šilumos energijos. Šnekame apie 70 tūkstančių litų sąskaitas UAB „Palangos šilumos tinklams“ už viršnorminę suvartotą gyventojų šilumos energiją, kitaip tariant, „Litesko“ patirtus šilumos nuostolius. Klausimas – spręstinas. Aš paprašiau „Litesko“ pagrįsti šiuos tariamus jų nuostolius. Kol kas nesulaukiau iš jų tinkamo atsakymo. Tikiuosi, nereikės eiti į teismus. Esu už tai, kad visi ginčai būtų sprendžiami derybų būdu.
– Prieš bene metus vienas „Litesko“ vadovų, atvykęs iš Vilniaus, skundėsi, kad savivaldybė be pagrindo  kelerius metus nederina investicijų plano naujos bazinės kainos laikotarpiui, todėl Palangoje jau keleri metai vėluoja bazinės šilumos kainos nustatymas. Ar tau jau padaryta? Ar „Litesko“ buvo teisi tai teigdama?
– Taip, tas klausiamas taip pat yra dar sprendžiamas. Kalbant apie kitus ginčytinus dalykus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktoriui Rimantui Kregždei esu išsakęs savo nuomonę, kad esu prieš jų planus Palangoje pastatyti dar vieną dujinę katilinę. Tikiuosi, kad „Litesko“ tokių ketinimų atsisakys, prieš derantis dėl kitų dalykų, taip pat ir dėl investicijų į miesto šilumos ūkį užskaitymo.
Visa Lietuva, jau nekalbu apie Vakarų Europą, vis daugiau naudoja biokurą šildymo reikmėms, todėl statyti dujinę katilinę, mano nuomone, neracionalu. Aš pasisakau, kad Palangoje ateityje būtų pastatyta dar viena biokuro katilinė. Tuomet, siekiant sumažinti techninius nuostolius, bus galima kalbėti ir apie vamzdynų renovaciją.
– Ar galite patikinti, kad biokuro katilinė Palangoje bus pati moderniausia, itin efektyvi?
– Taip, ji bus tokia. Kai tik pradėjau dirbti Palangoje, skyriau keletą dienų aplankyti ir pamatyti biokuro katilines kitose savivaldybėse – Skuode, Plungėje, Mažeikiuose, Ariogaloje. Beje, Mažeikiai turi du katilus po 5 megavatus. Įsitikinau, kad jie efektyvūs. Medienos drožlės, kaip sakoma, „čipsai“, yra kur kas pigesni nei gamtinės dujos.
– Oponentai teigia, kad vienas iš biokuro katilinės projekto trūkumų – nepateiktas sprendimas, kaip bus stumdomas kuras į kuro sandėlį – pagal projektinius sprendimus turėtų būti įrengtas frontalinis krautuvas. Esami krautuvai esą nepajėgūs užtikrinti abiejų biokuro katilų poreikio ir jau yra techniškai susidėvėję. Ką į tai atsakytumėte?
– Pastebėsiu, kad įmonei pradėjau vadovauti po projekto patvirtinimo, todėl pasakysiu: girdėjau apie tai. Mano pasiūlymas buvo automatizuoti kuro padavimą, kad tam nereikėtų transporto priemonės, bet „Litesko“, matyt, dėl to, kad neužsitęstų darbai, nesutiko keisti sąlygų. Kuras bus paduodamas pristumiant jį traktoriumi. Galiu paminėti, kad man pradėjus kuruoti Šventosios biokuro katilinės projektą, sprendimas jau yra priimtas, biokuro katilinė suprojektuota su automatizuotu kuro padavimu.
Jeigu „Palangos šilumos tinklai“ pradės rūpintis miesto šildymu po 2016-ųjų, manau, kad  bus galima inicijuoti, kad kuras būtų patiekiamas į katilą automatizuotai.
– Kaip „Palangos šilumos tinklų“ direktorius, kokius dar sprendimus siūlytumėte, mažinant mieste šilumos kainą?
– Pagal dabartinę padėtį Palangos šilumos ūkyje kaip tiekėjas kainų mažinimu ar didinimu užsiima „Litesko“. Siūlyti veiksmų ir priemonių plano sumažinti mieste šilumos kainą iš nuomininkų „Litesko“ asmeniškai paklausimo negavau. Nors jei kviestų  aptarti ar išgirsti mano nuomonės,  manau, tikrai neatsisakyčiau.  
Svarbiausia, kad po katilo statybos Palanga patvirtintų, kitaip tariant, kad „Litesko“ sutiktų, kad būtų patvirtintos žemesnės šilumos kainos. Kaip sakiau, pastačius biokuro katilą, šilumos kaina turi mažėti net 15-20 procentų, tai yra realu. Pastačius biokuro katilą, apie 80-90 procentų šilumos mieste būtu pagaminama iš biokuro.
– Ar „Palangos šilumos tinklai“ pasiruošę perimti iš „Litesko“ miesto šildymą po 2016-ųjų?
– Ruošiamės perimti, dirbame ta linkme rengiant norminius dokumentus bei sureguliuojant visus teisinius dalykus.
– Ar daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifai, kuriuos jūsų vadovaujama bendrovė administruoja, nesikeis kitąmet?
– Ne, nesikeis. Jūsų laikraštyje šiandien skelbiame tarifus,  kaip pastebėjote. Per pastaruosius metus „Palangos šilumos tinklai“ yra centu sumažinę eksploatavimo tarifus. Tai pastebimai jaučia tos bendrijos, kurios yra sudariusios su mumis namų šildymo ir vandens sistemų priežiūros sutartis.
– Kaip šie tarifai skiriasi daugiabučiuose, kuriuose namų šildymo ir karšto vandens sistemas dar  eksploatuoja UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ar UAB „Palangos butų ūkis“?
– Gyventojai minėjo, kad „Palangos komunalinis ūkis“ yra nustatęs šiek tiek mažesnius tarifus, nei „Palangos butų ūkis“. Be to, svarbiausia, gyventojai teigia, kad savivaldybės įmonė informaciją apie šilumos punktų daugiabučiuose eksploataciją ir tarifus pateikia viešai, ko negalima pasakyti apie „Palangos butų ūkį“. Mums svarbu tai, kad „Palangos butų ūkis“ mums jau atidavė skolas už šilumos punktų priežiūrą jų administruojamuose daugiabučiuose namuose.
– Ar pelningai šiemet „Palangos šilumos tinklai“ baigs metus?
– Tokį pelną, kokį bendrovė pasiekė pernai per visus metus, jau esame pasiekę neatskaičius mokesčių, tad šiais metais dirbame pelningiau. Tą, manau, įvertins įmonės stebėtojų taryba bei akcininkai.
– Neabejotinai bendrovės veikla, o ir jūsų vadovavimas jai yra ir bus stebimas pro politikų padidinimo stiklą. Ar atsispirsite jų nuomonėms, įtakai?
– Politikuoti neketinu. Nesu partinis. Tegul stebi kas nori. Jeigu stebi kas nors, vadinasi, jau pastebėjo, kad su ūkiniais bendrovės dalykais aš jau susitvarkiau. Dėmesys „Palangos šilumos tinklams“ – natūralus, nes miesto visuomenė ir savivaldybė tikisi svarbių pasikeitimų pastačius biokuro katilą miesto šilumos ūkyje.