Šventinės Maskvos kainos palangiškiui pasirodė kaip vasarą Palangoje

Kur važiuoti švęsti didžiausių metų švenčių atostogų metu? Į Londoną ar Maskvą? Palangos miesto savivaldybės Tarybos narysMindaugas Skritulskas su žmona Ramune pasirinko Rusijos sostinę.
„Prieš dvidešimt metų teko dirbti Palangos oro uoste, tačiau vėliau, po jo renovacijos, taip ir neteko jo išbandyti keleivio „kailyje”. Kaip yra pasakęs vienas Suomijos sostinės meras, Helsinkis – ne užkampis, bet pasaulio miestas, nes jį ir Niujorką skiria tik devynios valandos, taip mums knietėjo ne tik išbandyti mūsų oro uostą, bet ir sykiu patirti, kiek toli mūsų kurortas yra nuo kurio nors Europos megapolio. Tam tikslui turėjome tik keturis laisvadienius. Nors pirma galvojome apie Londoną, tačiau siūlomų skrydžių laikas „stumtelėjo” pasirinkti priešingą kryptį – Maskvą“, – pasakojo M. Skritulskas.
„Abu labai norėjome pamatyti vaidinimą Maskvos Didžiajame teatre. Be to, Maskvoje paskutinį kartą buvau kartu su savivaldybės delegacija prieš 12 metų, tad buvo smalsu savo akimis įsitikinti, kaip didmiestis pasikeitė, o žmonai tai buvo pirma kelionė į Rusijos sostinę, – paaiškino M. Skritulskas. – Dar viena svari priežastis – patogus susisiekimas su Maskva. Rygoje persėdimo teko laukti vos pusvalandį, o visa kelionė truko mažiau nei tris valandas“.
Už Rusijos vizą politikas sumokėjo apie 70 eurų. Savarankiškai per populiarią viešbučių rezervacijos sistemą užsisakę viešbutį trims naktims Maskvoje, Skritulskai nustebo dėl kainos ir kokybės santykio.
„Gyvenome beveik pačiame didmiesčio centre, iki žymiausių Maskvos vietų buvo galima pėstute nueiti. Dingtelėjo, kad už viešbutį dar prieš kelis metus būtų tekę suploti gerokai daugiau. Dabartinės Maskvos kainos – turiu omeny ir kavines, ir viešbučius – man priminė Palangos kainas vasaros sezono metu. Tikrai nebuvo nė iš tolo panašios į tas, kurias mačiau prieš 12 metų. Tuomet jos mane apstulbino savo dydžiu. Akivaizdu, kad ekonominės sankcijos Rusijai gerokai pakoregavo jos gyvenimą ir, žinoma, kainas“, – pastebėjo M. Skritulskas.
Anot jo, daugelyje kavinių netoli Raudonosios aikštės galima papietauti nuo 8 iki 15 eurų.
Dabar Rusijos sostinė palangiškiui pasirodė gerokai labiau vakarietiška nei per paskutinįjį vizitą – iš Šeremetjevo oro uosto (jame muitinės pareigūnai, iš lietuvio išgirdę, kad šis atvyko iš Rygos, paprašė jį su žmona paėjėti atokiau ir parodyti kelionkrepšių turinį. „Nepaaiškino, kodėl reikėjo taip padaryti, bet tikrai „nesikabinėjo“, – šyptelėjo M. Skritulskas) į miesto centrą kas pusvalandį skrieja greitaeigiai traukiniai, centre iškilo daugybė stiklo dangoraižių.
„Pavyzdžiui, vietoje viešbučio „Maskva“ iškilo prašmatnus „Four Seasons“ viešbutis. O kitas Maskvos viešbutis – įžymybė „Rosija“, kaip buvo nugriautas prieš 10 metų, taip ir šiandien yra virtęs į didelę statybinę aikštelę“, – pasakojo M. Skritulskas.
Tad, transporto prasme, Maskva tapo akivaizdžiai patogesnė, nors, saugumo prasme, atsirado daug suvaržymų.
„Prieš pakliūdami į metro, visi turi, panašiai kaip oro uoste, praeiti saugumo patikrą. Ji laukia ir prieš patenkant į didžiausius Rusijos sostinės prekybos centrus, pavyzdžiui, CUM-ą ir GUM-ą, taip pat į sporto, kultūros objektus. Metro nuolat skambėjo garsūs priminimai visiems būti budriems ir, pastebėjus įtartinus daiktus ar žmones, apie juos tučtuojau informuoti pareigūnus. Man nepasirodė, kad toks didelis dėmesys saugumui maskviečius erzina ar trikdo. Žmonės jau įprato prie naujų saugumo reikalavimų“, – pastebėjimais dalijosi M. Skritulskas, kuris yra Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius.
