Su Parkinsono liga kovoti sunku, tačiau perspektyvos – šviesios
Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti negali“, - savo nuoskaudą išliejo miestelėnė, šia liga serganti jau dvidešimt metų.
Supratingi aplinkiniai
Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje.
Svarbiausi Parkinsono ligos simptomai: galvos, galūnių ar kūno drebėjimas (vadinamas tremoru), judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, galūnių bei kūno sukaustymas. Dažniausiai prasideda vienos rankos ar kojos tremoras ir pamažu apima kitas galūnes. Judesiai tampa lėti, sunku pradėti judėti. Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. „Esu susidūrusi gyvenime su įvairiais žmonėmis, tačiau galiu pasakyti, jog palangiškiai išties labai geraširdžiai žmonės. Anksčiau, kai dar pati vaikščiodavau į parduotuvę, taigi kiek aš užtrukdavau, kol suskaičiuodavau visus pinigus, susikraudavau prekes, visa eilė susidarydavo, bet nesu išgirdusi nei vieno blogo žodžio. Žinoma, esu girdėjusi ir įžeidimų, tačiau niekam nepalinkėčiau patirti tokią ligą“, - papasakojo J.Ramašauskienė.
Ligos kilmė nėra aiški
Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. žmonių. Anksčiau manyta, jog ja susergama perkopus 55 metų slenkstį. „Taip tikrai nėra, užfiksuota, jog suserga ir jaunesni žmonės, nebegalima taip teigti, jog tik vyresni“, - patvirtino miestelėnė, jau daug metų kovojanti su liga. Liga diagnozuojama apytikriai 1 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus asmenų. Paskaičiuota, kad per ateinančius 15–20 m. sergančių šio amžiaus žmonių skaičius padvigubės. Parkinsono liga sergama visame pasaulyje, visose etninėse grupėse.
„Nesu mokslininkė ir negaliu pasakyti, iš kur atsirado ši liga ir priežastis iki šiol nėra niekam aiški, tačiau mano vienas iš spėjimų, jog gali būti paveldima, nes ne aš viena sergu mūsų giminėje“, - samprotavo J.Ramašauskienė. Pasak moters, ir kaimynystėje gyvenanti gydytoja pasakojo, jog studijų laikais jiems apie Parkinsono ligą buvo pateikta itin mažai medžiagos. Šiuo metu, žinoma, ši liga nebėra taip „užslaptinta“, tačiau nėra ir visiškai aiški. Spalio pradžioje būtent šia tema ir buvo diskutuota organizuotame pasauliniame Parkinsono kongrese Škotijoje, kuriame dalyvavo iš viso pasaulio atvykę žmonės, susidūrę su šia liga ir ieškantys išeičių. Jame buvo pateikti naujausi moksliniai atradimai, medicinos praktikos ir slaugymo iniciatyvos, susijusios su Parkinsono liga. Susirinkę gydytojai, mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai, slaugytojai ir sergantys šia liga pabrėžė, jog tikisi visame pasaulyje plėtoti tarpusavio dialogą, kuris padėtų greičiau atrasti veiksmingų gydymo būdų, kovojant su itin žalojančia liga.
Draugijų dėka žmonės dalinasi informacija
Kaip papasakojo J. Ramašauskienė, jos iniciatyva Palangoje įsikūrė Parkinsono liga sergančiųjų draugijos skyrius, kuriame lankosi 17 miestelėnų. „Neoficialiais duomenimis sergančiųjų Parkinsono liga yra 60 žmonių“, - pateikė duomenis skyriaus pirmininkė, suvienijusi likimo bendražygius. Susirinkę į savitarpio grupę sergantieji pasidalina trūkstama informacija apie ligą, apie naujausius preparatus ir jų poveikį, apie kitų jų likimo draugų patirtį. Lietuvos Parkinsono liga sergančiųjų draugija įsikūrė 1997 metais, vienijanti per 300 narių. Šią draugiją įkūrė Kauno medicinos universiteto docentas Vytautas Mildažis, pats susirgęs šia klastinga liga prieš 17 metų. Pablogėjus jo sveikatai, V.Mildažį pakeitė jurbarkietė Adelė Jarušaitienė. Aktyviai veikiančios draugijos dėka sergantiesiems metams bėgant suteikiamos galimybės sulaukti vis efektyvesnės pagalbos.
Reikalinga speciali įranga
„Pamenu tarybiniais laikais būdavo labai sunku, nes nebuvo vaistų. Šiuo metu ketina atimti kompensavimą, taupydami sergančiųjų sąskaita, o mūsų be vaistų laukia tik mirtis“, - pasiguodė J.Ramašauskienė. Kaip papasakojo moteris, Parkinsono liga sergantiems žmonėms reikalinga speciali įranga, jog galėtų patys atsikelti iš lovos, būtų kur atsiremti. „Viena mano draugė vyko reabilitacinių procedūrų į Šventojoje įsikūrusį sveikatos centrą, kuris ir buvo ėmęs skelbtis, jog sergantiems Parkinsono liga pritaikytos visos sąlygos, tačiau atvykusi draugė nieko ten nerado, o be pagalbinių priemonių labai sunku. Ir namie naudojamasi funkcine lova su gerve, jog būtų galima įsikibti“, - pasidalino savo išgyvenimais miestelėnė. Kaip pati paminėjo, jai išties labai padeda namiškiai, kurie visuomet ištiesia pagalbos ranką. J.Ramašauskienės teigimu, itin sunku negalėti pačiai nueiti į parduotuvę, pasirūpinti reikalingais buities reikmenimis, tačiau ir namie moteris atranda veiklos.
Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo tikslas – kiek įmanoma sumažinti funkcinės veiklos sutrikimą. Vaistų skiriama tuomet, kai simptomai pradeda trukdyti ligonio darbinei ar kasdienei veiklai. Kadangi svarbiausias ligos išsivystymo mechanizmo veiksnys – dopamino stoka, gydymui reikalingi vaistai, kurie šią stoką bent iš dalies kompensuoja.
Ieškoma gydymo būdų
Kaip papasakojo ligos užklupta moteris, Parkinsono liga sergantiesiems atliekamos kamieninių ląstelių persodinimo operacijos. Palangiškės žiniomis, išoperuoti pora žmonių neliko itin patenkinti rezultatu. Iki šiol šios ligos simptomai būdavo šalinami taikant tam tikros smegenų srities destrukciją – ligos židiniai sunaikinami ir prideginami. Tačiau ne visiems veiksmingos būna ir operacijos. „Man taip pat darė operaciją smegenų srityje, viena pusė nebedreba, o kita vis tiek dreba. Vienai pažįstamai moteriai atliko operaciją, po kurios ji visai nebegalėjo pajudėti, dabar tik vežimėlyje besėdi, o kitiems ir labai padeda, net ima vairuoti automobilį“, - apie poveikį papasakojo J.Ramašauskienė. Tobulėjant technologijoms jau imama tikėti, jog neįveikiamumo atsiranda vis mažiau, ko ir norisi sulaukti, ypatingai sergantiesiems.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Sėklidžių vėžys: reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
2024 04 19 | Rubrika: Miestas
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys net gi vadinamas jaunų – 15-50 metų – vyrų onkologine liga.
Kai netekties skausmą išgyvena tavo draugas, tai priimi kaip savo asmeninę netektį ir ieškai žodžių užjausti, padėti, paguosti... „Šiandien vienas iš pačių didžiausių ir ištikimiausių Palangos draugų Larsas Tomas Larssonas man parašė, jog neteko savo mylimos sutuoktinės Gunillos – pasiglemžė liga, kurios medicinos pasaulis dar neišmoko iki galo pažaboti,“ – savo Facebook paskyroje šeštadienį...
Tarp trijų pagrindinių 2021 m. mirties priežasčių – COVID-19 liga
2022 05 02 | Rubrika: Miestas
Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės (22,9 tūkst. vyrų ir 24,9 tūkst. moterų), t. y. 4 199 asmenimis daugiau negu 2020 metais. COVID-19 liga pateko į pagrindinių trijų mirties priežasčių trejetuką – nusinešė daugiausia gyvybių po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.
Sužinojus cukrinio diabeto diagnozę daugeliui moterų kyla klausimas – ar galėsiu kada susilaukti vaikų? Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad diabetu sergančios moterys neturėtų tapti mamomis, nes bus sunku išnešioti kūdikį, jų vaikai taip pat gali susirgti nepagydoma liga. Savo istorijomis dalinasi I-ojo tipo diabetu sergančios mamos: žurnalo „Diabeto IQ“ redaktorė Asta Berdikšlienė ir...
Trumpinama besimptome COVID-19 liga sergančių žmonių izoliacija
2022 01 14 | Rubrika: Miestas
Nuo pirmadienio, sausio 17 d., žmonės, kuriems bus nustatyta besimptomė COVID-19 liga, galės izoliuotis trumpiau – nebe 10 dienų, o 7 dienas.
Avi Kuperschlag, odontologas iš Klaipėdos: „Burnos chirurgija man – tarsi liga“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 07 20 | Rubrika: Miestas
Į Lietuvą, Kauną, žydą Avi Kuperschlag atvedė odontologijos studijos, o vyro likimą čia „sucementavo“ būsimoji žmona Dovilė, kurso draugė, su kuria abu dabar Klaipėdoje laukia savo pirmagimės. Išgirdęs žaismingą pastebėjimą, kad jis burnoje ne taikosi, o siaučia, burnos chirurgas juokėsi: „Chirurgija – ne tik burnos – tarsi liga. Turi būti nesveikas žmogus, kad patiktų toks kraujingas darbas!“
Šiuo metu Palangoje COVID-19 serga 10 palangiškių, trims liga diagnozuota trečiadienį
"Palangos tilto" redakcija, 2021 03 18 | Rubrika: Miestas
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje trečiadienį patvirtinti 552 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 10 žmonių. Šiuo metu Palangoje COVID-19 serga 10 palangiškių, trims liga diagnozuota trečiadienį. Iš viso šia liga yra persirgę 586 palangiškiai. Dešimties palangiškių pagrindinė mirties priežastis buvo koronavirusas.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga puola vis jaunesnius
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012 11 29 | Rubrika: Sveikata
Lapkričio 14 d. pasaulyje paminėta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga net 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Lietuvos gydytojai pulmonologai pastebi, kad LOPL diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.
Cukraligė – liga, kurią norint galima prisijaukinti
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 01 10 | Rubrika: Miestas
Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.
Su Parkinsono liga kovoti sunku, tačiau perspektyvos – šviesios 1
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 11 02 | Rubrika: Miestas
Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...