Sunkiasvoris ilgaausis žada meilius, bet galinčius parodyti dantukus metus

2010-ųjų metų simbolis – baltasis tigras jau moja letena atsisveikindamas, o į duris netrukus pasibels kur kas mažesnis, švelniakailis gyvūnėlis – triušis. Tik ar visuomet jis toks nepavojingas ir negali varžytis su pačiais tigrais, o gal ir jis parodo savo aštrius dantukus. Triušius auginanti palangiškė Lina Staškutė, save vadina mėgėja, tačiau neneigia, jog auginti triušius yra jos pomėgis, kurio neketina atsisakyti ir ateityje, tad ji jau puikiai perprato triušių charakterius ir jų kartais neprognozuojamą elgesį. „Turiu jų ne tiek ir daug, tačiau jau galiu daug ką apie triušius papasakoti“, - pažintį pradėjo L.Staškutė su kitų metų „kaltininkais“.

Su savais charakteriais

Prognozuojama, jog Triušio metai tikriausiai bus ramūs. Panašu, jog ir prognozės siejamos su mūsų visų sąmonėje susidarytu triušių paveikslu. „Anaiptol taip nėra, aš pati, pavyzdžiui, maniau, jog šis triušis (belgų milžinų ir flandrų triušių mišrūnas) ramus, tačiau jis taip pat moka kandžiotis“, - teigė L.Staškutė rodydama į vieną iš savo augintinių. Pasak jos, išties labiau pažinus triušius, pastebima, jog ir jie, visai kaip žmonės, turi savo charakterius – vienas būna labai ramus, neypatingai tesidomintis aplinka, kitas atvirkščiai – energingas, nenustygstantis vietoje, rodantis savo jėgą kartais ir netinkamu laiku, - pripažino miestelėnė. L.Staškutės patirtimi, pasitaiko ir įvairių patelių, pavyzdžiui, vienos būna tiesiog tobulos mamos, kiekvieną savo triušiuką labai kruopščiai prižiūri, o kitos netgi pamiršta, tarsi nesupranta, jog reikia rūpintis savo mažyliais. „Kitos patelės elgiasi tarsi patinai, visiškai neturi motiniškų instinktų“, - palygino triušių augintoja, dar kartą patvirtindama, jog jų pasaulyje vyrauja panašios problemos kaip ir žmonių.

Už ekologinį ūkį

Jauna mergina, vos 25-erių metų, neįprastą jos amžiui trauką jaučianti žemės ūkiui, tiki, jog triušininkystės ūkis gali atnešti visapusišką naudą. Pasak L.Staškutės, jos ūkį sunku dar taip ir pavadinti, nes dažniausiai augina 30-40 triušių. „Neskaičiuoju visų galvyčių, tačiau tai tikrai nedaug. Jei pavyktų, ateityje plėsčiau. Prižiūrėti triušius – man didžiulis malonumas, aš tiesiog atsipalaiduoju atsisėdusi ant šieno vien žiūrėdama, kaip jie graužia morkytes“, - atrastais džiaugsmais pasidalino mergina, neseniai ėmusi auginti ir nutrijas.

„Aš esu už ekologinį ūkį ir taipogi maistą. Triušiai auginami visiškai ekologiškai, galiu tą drąsiai pasakyti kiekvienam pirkėjui. Tarp kitko, triušiena – ekologiška mėsa, rekomenduojama ligoniams ir vaikams, tenka apgailestauti tik dėl to, jog išties šios mėsos retai galima gauti, nes triušių augintojų, ypatingai pajūryje, nesurasi“, - pasakojo miestelėnė, pati pardavinėjanti ir mėsą. Ne su visais augintiniais, kaip pasakojo Lina, jai tenka atsisveikinti, kai kurie išlieka drauge su ja dėl veislės pratęsimo ar ypatingo meilumo, užkariavusio širdį.

Laisvės troškimas

Šie metai pasižymėjo ypatingai karšta vasara, dabar kovojam su gausiu sniegu. Kaip gi pavyko išgyventi mažiesiems triušiukams, laukusiems savų metų? L.Staškutė papasakojo, jog vasara išties buvo jiems sudėtinga, kai kuriems stigo oro kvėpuoti, nuolat ieškojo pavėsio, kai kurie ir neišgyveno. Žiemą kur kas paprasčiau jau suaugusiems triušiams. „Vasarą triušiams suteikiu laisvę, jie gali lakstyti laisvai, nebereikia tūnoti narvuose, tuomet jie atsiskleidžia – juk niekam nepatinka būti uždarytam tarp keturių sienų, pasireiškia ir jų laisvės troškimas“, - sugrįžus prisiminimais į vasarą papasakojo miestelėnė.

Triušius auginti – mažai vargo

Merginos teigimu, pavojingiausi triušiams yra vėjai, todėl svarbu jiems parinkti tinkamas patalpas. Dėl maisto keblumų nekyla. „Pati auginu jiems daržoves – morkas, burokus, kopūstus, iš kaimyno perku grūdus, ypatingai mėgsta duonytę, tad viskas ekologiška. Visiškai nepritariu jokiems pašarams, skatinantiems nenatūralų augimą, jei gerai auginsi, tai ir taip užaugs“, - savo įsitikinimu pasidalino Lina. Pasak jos, daugelis bando ją atkalbėti nuo minties auginti triušius, vis girdi, jog užsikraunanti nereikalingą vargą, tačiau jaunoji ūkininkaitė patikino, jog triušius auginti – menkas vargas. „Auginti karves kur kas sudėtingiau. Svarbu paskiepyti nuo ligų, ypatingai jos puola, kuomet šilta ir drėgna, maitinti ir tiek“, - nei kiek nepervargusi, šypsodamasi kalbėjo mergina. Jos didžiausias noras – skleisti ekologinę idėją, plėsti savo ūkį, tačiau tam, ji supranta, reikia ir investicijų, ir laiko. „Pastebėjau, jog krizė paskatino atkreipti dėmesį į ūkininkavimą, tad tai savotiškas žingsnis į Triušio metus.

Laukia optimizmo antplūdis

„Mano manymu, ateinantys metai bus optimistiški, aš pati tokia esu, o juk daug laiko praleidžiu su triušiais“, - teigiamai nuteikė mergina. Išties, sunku nuspėti, ką atneš Triušio metai – jie ir ramūs, ir be galo energingi, meilūs, nuolat kramtantys besočiai, sugebantys kovoti dėl savęs, atsiradus būtinybei parodo savo tvirtą būdą, tačiau nepaliekantys nei vieno abejingo – norisi, kaip ir L.Staškutei, žiūrėti į jų meilumą, ieškant ramybės. „Neteisingas posakis, jog veisiasi kaip triušiai, nes ne visuomet vados būna gausios, visko būna“, - dar vieną mitą sugriovė palangiškė.