Metro traukiniuose jam šypseną išspaudė sovietmetį primenantys užrašai, garso įrašai, raginantys būti mandagiems ir užleisti vietą nėščiosioms ir senjorams, neįgaliesiems. Veikiausiai toks raginimas keistokai skambėtų Vakarų Europoje, nes tai ir be priminimo yra savaime suprantamas dalykas.
Kelias dienas stebėjęs Maskvos gyvenimą, M. Skritulskas padarė išvadą, kad joje yra itin didelė takoskyra tarp turtingųjų, pasiturinčiųjų ir sunkiau galą su galu suduriančių maskviečių.
„Metro krito į akis tai, kad didžioji dalis keleivių yra prislėgti ar nervingi. Tikrai nešventiški, – tvirtino palangiškis. – Nors, bendrai kalbant, kaip minėjau, kainos Maskvos centre yra nepalyginamos su tomis, kurios stulbino prieš dešimt metų, bet man susidarė įspūdis, kad, kitaip nei mūsų „Akropolyje“, ten į CUM-ą ar GUM-ą, didžiausias Maskvos universalines parduotuves, vaikšto tik pasiturintys žmonės. Man pasirodė, kad viduriniosios Rusijos klasės finansinės galimybės per dešimt metų gerokai sumenko“.
Kitaip nei kitose Vakarų Europos sostinėse, Maskvos centrinės dalies gatvėse M. Skritulskas pastebėjo daugybę prabangių automobilių.
„Tokios koncentracijos, regis, tik ką nuo konvejerio nuvažiavusių itin brangių automobilių man tikrai neteko niekur matyti“, – neabejojo pašnekovas.
Abu Skritulskai atkreipė dėmesį į itin didelį kinų kalbos vartojimą Rusijos sostinėje.
„Pavyzdžiui, dauguma užrašų apie prekes ir jų kainas prabangiose parduotuvėse yra parašyti hieroglifais. Akivaizdu, kad orientuojamasi į pirkėjus iš Kinijos“, – sakė redakcijos svečias.
Lietuviai neturėjo galimybės įsitikinti, koks yra kasdieninių vartojimo prekių asortimentas Rusijos sostinės maisto supermarketuose, bet girdėjo kalbas, kad juose galima įsigyti visko, net ir prekių iš Europos Sąjungos šalių, tik už gerokai brangesnę kainą.
Anot jo, „dėl suprantamų priežasčių“, į pokalbius su sutiktais rusais su žmona „nesileidę“. Kita vertus, tokiame megapolyje kaip Maskva, redakcijos svečias svarstė, žmonėms svarbiau ne politika, o ekonomika: kaip išgyventi, kaip išmaitinti šeimą.
„Man pasirodė, kad ne geriausius savo laikus išgyvenanti Rusijos ekonomika labai atsispindi maskviečių veiduose. Kaip sakiau, juose pasigedau šventiniam laikotarpiui būdingo pakylėjimo, geros nuotaikos“, – pasikartojo miesto Tarybos narys.
Nors Maskva daugeliui įprasmina Kremliaus propagandą, tačiau M. Skritulskas tikino nepastebėjęs nei daugybės Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretų ar kitų Rusijos karinės galios simbolių.
„Gal dėl to, kad vykome į Maskvą šventiniu laikotarpiu. Didmiestis per jį tviskėte tviska. O televizoriaus nebuvo kada ir žiūrėti“, – šyptelėjo M. Skritulskas.
Daugiausiai sovietinės simbolikos lietuvis, kaip ir anksčiau, pastebėjęs metro: „Kiekviena Maskvos metro stotelė – tarsi komunizmo laikmečio stotelė“.
Palyginti su Tiananmenio aikšte Pekine, kuriame palangiškiui teko pabuvoti prieš dvejus metus, Raudonoji aikštė, M. Skritulskas teigė, yra bemaž dešimt kartų mažesnė. O ir įspūdis, joje apsilankius ne pirmą kartą, jau kitoks.
„Žinoma, ji šviečia girliandomis, dalis jos žiemą tapo čiuožykla. Lenino mauzoliejus yra atidarytas tik kelias valandas per dieną, bet mums lankantis aikštėje, prie jo nepastebėjau jokių eilių“, – prisiminė miesto Tarybos narys.
Didelį įspūdį M. Skritulskui paliko apsilankymas Maskvos Didžiajame teatre.
Salėje jis pastebėjęs nemažai užsieniečių, panorusių įvertinti vieno geriausio Rusijos teatro meistriškumą. O link teatro prieš operą suko ne vienas automobilis su diplomatiniais numeriais...